Sąjūdžio metams trūksta sąjūdžio
Sei­mas, per­nai skelb­da­mas 2018-uo­sius Są­jū­džio me­tais, įpa­rei­go­jo Vy­riau­sy­bę iki šių me­tų pra­džios par­eng­ti ir pa­tvir­tin­ti tam skir­tą prog­ra­mą, taip pat vals­ty­bės biu­dže­te nu­ma­ty­ti lė­šų jai įgy­ven­din­ti. Ta­čiau Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tes­pė­jo su­kur­ti mi­nė­ji­mo pla­no pro­jek­tą ir da­bar siū­lo ten­kin­tis tu­ri­mais asig­na­vi­mais ar rė­mė­jų lė­šo­mis. Są­jū­džio me­tų skel­bi­mo ini­cia­to­riai tai va­di­na ne­pa­gar­ba tiek pa­čiam Są­jū­džiui, tiek ja­me da­ly­va­vu­siems žmo­nėms.

Parlamentarai paskelbė 2018-uosius Sąjūdžio metais pernai lapkritį. Mat šiemet birželio 3-iąją sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, surengtas Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, per kurį patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.

Todėl parlamentarai nutarė išskirti 1988–1990 metus kaip itin svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas ir demokratinis tautos atstovas.

Nors į Sąjūdžio mitingus rinkdavosi minios žmonių iš visos Lietuvos, siūlomi Sąjūdžio metų renginiai stebina formalia minimalistika.

Vilniuje ir dar kai kur

Nors jau baigėsi vasaris, Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi Sąjūdžio metų programos. Tik praėjusį trečiadienį Kultūros ministerija įregistravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame figūruoja Sąjūdžio metų minėjimo planas. Iš viso numatytas 31 renginys ir priemonė, tačiau jiems įgyvendinti neketinama papildomai skirti nė cento – visas finansavimas turės būti atseikėtas iš valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

Pagrindinis renginys – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečiui skirtas minėjimas parlamente. Dar planuojama atidengti Sąjūdžio mitingus įamžinančias lentas Katedros aikštėje ir Vingio parke Vilniuje, taip pat Šiauliuose, išleisti lankstinuką-brošiūrą „1988 m. birželio 2–3 d. stenogramos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, Seimas, Seimo taryba“, surengti kraštotyrinę ekspediciją „Sąjūdžio kūrėjai“. Lietuvos radijas ir televizija yra numačiusi parengti ir transliuoti dokumentinių filmų retrospektyvą „Iš LRT aukso fondo. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – 30“. Ketinama organizuoti kelias diskusijas apie Sąjūdžio veiklą, jo reikšmę, paraleles su 1917 metų Lietuvių konferencija Vilniuje.

Visi numatyti renginiai ir priemonės apims tik nedidelę dalį Lietuvos – 11 savivaldybių: Šiaulius, Pakruojį, Šilutę, Kėdainius, Švenčionis, Panevėžį, Kretingą, Kauną, Varėną, Kalvariją, Vilnių. Žadama surengti 10 parodų Seime, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, rajonų ir miestų bibliotekose, kultūros centruose.

Lūkesčiai buvo didesni

Siekį, kad 2018-ieji būtų paskelbti Sąjūdžio metais, dar pernai pavasarį iškėlė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus taryba. Savo kreipimesi į parlamentarus ji siūlė: kaip prieš 30 metų Lietuva ėjo į nepriklausomybę su plevenančiomis trispalvėmis, aidint Tautinei giesmei ir maldoms, gaudžiant bažnyčių varpams, taip dabar galėtų būti pasitiktas ir Sąjūdžio jubiliejus. Ta proga raginta pagaminti jubiliejinį ženklą, išleisti leidinį, pašto ženklą, voką ir apdovanoti valstybės apdovanojimais nusipelniusius sąjūdininkus.

Pagrindiniai renginiai numatyti birželio 3-iąją. Tądien, sekmadienį, sąjūdininkų nuomone, galėtų būti surengtas šventinis Seimo posėdis, Nepriklausomybės aikštėje – iškilmingai pakeltos vėliavos, organizuotos eitynės nuo Nepriklausomybės aikštės iki arkikatedros. Čia būtų laikomos iškilmingos pamaldos. Vakare Katedros aikštėje galėtų vykti didelis koncertas. Jubiliejui skirti renginiai numatyti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Vilniaus sąjūdininkai šių metų sausį dar kartą priminė Kultūros ministerijai savo pasiūlymus. „Norėjome, kad Sąjūdžio jubiliejiniai renginiai skatintų žmones daugiau bendrauti, jausti pagarbą ir susiklausymą, nes būtent Sąjūdis išvedė Lietuvą iš sovietijos, atvedė į Nepriklausomybę. Renginiai turėtų vykti kiekviename kaime, kaip ir prieš 30 metų, kai žmonės į Sąjūdžio mitingus rinkdavosi iš kiekvieno kaimo“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius.

