S. Muravjovas: Vyriausybė pralaimės, jeigu neįveiks smulkios korupcijos
Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas, su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­čios tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus (TILS) va­do­vas, sa­ko, jog da­bar­ti­nė ša­lies Vy­riau­sy­bė tu­ri vi­sas ga­li­my­bes su­ma­žin­ti ko­rup­ci­ją ir jei­gu to ne­pa­da­rys per sa­vo ka­den­ci­ją, ki­tos ga­li ir ne­su­lauk­ti.

Jis taip pat sa­ko, kad ge­rie­ji pa­vyz­džiai, kaip ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja veiks­mais, o ne po­pie­riu­je, tu­ri bū­ti ska­ti­na­mi ir vie­ši­na­mi, kar­tu jis siū­lo Vy­riau­sy­bei su­si­tar­ti dėl mak­si­ma­liai tri­jų pri­ori­te­tų ar­ti­miau­siems ke­le­riems me­tams ir juos įgy­ven­din­ti bei at­sis­kai­ty­ti vi­suo­me­nei.

„Ši­ta Vy­riau­sy­bė tu­ri vi­sas ga­li­my­bes su­kur­ti tei­gia­mą po­ky­tį. Jei­gu per ket­ve­rius me­tus ji ne­išsp­ręs smul­kios ko­rup­ci­jos – tai bus jos pra­lai­mė­ji­mas ir tai reikš, kad ji ne­su­ge­bė­jo įsik­lau­sy­ti į žmo­nių no­rą gy­ven­ti ko­ky­biš­kiau. Pa­gal ky­ši­nin­ka­vi­mą mes vis dar esa­me pa­na­šūs į So­vie­tų Są­jun­gą. Va­ka­ruo­se šis klau­si­mas jau ne­bė­ra toks ak­tua­lus“, – pa­ste­bi S. Mu­rav­jo­vas.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai jau su­pran­ta, kad ky­ši­nin­ka­vi­mas yra vie­šos pa­slau­gos „bro­kas“, nes su­mo­kė­ję mo­kes­čius an­trą kar­tą mo­kė­ti jie jau ne­tu­rė­tų. Taip pat Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų dė­ti dau­giau pa­stan­gų ko­vo­da­ma su stam­bią­ja ko­rup­ci­ja, skaid­rin­da­ma vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nes, kad gy­ven­to­jai ži­no­tų, su ko­kiais in­te­re­sų konf­lik­tais su­si­du­ria po­li­ti­kai ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai, ir kad šie nu­si­ša­lin­tų spręs­da­mi tam ti­krus klau­si­mus, taip pa­ta­ria TILS va­do­vas. Esą rei­kė­tų to­bu­lin­ti pra­ne­šė­jų ap­sau­gą, kad jie jaus­tų­si sau­gūs pra­ne­šę apie ga­li­mą pikt­nau­džia­vi­mą.

Leng­vą pa­ge­rė­ji­mą ver­ti­na atsargiai

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) už­sa­ky­mu at­lik­tas vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mas ro­do, kad gy­ven­to­jai vis la­biau lin­kę ne­pa­tei­sin­ti ir ne­to­le­ruo­ti ko­rup­ci­jos, nuo­sek­liai ma­žė­ja pa­si­ruo­šu­sių duo­ti ky­šį ar jį da­vu­sių as­me­nų skai­čius.

To­kios iš­va­dos da­ro­mos šių me­tų rug­sė­jį ir spa­lį at­lik­ta­me vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­me „Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pis 2016“. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai nu­ro­do, jog ko­rup­ci­ja jiems penk­ta ak­tua­liau­sia prob­le­ma po ma­žų at­ly­gi­ni­mų, emig­ra­ci­jos, ky­lan­čių kai­nų ir al­ko­ho­liz­mo. Ša­lies įmo­nių va­do­vams ji taip pat penk­to­je vie­to­je po emig­ra­ci­jos, biu­ro­kra­ti­jos, al­ko­ho­liz­mo bei inf­lia­ci­jos. Vals­ty­bės tar­nau­to­jai di­džiau­sių bė­dų są­ra­šą pra­de­da nuo emig­ra­ci­jos, ma­žų at­ly­gi­ni­mų, al­ko­ho­liz­mo, di­de­lių kai­nų bei nar­ko­ma­ni­jos ir tik tuo­met mi­ni ko­rup­ci­ją.

