Sąlygos migrantams Lietuvoje nepalankios
Pa­gal są­ly­gų pa­lan­ku­mą mig­ran­tams Lie­tu­va uži­ma 34 vie­tą iš 38 vals­ty­bių, ro­do tarp­tau­ti­nis ty­ri­mas „Mig­ran­tų in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos in­dek­sas“ (MI­PEX 2015).

Lie­tu­vo­je įgy­ven­di­na­mos mig­ran­tų in­teg­ra­ci­jos prie­mo­nės ver­ti­na­mos kaip la­biau ne­pa­lan­kios ša­ly­je gy­ve­nan­tiems ir į ša­lį at­vyks­tan­tiems im­ig­ran­tams. Šią stu­di­ją pir­ma­die­nį pa­skel­bė Bar­se­lo­nos tarp­tau­ti­nių san­ty­kių cen­tras ir Mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos gru­pė.

Kaip pra­ne­ša Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tras, ty­ri­mu siek­ta iš­tir­ti, ko­kius mig­ran­tų in­teg­ra­ci­ją ska­ti­nan­čius veiks­mus at­lie­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) bei Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) vals­ty­bių na­rių vy­riau­sy­bės.

Stu­di­jo­je ša­lių įgy­ven­di­na­mos mig­ran­tų in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos prie­mo­nės įver­tin­tos ir pa­ly­gin­tos aš­tuo­nio­se sri­ty­se: dar­bo rin­kos mo­bi­lu­mo, švie­ti­mo, po­li­ti­nio da­ly­va­vi­mo, pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo, šei­mos su­si­jun­gi­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos, nuo­la­ti­nio lei­di­mo gy­ven­ti ša­ly­je ir an­ti­dis­kri­mi­na­ci­jos.

Stu­di­jos au­to­riai tei­gia, kad Lie­tu­vo­je, ki­taip nei dau­ge­ly­je ki­tų ty­ri­me da­ly­va­vu­sių ša­lių, nau­jai į ša­lį at­vy­kę ne ES pi­lie­čiai tu­ri ma­žiau ga­li­my­bių gau­ti su dar­bo pa­ieš­ko­mis ir pro­fe­si­nių įgū­džių to­bu­li­ni­mu su­si­ju­sias pa­slau­gas. Eks­per­tai ak­cen­tuo­ja, kad dėl Lie­tu­vo­je įgy­ven­di­na­mos po­li­ti­kos ša­lies dar­bo rin­ka nė­ra pa­trauk­li dar­bo mig­ran­tams, no­rin­tiems pa­si­lik­ti ša­ly­je ir in­teg­ruo­tis į jos vi­suo­me­nę.

Ana­li­zuo­jant už­sie­nie­čių vai­kų švie­ti­mo ga­li­my­bes tei­gia­ma, kad Lie­tu­vos mo­kyk­los yra men­kai pa­si­ruo­šu­sios pri­im­ti im­ig­ran­tų vai­kus, tam ne­tu­ri tin­ka­mos ba­zi­nės inf­ras­truk­tū­ros.

Stu­di­jos au­to­riai tei­gia, kad Lie­tu­vo­je už­sie­nie­čiams ne ES pi­lie­čiams ir jų šei­moms tai­ko­ma šei­mos su­si­jun­gi­mo po­li­ti­ka dėl įgy­ven­di­na­mų ES tei­sės ak­tų yra pa­sie­ku­si Bend­ri­jos vi­dur­kį, ta­čiau su­tuok­ti­niai iš ne ES ša­lių, iš­sky­rus aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus ir jų šei­mos na­rius, tu­ri lauk­ti il­giau ne­gu ES ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai.

Į stu­di­ją pir­mą kar­tą bu­vo įtrauk­ti svei­ka­tos po­li­ti­kos ypa­tu­mus at­sklei­džian­tys ro­dik­liai. Ty­rė­jai at­sklei­džia, kad Lie­tu­vos (taip pat kaip ir ki­tų Bal­ti­jos bei Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lių) svei­ka­tos sis­te­ma im­ig­ran­tams yra la­biau ne­pa­lan­ki: pa­cien­tai ne ES pi­lie­čiai ne­tu­ri ly­gių ga­li­my­bių gau­nant bend­rą­sias svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas.

Pa­sak stu­di­ją ren­gu­sių eks­per­tų, Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­ly­se, po­li­ti­nio da­ly­va­vi­mo ga­li­my­bės yra griež­tes­nės ne­gu ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Nors nuo­la­ti­niai gy­ven­to­jai ne ES pi­lie­čiai ga­li bal­suo­ti ir bū­ti iš­rink­ti sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se, lai­ki­nai Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys už­sie­nie­čiai to pa­da­ry­ti ne­ga­li. Taip pat pa­ste­bi­ma, kad Lie­tu­vo­je ne ES pi­lie­čiams yra ri­bo­ja­ma tei­sė da­ly­vau­ti ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, jie ne­ga­li tap­ti po­li­ti­nių par­ti­jų ir aso­cia­ci­jų na­riais.

