Santykiai su Kinija kaitina politikų aistras
Pa­sta­ruo­ju me­tu vis ak­ty­viau dis­ku­tuo­ja­ma apie tai, ko­kius dvi­ša­lius san­ty­kius Lie­tu­vai de­rė­tų pa­lai­ky­ti su an­trą pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je eko­no­mi­ką tu­rin­čia Ki­ni­ja. Da­lis par­la­men­ta­rų aiš­ki­na, kad mū­sų ša­lies po­li­ti­ka tu­rė­tų bū­ti grin­džia­ma ver­ty­bė­mis, o ne pra­gma­tiz­mu, ki­ti pa­si­sa­ko už in­ten­sy­ves­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su vie­na ga­lin­giau­sių vals­ty­bių.

Kinija siekia glaudžiau bendradarbiauti su mūsų regiono šalimis. Tam prieš daugiau nei penkerius metus sukurtas specialus jos bei 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių forumas, kuriam priklauso ir Lietuva. Vyriausybės atstovai turi ambicingų planų dėl tolesnio bendradarbiavimo. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys aiškina, kad „1+16“ forumo šalys mėgins paspartinti tarpusavio prekybą. Finansų ministras Vilius Šapoka vasarą teigė, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą. Tačiau toks nusiteikimas priimtinas ne visiems mūsų šalies politikams.

Įžvelgia grėsmę

Prieš savaitę minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 69-ąsias metines Vilniuje prie šios šalies ambasados surengta akcija, kurios metu protestuota prieš valstybėje vykstančius žmogaus teisių pažeidimus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas veiksmams, nukreiptiems prieš uigūrus – musulmonų mažumą, daugiausia gyvenančią Sindziango autonominiame regione Vakarų Kinijoje, represijoms Tibete, piliečių sekimui ir panašiai.

Per mitingą priimta rezoliucija, kurią pasirašė ir grupė Seimo narių. Joje teigiama, kad planuojamos Kinijos valstybinių įmonių investicijos į strateginius mūsų šalies objektus yra grėsmė Lietuvos žmonių referendumu pasirinktai geopolitinei krypčiai. Esą tai – bendradarbiavimas su totalitarine valstybe, kuriai vienasmeniškai vadovauja Komunistų partija. „Prisimindami šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kuriuos nukankino sovietinis komunistinis režimas, kančias, reikalaujame, kad Kinijos Liaudies Respublika stabdytų represijas šalies viduje, kad bendraudama su kitomis nepriklausomomis valstybėmis ji remtųsi tarptautine teise. Pareiškiame, kad nuosekliai sieksime, jog Lietuva išlaikytų valstybės, kurios politika grindžiama vertybėmis, o ne vadinamuoju pragmatizmu, kelią“, – teigiama 32 parlamentarų, tarp kurių – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai, pasirašytoje rezoliucijoje.

Pasak Seimo narės Aušros Maldeikienės, Lietuvai nereikia investicijų, aplaistytų žmonių krauju ir ašaromis. „Kaunamės už tai, kad pažeidžiamos Rusijos opozicijos teisės, bet daug didesnį nerimą turėtume jausti dėl šalių, kuriose apskritai nėra opozicijos ir kurias valdo autoritarinė Komunistų partija“, – įsitikinusi ji.

Ragina neparsiduoti

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika narys Žygimantas Pavilionis buvo vienas parlamentarų, pasirašiusių minėtą rezoliuciją. Jis prisiminė neseniai Tbilisyje sutikto žinomo britų žurnalisto Edwardo Lucaso žodžius, kad žiūrėdamas iš šono į šalis, išsilaisvinusias iš komunistinio jungo, jis ypatingą dėmesį skiria Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos vizitams jose. Jeigu joks šalies vadovas ar politikas nepaspaudžia jam rankos, vadinasi, valstybė tapo iš naujo okupuota. „Deja, taip įvyko, kai pas mus lankėsi Dalai Lama. Iš aukštų politikų niekas jam neišdrįso paduoti rankos. Tik keli Seimo nariai ir Vytautas Landsbergis“, – priminė parlamentaras.

Ž. Pavilionio nuomone, tie, kurie į santykius su Kinija žvelgia tik per ekonomikos prizmę, bando apgauti patys save. Pasak jo, ši šalis yra ta, kuri ateityje rungsis su laisvuoju pasauliu, bus nelaisvų valstybių lyderė ir dabar bando suvilioti tokias šalis kaip Lietuva vien ekonominiais dalykais. „Tačiau tai nėra vien ekonomika. Ši šalis turi labai ilgalaikius strateginius interesus. Ji iš esmės jau įsikūrusi Baltarusijoje. 95 proc. investuoja į Astravo monstrą, ten yra kinų kaimai. Tikslas yra vienas – išvykti į jūrą per mūsų geležinkelį, uostą“, – kalbėjo konservatorius.

Žygimantas Pavilionis: "Viliotinis, kurį Pekinas dabar suka „16+1“, iš esmės taikomas buvusioms okupuotoms šalims ir yra nutaikytas į skaldymą ir valdymą."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai kurie Lietuvos politikai, Ž. Pavilionio nuomone, nesupranta bendraujantys su didžiule struktūrine galia, kurią mūsų pagrindinės sąjungininkės JAV yra įvardijusios kaip savo esminį priešą. „Tie žmonės, kurie suokia giesmes vien apie ekonomiką, turėtų suprasti, kur, kokioje sąjungoje esame. Viliotinis, kurį Pekinas dabar suka „16+1“, iš esmės taikomas buvusioms okupuotoms šalims ir yra nutaikytas į skaldymą ir valdymą. Visų pirma, mūsų atskyrimą nuo Vakarų Europos“, – įsitikinęs jis.

