S. Skvernelis: Kauno centrinis paštas turi būti pritaikytas valstybės reikmėms
Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė pa­ve­dęs at­sa­kin­goms ins­ti­tu­ci­joms ieš­ko­ti ga­li­my­bių į Kau­no cen­tri­nio pa­što pa­sta­tą per­kel­ti vals­ty­bės ar Kau­no sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jas.

„Vyriausybė jaučia pareigą jį išsaugoti, nes Kauno centrinis paštas yra ne tik „legendinė“ vieta daugeliui kauniečių, bet ir vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių. Tai mūsų moderniosios architektūros ir tautinio stiliaus idėjų simbolis. Esu tikras, jog šis kultūros paveldo objektas turi likti valstybės nuosavybe ir būti sėkmingai pritaikytas jos reikmėms“, – pranešime spaudai sako premjeras.

Kultūros ministerijai pavesta pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Kauno centrinio pašto pastato įrašymo į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Kitos ministerijos privalo pateikti siūlymus Turto bankui dėl ministerijų ir valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kauno mieste, kartu įvertinant galimybes optimizuoti šiuo metu naudojamą nekilnojamąjį turtą.

Įvertinęs gautą informaciją, Turto bankas įpareigotas pateikti išvadas dėl galimybių perkelti į Kauno centrinio pašto pastatą atitinkamas valstybės institucijas ir Kauno miesto savivaldybės institucijas, suderinus šį klausimą su Kauno miesto savivaldybės administracija.

Finansų ministerija ir Turto bankas turi pateikti Vyriausybei siūlymus dėl Kauno centrinio pašto pastato perėmimo valdyti centralizuotai, atitinkamai kompensuojant Lietuvos paštui negautas nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Šio pastato likimu susirūpinta po to, kai sausį dėl vandentiekio avarijos buvo užlieta dalis pastato patalpų. Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl netinkamos pastato priežiūros, Lietuvos paštas paskelbė siūlysiantis rūmus privatizuoti, tačiau pašto valdyba klausimo svarstymą sustabdė.

Siūlymą paštą privatizuoti kritikavo Kauno architektai ir bendruomenė, kurie taip pat norėtų šį pastatą matyti atvirą visuomenei.

Ne kartą pašto valdymo siekti raginta Kauno savivaldybė nėra linkusi jo perimti savo žinion ir ragino Susisiekimo ministeriją ir jai pavaldų Lietuvos paštą priimti sprendimus, kad pastatas būtų įveiklintas.