Šalies interesų gynimas atsieina milijonus
Už na­rys­tę tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se mū­sų ša­lis kas­met su­mo­ka po ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų eu­rų. Nors iš­lai­dos ne­ma­žos, aiš­ki­na­ma, kad ne­bū­da­ma šių fo­ru­mų na­re Lie­tu­va ne­ga­lė­tų da­ry­ti įta­kos juo­se vyks­tan­čioms dis­ku­si­joms, pri­ima­miems spren­di­mams ir gin­ti sa­vo in­te­re­sų.

Lietuva priklauso beveik pusšimčiui didžiųjų tarptautinių organizacijų. Pradedant tokioms kaip Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES), NATO, Tarptautinis valiutos fondas, baigiant Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija, Tarptautiniu privatinės teisės unifikavimo institutu ar Daugiašale investicijų draudimo agentūra.

Tarptautinių organizacijų veikloje pagal savo valdymo sritis taip pat aktyviai dalyvauja ministerijos, kitos valstybės institucijos, pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tad iš viso Lietuva yra daugiau kaip šimto tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar kitų tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų narė.

Pernai Lietuvos įmokos į Jungtinių Tautų biudžetą sudarė 3,9 mln. eurų.

Brangiausia narystė – JT

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovai, narystės tarptautinėse organizacijose mokesčiai numatyti mūsų šalies tarptautinėse sutartyse. Konkretų įmokos dydį nustato organizacijos nariai, atsižvelgdami į jos tikslams įgyvendinti reikalingas lėšas. Mokesčiai mokami iš ministerijų ir Vyriausybės įstaigų biudžetų. Šiuo metu Lietuva moka įmokas 130 tarpvyriausybinių organizacijų ir kitų tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų.

Valstybės institucijos ir įstaigos tarptautinėms organizacijoms pernai sumokėjo 16,86 mln. eurų privalomų narystės mokesčių. Apibendrinti įvairių Lietuvos institucijų duomenys apie 2018 metais sumokėtus mokesčius bus pateikti kitų metų pradžioje.

Brangiausiai mūsų šaliai atsieina narystė JT. Pernai Lietuvos įmokos į šios organizacijos biudžetą sudarė 3,9 mln. eurų. Tiek pat sumokėjome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO). Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje turėjome pakloti 1,3 mln. eurų.

Nors būta metų, kai paskui Lietuvą vilkosi skolų tarptautinėms organizacijoms uodega, dabar, anot URM atstovų, ministerija skolų neturi.

Sprendžia aktualius klausimus

URM atstovų teigimu, narystė tarptautinėse organizacijose ir kitose struktūrose yra bendro visaverčio tarptautinio bendradarbiavimo dalis. „Aktualių klausimų sprendimas įvairiose srityse – aplinkosaugos, ekonomikos, teisėsaugos, saugumo, tarptautinių standartų ir kitose – galimas tik įtraukiant daug valstybių skaičių, tad tarptautinės organizacijos atlieka svarbų interesų derinimo, kompromisų paieškos ir tarptautiniu mastu taikomų sprendimų priėmimo forumo vaidmenį. Nebūdama šių forumų nare Lietuva neturėtų galimybių daryti įtaką juose vykstančioms diskusijoms ir priimamiems sprendimas bei šitaip ginti savo interesų. Kita vertus, dalyvaudama tarptautinėse organizacijose Lietuva pasirodo kaip aktyvi ir atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, nenusišalinanti nuo pasaulio, o kartu ir savo ateičiai svarbių sprendimų rengimo“, – sakė jie.

Šalies narystės tarptautinėse organizacijose tikslingumą kasmet vertina Vyriausybė. Pavyzdžiui, narystės tarptautinėse organizacijose 2017 metų sąvade kaip naudinga įvertinta narystė 129 forumuose. Nenaudingu pripažintas dalyvavimas JT Europos ekonomikos komisijos Transeuropinio geležinkelio projekto veikloje. Mūsų šalies įnašas į šį mechanizmą pernai siekė 9,3 tūkst. eurų. Taip pat Lietuva papildo naujų organizacijų gretas. Tarkime, šiemet mūsų šalis tapo EBPO nare.

Neatsilieka ir Seimas

Įvairių tarptautinių parlamentinių organizacijų ir asamblėjų veikloje savo ruožtu dalyvauja parlamentas. Yra sudarytos Seimo delegacijos Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, NATO ir kitose parlamentinėse asamblėjose, Tarpparlamentinėje sąjungoje.

„Atstovavimas Lietuvos Seimui parlamentinėse organizacijose leidžia mūsų valstybei kartu su kitomis valstybėmis parlamentiniu lygmeniu spręsti tarptautinio aktualumo klausimus“, – teigė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas.

Pasak jo, tarptautiniai ir tarpparlamentiniai Seimo ryšiai plėtojami pagal Užsienio reikalų komiteto (URK) teikiamus ir Seimo valdybos patvirtintus tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus. „Atstovavimą Seimui tarptautinėse organizacijose ir forumuose svarsto Seimo URK, taip pat jis teikia rekomendacijas dėl Seimo delegacijų veiklos, koordinuoja tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą“, – pasakojo A. Zeleniakas.

Seimo kanceliarija skaičiuoja, kad šiemet mokesčiams už narystę tarptautinėse parlamentinėse organizacijose reikės sumokėti 143 tūkst. eurų. Didžiąją dalį sumos sudaro narystės Baltijos asamblėjoje mokestis (iš viso 91,4 tūkst. eurų). Mažiausias – narystės Frankofonijos parlamentinėje asamblėjoje mokestis (3,2 tūkst. eurų). Kitąmet tam planuojama skirti tiek pat lėšų. „Šiuo metu Seimo kanceliarija neturi pradelstų mokėjimų tarptautinėms organizacijoms. Visi tarptautinių organizacijų narystės mokesčiai mokami laiku“, – patikino A. Zeleniakas.