Ne ES pi­lie­čių ga­li­my­bes gau­ti lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ti ša­ly­je ver­ti­na­mos pa­lan­kiai, nes il­ga­lai­kio gy­ve­ni­mo ša­ly­je po­li­ti­ka yra re­gu­liuo­ja­ma ES tei­sės ak­tų ir tin­ka­mu­mo kri­te­ri­jai, są­ly­gos ir tei­sės yra pa­na­šios kaip ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se (Lie­tu­va rei­tin­guo­ja­ma 21-a iš 38 vals­ty­bių). Ta­čiau taip pat pa­brė­žia­ma, kad ne ES pi­lie­čiai, sie­kian­tys il­ga­lai­kio gy­ven­to­jo sta­tu­so Lie­tu­vo­je, la­biau nei ki­to­se ty­ri­me da­ly­va­vu­sio­se ša­ly­se, yra ne­už­ti­krin­ti dėl sa­vo ga­li­my­bių iš­lai­ky­ti ke­lia­mus kal­bos bei in­teg­ra­ci­jos rei­ka­la­vi­mus.

Ana­li­zuo­jant pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo pro­ce­dū­ras pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­ly­se, už­sie­nie­čiai tu­ri pe­rei­ti il­gą ir su­dė­tin­gą ke­lią Lie­tu­vos pi­lie­ty­bei gau­ti. Stu­di­jos au­to­riai tei­gia, kad Lie­tu­va nė­ra pa­si­ruo­šu­si at­ei­ty­je tap­ti im­ig­ra­ci­jos ša­li­mi, nes „ne­re­for­muo­ja as­me­nų tin­ka­mu­mo pi­lie­ty­bei gau­ti tai­syk­lių bei ne­spren­džia dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mų“.

2011 me­tais Lie­tu­va pa­gal Mig­ran­tų in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos in­dek­są užė­mė 27-ą vie­tą iš 31.

Rei­kia ge­riau pasiruošti

Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bių pri­im­ti dau­giau pa­bė­gė­lių, ta­čiau tam bū­ti­na baig­ti mig­ra­ci­jos sis­te­mos pert­var­ką bei pri­im­ti ra­cio­na­les­nius spren­di­mus dėl pa­bė­gė­liams ap­gy­ven­din­ti skir­tų pa­tal­pų, sa­ko Vals­ty­bės kon­tro­lė.

An­tra­die­nį pa­skelb­to­je iš­anks­ti­nio ty­ri­mo at­as­kai­to­je Vals­ty­bės kon­tro­lė kons­ta­tuo­ja, kad sie­kiant su­val­dy­ti mig­ra­ci­jos pro­ce­sus, iki 2016-ųjų Lie­tu­va yra už­sib­rė­žu­si baig­ti mig­ra­ci­jos pro­ce­sų sis­te­mos to­bu­li­ni­mą, ta­čiau kol kas į prie­kį pa­sis­tū­mė­ta ne­daug.

„Šian­die­ni­nė si­tua­ci­ja ro­do, jog tam, kad mig­ra­ci­jos sis­te­mos pert­var­ka bū­tų baig­ta lai­ku, rei­kia vi­sų pro­ce­se da­ly­vau­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų koor­di­nuo­tų veiks­mų ir kon­kre­čių dar­bų. Ma­ža to, bū­ti­na pri­im­ti įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pa­tai­sas ir tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti įgy­ven­din­ti jo nuo­sta­tas“, - pra­ne­ši­me sa­ko ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas Arū­nas Dul­kys.

Pa­sak vals­ty­bės kon­tro­lie­riaus, Lie­tu­va pri­rei­kus tu­rė­tų di­des­nių ga­li­my­bių ap­gy­ven­din­ti pra­šan­čiuo­sius prie­globs­čio, tik tam rei­kia „ra­cio­na­laus po­žiū­rio ir tin­ka­mų spren­di­mų“.

Taip pat kons­ta­tuo­ja­ma, kad šiuo me­tu prie­globs­čio pra­šy­to­jai ga­li bū­ti ap­gy­ven­di­na­mi tiek Už­sie­nie­čių re­gis­tra­ci­jos cen­tre, tiek Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tre. Ta­čiau au­di­to­riai iš­aiš­ki­no, kad 2012–2014 me­tais bu­vo at­ve­jų, kai Už­sie­nie­čių re­gis­tra­ci­jos cen­tre bu­vo ap­gy­ven­din­ta dau­giau žmo­nių nei yra vie­tų, nors tuo me­tu Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tre tam skir­tų lais­vų pa­tal­pų bu­vo.

„Ma­ža to, da­lis čia esan­čių pa­tal­pų yra įreng­tos ir nau­do­ja­mos vi­sai ki­tiems tiks­lams“, - nu­ro­do­ma at­as­kai­to­je.

2012–2014 me­tais už­sie­nie­čiams iš­duo­ta per 45 tūkst. lei­di­mų lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu iš­duo­ta per 13 tūkst. lei­di­mų nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Dau­giau nei pu­sė lei­di­mų iš­duo­ta už­sie­nie­čiams, ku­rie gy­ve­no Lie­tu­vo­je pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus be per­trau­kos. Taip pat 2012–2014 me­tais gau­ti 1524 pra­šy­mai su­teik­ti prie­globs­tį Lie­tu­vo­je. Jis su­teik­tas treč­da­liui pra­šiu­sių už­sie­nie­čių.

Mi­nė­tu lai­ko­tar­piu pri­im­ti 5154 spren­di­mai už­sie­nie­tį grą­žin­ti į už­sie­nio vals­ty­bę ir įpa­rei­go­ti iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos, 877 už­sie­nie­čiai iš­siųs­ti iš Lie­tu­vos.