Plėtojant santykius su Kinija Ž. Pavilionis ragina išlaikyti vertybinį stuburą, labai selektyviai reaguoti į kinų pasiūlymus dėl investicijų ir neparsiduoti.

„Reikia kreipti dėmesį į vertybes. Bet neturime atsisakyti savo ekonominių interesų, juo labiau kad Lietuva eksportuojanti šalis – nemažai prekių vežame į Kiniją.“

Nereikia išsišokti

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika pirmininkas Kęstutis Glaveckas sakė manąs, kad ekonominiai interesai, tai, ką šiuo metu daro Vyriausybė, mūsų dvišaliai santykiai eina teisinga kryptimi. „Vienaip ar kitaip esame daug kartų konstatavę, kad esame draugiški Kinijai, norime, kad būtų plečiami prekybos, kultūriniai ryšiai. Vilniaus universitete įkurtas Konfucijaus institutas. Kaip tik noriu prisiminti Konfucijų, kuris sakė, kad tarp valstybių reikia statyti ne sienas, bet vėjo malūnus“, – kalbėjo jis.

K. Glavecko teigimu, Kinija yra svarbi mūsų šalies prekybos partnerė, todėl santykių nereikėtų bloginti. „Didžioji dalis politikų, pramonininkų, ekonomistų pripažįsta, kad santykių su kitomis valstybėmis palaikymas, ypač – su Lietuvai perspektyviomis rinkomis, turėtų būti išlaikytas“, – įsitikinęs parlamentaras.

Anot K. Glavecko, mūsų šalis nėra tokia didelė, kad galėtų diktuoti savo sąlygas. Be to, jis teigė manąs, kad tiek susirūpinimo, kiek dėl tam tikrų probleminių klausimų Kinijoje yra išsakiusios svarbiausios mūsų valdžios institucijos, pakanka. „Tokiu principu būtų galima pradėti kalbėti ir apie kitas valstybes, kuriose taip pat yra visokių dalykų, – pusę Afrikos, Lotynų Ameriką – ten yra daug blogų dalykų. Visame pasaulyje apstu problemų, tad nemanau, jog Lietuvai reikėtų išsišokti. Kalbėti apie tai galima, bet nesutinku, kad problemų konstatavimas būtų mūsų vedlys“, – dėstė jis.

Kęstutis Glaveckas: „Didžioji dalis politikų, pramonininkų, ekonomistų pripažįsta, kad santykių su kitomis valstybėmis palaikymas, ypač – su Lietuvai perspektyviomis rinkomis, turėtų būti išlaikytas.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vertybės neturi nustelbti pragmatizmo

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad pragmatinis požiūris duoda geresnių rezultatų. Esą kalbėti apie tam tikras problemas Kinijoje galime nevyriausybiniu lygiu. „Vyriausybės yra vyriausybės. Vis dėlto manau, kad negalima nepaisyti tokios didelės ekonomikos. Juo labiau kad ji vis artėja ir artėja prie mūsų. Manyčiau, kad reikia sugebėti viską suderinti. Nebūtina demonstratyviai ką nors vaizduoti. Jų politika yra kitokia, jie labai jautrūs tokiems klausimams, todėl manau, kad turėtume tęsti tai, ką darėme ligi šiol“, – svarstė jis.

Vertindamas įspėjimus apie grėsmę Lietuvai esą keliančias Kinijos investicijas, G. Kirkilas atkreipė dėmesį, kad kol kas didelių investicijų nėra. Daugiau kalbama apie ketinimus, bet jie dar nevirto kūnu. Be to, jei būtų planuojamos didžiulės investicijos, sprendimus dėl to priimtų Vyriausybė. „Dabar nematau tokio dydžio Kinijos investicijų, kurios mums galėtų sukelti grėsmę. Taip, Baltarusijoje jų jau nemažai, bet jie turi savo požiūrį. Jei pažvelgtume į santykį tarp euroatlantinių ir visų kitų šalių investicijų į Lietuvą, akivaizdžiai dominuoja būtent euroatlantinės integracijos šalys: ir bankų sektoriuje, ir pramonėje“, – pabrėžė politikas.

G. Kirkilas sutiko, kad Kinijoje esama problemų dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau jis aiškino nepastebintis, kad už mus įtakingesnės šalys skubėtų jas kelti. „Be abejo, yra tokios institucijos kaip Jungtinės Tautos ir kitos, kur galima tuos klausimus iškelti. Nemanau, kad mes galėtume juos iš esmės išspręsti. Vyriausybei ar valstybei kyla klausimų, kaip suderinti savo interesus ir vertybes. Nesakyčiau, kad nereikia kreipti dėmesio į vertybes. Tačiau tai nereiškia, kad turime atsisakyti savo ekonominių interesų, juo labiau kad esame eksportuojanti šalis – nemažai prekių vežame į Kiniją“, – tikino jis.

Prieš savaitę minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 69-ąsias metines Vilniuje prie šios šalies ambasados surengta akcija dėl joje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų./maldeikiene.lt nuotrauka