Kaip la­bai rim­tą prob­le­mą šie­met ko­rup­ci­ją nu­ro­dė 56 proc. gy­ven­to­jų, 35 proc. įmo­nių va­do­vų ir 32 proc. vals­ty­bės tar­nau­to­jų.

S. Mu­rav­jo­vas „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė ma­tąs šio­kias to­kias tei­gia­mas ten­den­ci­jas, ta­čiau jas ver­ti­na at­sar­giai: „Tu­ri­me dar il­gą ke­lią prieš akis. Vis dar ma­to­me, kad gy­ven­to­jų nuo­mo­ne, ky­šį duo­ti ver­ta.“

Jis svars­to, jog gal­būt kei­čia­si jų po­žiū­ris į tai, ar ky­šį duo­ti smerk­ti­na, ar ne, ta­čiau dau­ge­lis vis dar veik­tų opor­tu­nis­tiš­kai – jei­gu at­si­ras­tų ga­li­my­bė, ky­šį duo­tų.

TILS va­do­vas at­krei­pia dė­me­sį, kad ko­rup­ci­ja ker­ta per mū­sų ki­še­nes. Kai spren­di­mai yra pri­ima­mi ne­skaid­riai, jie tar­nau­ja la­bai siau­rų in­te­re­sų gru­pių at­sto­vams ir dėl to nu­ken­čia­me mes – pi­lie­čiai.

„Džiau­giuo­si, kad vis dau­giau žmo­nių su­pran­ta, jog ko­rup­ci­ja yra prob­le­ma, ku­ri jiems rū­pi, ir jie pa­tys ga­li dau­giau nu­veik­ti pa­si­sa­ky­da­mi prieš ko­rup­ci­ją, siek­da­mi dau­giau skaid­ru­mo. La­bai no­rė­čiau, kad dar dau­giau žmo­nių įsi­trauk­tų į va­di­na­mą­jį so­cia­li­nį sank­cio­na­vi­mą: ne­bal­suo­tų už ne­skaid­rius po­li­ti­kus, ne­pa­lai­ky­tų ne­aiš­kių, ne­apib­rėž­tų spren­di­mų, rei­ka­lau­tų aiš­kių at­sa­ky­mų“, – lū­kes­čius įvar­di­jo S. Muravjovas

Pa­sak jo, pa­sku­ti­nis ko­rup­ci­jos ba­ro­me­tras ro­do, kad gy­ven­to­jai, ku­rie su­si­du­ria su ke­lių po­li­ci­nin­kais, iš tie­sų re­čiau duo­da šiems ky­šius, taip pat ma­to­mos šiek tiek ge­res­nės ten­den­ci­jos svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je, ta­čiau, kad ga­lė­tu­me džiaug­tis es­mi­niu po­ky­čiu, dar tu­ri­me pa­lauk­ti ir pa­ma­ty­ti, ko­kia bus si­tua­ci­ja po po­ros me­tų.

Kol kas džiu­gu, anot S. Mu­rav­jo­vo, tai, kad vis dau­giau ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų su­pran­ta, jog ko­va su ko­rup­ci­ja, skaid­ru­mas yra jų ran­ko­se, o nuo jų ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų la­bai daug kas pri­klau­so.