Tai, ką Kultūros ministerija surašė minėjimo plane, jį gerokai nuvylė. Anot L. Kerosieriaus, Kultūros ministerija pasiūlė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybai pačiai ir savo lėšomis organizuoti jubiliejui skirtus renginius, nors ji jokio biudžeto neturi, išsilaiko tik dėl savo narių entuziazmo. „Galime pakviesti žmones, galime patys dalyvauti minėjimuose, diskusijose, susitikimuose, bet negalime niekam už nieką mokėti, nes nedisponuojame jokiais pinigais“, – pažymėjo L. Kerosierius.

Arvydas Anušauskas: „Sąjūdis greičiau buvo įkurtas, nei dabar kurpiama jo trisdešimtmečio minėjimo programa.“

Ilgai kurtas formalumas

2018-ieji paskelbti Sąjūdžio metais Seime nekilus jokiems prieštaravimams, diskusijoms. Kaip tąkart teigė parlamentaras Arvydas Anušauskas, nereikia įsivaizduoti, kad nepaskelbus Sąjūdžio metų žmonės pamirš tuos įvykius, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių gyventojų. Jie esą ras progą, kaip tai prisiminti ir paminėti. Tačiau labai svarbi yra ir valstybės pozicija, nes gali būti, jog net tarp politikų atsiras ne vienas asmuo, kuris pamėgins pakartoti 1989–1991 metų laikraščio „Sovetskaja Litva“ vedamuosius apie Sąjūdį, apie tai, kaip ši organizacija atsirado.

„Turime visas galimybes susipažinti ir su tuomete informacija, ir su archyvais, ir pagaliau išklausyti žmones, kurie tada buvo aktyvūs Sąjūdžio dalyviai“, – Seime prieš kelis mėnesius kalbėjo A. Anušauskas.

Vakar „Lietuvos žinioms“ jis sakė, kad dar nėra išsamiai susipažinęs su Kultūros ministerijos parengtu Sąjūdžio metų minėjimo planu, tačiau tikino manantis, jog tai neturėtų būti vien formalių renginių sąrašas. Pasak A. Anušausko, formalūs minėjimai pridėtinės vertės nesukuria. Jei Kultūros ministerija būtų užsibrėžusi tikslą organizuoti ką nors reikšminga, programoje šis siekis ir turėtų būti atspindėtas.

A. Anušauską nustebino ir Sąjūdžio metų programos rengimo tempai. Vyriausybė ją turėjo patvirtinti dar iki šių metų pradžios, bet praėjo jau du mėnesiai, o tėra tik programos projektas. „Sąjūdis greičiau buvo įkurtas, nei dabar kurpiama jo trisdešimtmečio minėjimo programa“, – pareiškė parlamentaras.

Arūnas Gumuliauskas: "Kai nėra pinigų, negalima planuoti ir didžiulių renginių. Viskas vyksta mažiausiomis sąnaudomis.“

Lemia pinigai

Kultūros ministerija „Lietuvos žinias“ informavo, kad visoms savivaldybėms buvo išsiųsti raštai dėl Sąjūdžio metų paminėjimo. Gauti pasiūlymai pateikti plano projekte.

„Seimas paskelbė Sąjūdžio metus 2017-ųjų lapkričio 16 dieną. Vyriausybės pavedimą parengti minėjimo plano projektą Kultūros ministerija gavo 2017 metų gruodžio 8-ąją, o gruodžio 12 dieną Seimas jau patvirtino biudžetą, kurį Vyriausybė buvo pateikusi svarstyti spalio viduryje. Deja, skelbiant Sąjūdžio metus nepasinaudota galimybe numatyti papildomą finansavimą šiai programai“, – teigiama Kultūros ministerijos atsiųstame paaiškinime.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad Kultūros ministerija tiesiog neturėjo kitos išeities, todėl tik surinko iš savivaldybių, kitų institucijų informaciją apie Sąjūdžio jubiliejui skiriamus renginius. „Tai tipiškas planas, nes didžiausia problema – pinigai. 2018-ieji paskelbti Sąjūdžio metais pernai rudenį, kai šių metų valstybės biudžetas jau buvo parengtas. Todėl lėšų renginiams jame ir nenumatyta. O kai nėra pinigų, negalima planuoti ir didžiulių renginių. Viskas vyksta mažiausiomis sąnaudomis“, – sakė jis.

A. Gumuliausko žodžiais, nuo šių metų situacija turėtų keistis, nes sutarta, jog artėjant kokiems nors jubiliejiniams metams sprendimas dėl jų skelbimo Seime bus priimamas iš anksto, per pavasario sesiją, kad Vyriausybė spėtų numatyti biudžeto lėšų.