„Ma­nau, kad tai la­bai tei­sin­gas po­žiū­ris, nes gy­ve­na­me vi­sai ki­to­kio­je ap­lin­ko­je nei prieš 15 me­tų. Šių me­tų ko­rup­ci­jos ba­ro­me­tras ro­do, kad gy­ven­to­jų su­vo­ki­mas apie ko­rup­ci­ją kei­čia­si. Kas vyks­ta? Gy­ven­to­jai ėmė kri­tiš­kiau ir jau­triau rea­guo­ti į tai, ką da­ro po­li­ti­kai. Pa­vyz­džiui, jau su­pran­ta, kad bi­čiu­lių ir gi­mi­nių pro­te­ga­vi­mas yra prob­le­ma. Ma­no aki­mis žiū­rint, vis daž­niau pi­lie­čiai pa­ste­bi šį reiš­ki­nį ir su­pran­ta, kad po­li­ti­kai ga­li pro­te­guo­ti sa­vo par­ti­jų at­sto­vus ir kad pre­ky­ba po­vei­kiu Lie­tu­vo­je iš tie­sų eg­zis­tuo­ja“, – san­tū­riai džiau­gia­si TILS va­do­vas.

Jis aiš­ki­na, jog tuo­met tei­sė­sau­gos ar prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų ne­vei­ki­mo ar klai­dos kai­na ir­gi au­ga – ne­ga­li nie­ko ne­da­ry­ti, rei­kia im­tis veiks­mų, o jie tu­ri bū­ti pa­ma­tuo­ti ir aiš­kiai sie­kian­tys tiks­lo.

Ne­pa­kan­tu­mas ko­rup­ci­ja lė­tai, bet auga

Ver­ti­nant, kaip ša­lies gy­ven­to­jai su­vo­kia ko­rup­ci­jos po­ky­čius, pa­ste­bi­ma, kad pa­dau­gė­jo nu­ro­dan­čių­jų, jog ko­rup­ci­jos mas­tai iš­au­go tiek per 5 me­tus, tiek per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių (ati­tin­ka­mai iš­au­go 7 ir 10 proc.). Toks ver­ti­ni­mas, at­siž­vel­giant į ty­ri­mo duo­me­nis, sie­ti­nas tiek su re­zo­nan­si­niais ko­rup­ci­niais ty­ri­mais, su ku­riais 2016 m. bu­vo su­si­ję kai ku­rie ša­lies po­li­ti­kai, tiek ir su di­dė­jan­čiu ko­rup­ci­jos prob­le­mos svar­bos su­vo­ki­mu: kuo la­biau pri­pa­žįs­ta­ma prob­le­mos svar­ba, tuo la­biau ji su­vo­kia­ma, kaip pla­čiai pa­pli­tu­si.

Vis tik ver­ti­nant tie­sio­gi­nę Lie­tu­vos vi­suo­me­nės ko­rup­ci­nę pa­tir­tį, pa­ste­bi­mos aki­vaiz­džiai tei­gia­mos ten­den­ci­jos – ma­žė­ja pa­si­ruo­šu­sių duo­ti ky­šį ar da­vu­sių ky­šį as­me­nų skai­čius. Per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių ky­šį nu­ro­dė da­vę tik 16 proc. gy­ven­to­jų, 6 proc. vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir 5 proc. įmo­nių at­sto­vų. Ir tai yra ma­žiau­sias ro­dik­lis nuo 2002 me­tų, kai bu­vo pra­dė­ta tir­ti res­pon­den­tų nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu. Nuo­sek­liai ma­žė­ja ir ky­šių prie­var­ta­vi­mo ir da­vi­mo in­dek­sai, at­sklei­džian­tys įvai­rių ša­lies ins­ti­tu­ci­jų fak­ti­nį ko­rum­puo­tu­mą.

Pa­pra­šy­ti įver­tin­ti kon­kre­čių ins­ti­tu­ci­jų ko­rum­puo­tu­mo ly­gį, kaip la­biau­siai ko­rum­puo­tas ins­ti­tu­ci­jas šių me­tų ty­ri­me gy­ven­to­jai įvar­di­jo svei­ka­tos ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas (51 proc.), Sei­mą (42 proc.), teis­mus (37 proc.), sa­vi­val­dy­bes (22 proc.). La­biau­siai pa­pli­tu­sios ko­rup­ci­jos for­mos, anot gy­ven­to­jų, – ne­po­tiz­mas (gi­mi­nai­čių pro­te­ga­vi­mas į aukš­tas ir pel­nin­gas par­ei­gas), po­li­ti­nių par­ti­jų na­rių pro­te­ga­vi­mas, pa­pir­ki­mas (ky­šio da­vi­mas).

„Nors ko­rup­ci­ja įvar­di­na­ma ir ri­kiuo­ja­si tarp ak­tua­liau­sių prob­le­mų mū­sų ša­ly­je, vis tik džiu­gi­nan­ti ži­nia yra tai, kad vi­suo­me­nės ne­pa­kan­tu­mas ko­rup­ci­jai ir ky­ši­nin­ka­vi­mui kas­met au­ga. Ypač ge­ra gir­dė­ti, kad dau­gė­ja tei­gian­čių­jų, jog ky­šio da­vi­mas yra ne tik nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ku­ria pa­žei­džia­mi ša­lies įsta­ty­mai, bet ky­šio da­vi­mas ar pri­ėmi­mas prieš­ta­rau­ja jų įsi­ti­ki­ni­mams, mo­ra­li­nėms ver­ty­bėms. Tai ro­do vi­suo­me­nės bran­dą ir pi­lie­ti­nio an­ti­ko­rup­ci­nio po­ten­cia­lo au­gi­mą“, – sa­ko Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos di­rek­to­rius Sau­lius Ur­ba­na­vi­čius.

Žy­miai pa­dau­gė­jo ir ži­nan­čių­jų, kur rei­kė­tų kreip­tis dėl ko­rup­ci­jos at­ve­jų, taip pat vi­suo­me­nė la­biau įsi­trau­kia spren­džiant ko­rup­ci­jos prob­le­mas. Kur rei­kė­tų pra­neš­ti apie ko­rup­ci­ją, ži­no 39 proc. gy­ven­to­jų, 61 proc. įmo­nių va­do­vų ir net 72 proc. vals­ty­bės tar­nau­to­jų. O maž­daug penk­ta­da­lis gy­ven­to­jų, dau­giau nei treč­da­lis įmo­nės va­do­vų ir 42 proc. vals­ty­bės tar­nau­to­jų, su­si­dū­rę su ko­rup­ci­jos at­ve­jais, apie tai pra­neš­tų at­sa­kin­goms ins­ti­tu­ci­joms. Anot STT at­sto­vų, šie di­dė­jan­tys ro­dik­liai ne tik at­sklei­džia nuo­sek­lios il­ga­me­tės ko­vos su ko­rup­ci­ja re­zul­ta­tus, bet ir nu­ro­do spręs­ti­nas prob­le­mas, į ku­rias rei­kė­tų su­si­telk­ti ar­ti­miau­sius ke­lis me­tus.

„Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pio“ ty­ri­mas, ku­rio tiks­las įver­tin­ti ko­rup­ci­nę si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je ir pa­ly­gin­ti ją su anks­tes­nių me­tų re­zul­ta­tais, kas ke­le­ri me­tų at­lie­ka­mas Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) už­sa­ky­mu. Ty­ri­mas fi­nan­suo­tas iš Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do lė­šų pa­gal 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų in­ves­ti­ci­jų veiks­mų prog­ra­mą. Ty­ri­mą „Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pis 2016“, šių me­tų rug­sė­jo-spa­lio mė­ne­siais at­li­ko Vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų cen­tras „Vil­mo­rus“. Bu­vo ti­ria­mos trys tiks­li­nės gru­pės: 1002 Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, 503 vers­lo įmo­nių va­do­vai ir 502 vals­ty­bės tar­nau­to­jai.