S. Jakeliūnas: tarp pirmųjų darbų – pensijų didinimas
Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) kan­di­da­tu į fi­nan­sų mi­nis­trus įvar­di­ja­mas Sta­sys Ja­ke­liū­nas, ku­ris yra bu­vęs da­bar­ti­nio prem­je­ro so­cial­de­mo­kra­to Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­ta­rė­ju, tei­gia, kad rim­tai svars­ty­tų pa­siū­ly­mą užim­ti šias par­ei­gas, dėl ku­rių jam ga­li tek­ti at­si­sa­ky­ti rin­ki­muo­se lai­mė­to par­la­men­ta­ro man­da­to.

In­ter­viu BNS S.Ja­ke­liū­nas tvir­ti­no, kad vie­nas pir­mų­jų jo kaip fi­nan­sų mi­nis­tro dar­bų bū­tų 2017 me­tų biu­dže­to pro­jek­to ko­re­ga­vi­mas, nuo 2017 me­tų lie­pos 1 die­nos 40 eu­rų pa­di­din­tant pen­si­jas, kaip nu­ma­ty­ta par­ti­jos rin­ki­mų prog­ra­mo­je. S.Ja­ke­liū­nas pri­ta­ria nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so per­žiū­rai, tuo me­tu sku­bių spren­di­mų, pert­var­kant mo­kes­čių sis­te­mą, ne­ža­da – anot jo, anks­čiau­siai mo­kes­čių per­mai­nų ga­li­ma ti­kė­tis nuo 2018 me­tų pra­džios.

– Ar ke­ti­na­te pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be užim­ti fi­nan­sų mi­nis­tro pos­tą?

– Ta min­tis bu­vo mi­nė­ta, ta­čiau kol kas jo­kių spren­di­mų nė­ra pri­im­ta, dar lau­kia dis­ku­si­jos kar­tu su par­ti­jos ir są­ra­šo ly­de­riais, ta­da ki­ti spren­di­mai, ma­tyt, Pre­zi­den­tū­ro­je. Tik tuo­met bus ga­li­ma rea­liai svars­ty­ti ir ver­tin­ti šią idė­ją. Kol kas ga­liu pa­sa­ky­ti, kad aš to­kį siū­ly­mą rim­tai svars­ty­čiau.

– Net jei­gu tek­tų at­si­sa­ky­ti Sei­mo na­rio man­da­to? Ra­mū­nas Kar­baus­kis kal­ba apie pro­fe­sio­na­lų vy­riau­sy­bę, ku­rios mi­nis­trai ne­tu­rė­tų dirb­ti Sei­me.

– Tai bū­tų de­ri­na­ma kar­tu su Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos bend­rą­ja po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu. Tai (pa­siū­ly­mas dėl pro­fe­sio­na­lų vy­riau­sy­bės – BNS) yra lo­giš­kas svars­ty­mas, rei­kė­tų įver­tin­ti tei­si­nes ap­lin­ky­bes, ir jei­gu bus bend­ras spren­di­mas, su­pran­ta­ma, aš jo lai­ky­siuos.

– Jei tap­si­te fi­nan­sų mi­nis­tru, vie­nas pir­mų­jų Jū­sų dar­bų ti­kriau­siai bus 2017 me­tų biu­dže­to pa­tvir­ti­ni­mas. Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nių val­dan­čių­jų par­eng­tą biu­dže­to pro­jek­tą?

– Aš tik bend­rais bruo­žais esu su­si­pa­ži­nęs su biu­dže­tu, da­bar rei­kė­tų de­ta­liau gi­lin­tis ir taip pat kon­sul­tuo­tis su Vals­ty­bės kon­tro­le, su­lauk­ti nuo­mo­nės, o gal­būt ir pre­li­mi­na­riai kon­sul­tuo­tis su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­riai yra iš­siųs­tas biu­dže­to pro­jek­tas. Tik tuo­met ga­lė­čiau de­ta­liau ver­tin­ti ir pa­teik­ti ar­ba ne­pa­teik­ti kaž­ko­kius siū­ly­mas. Bet vie­nas pri­nci­pi­nis da­ly­kas yra, kad mes esa­me įsi­pa­rei­go­ję ir sa­vo prog­ra­mo­je įra­šę, kad nuo ki­tų me­tų lie­pos 1-os tu­ri­me pa­di­din­ti pen­si­jas 40 eu­rų, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kaip jos bus di­di­na­mos da­bar jau nuo sau­sio mė­ne­sio, in­dek­suo­jant ar ne­in­dek­suo­jant (...) Tam, be abe­jo, ti­kriau­siai rei­kės pa­keis­ti „Sod­ros“ biu­dže­tą.

Il­gai­niui, ar­ba tuo pa­čiu siū­ly­mu (dėl pen­si­jų di­di­ni­mo 40 eu­rų – BNS), bus siū­lo­ma per­kel­ti „Sod­ros“ sko­lą į vals­ty­bės biu­dže­tą ir nu­ma­ty­ti (vals­ty­bės biu­dže­te – BNS) asig­na­vi­mus an­tros pen­si­jų kau­pi­mo pa­ko­pos fi­nan­sa­vi­mui, nes šiuo me­tu iš da­bar­ti­nių pen­si­nin­kų pi­ni­gų fi­nan­suo­ja­mas da­li­nai tiek vals­ty­bės biu­dže­tas, tiek pen­si­jų fon­dai. Tas taip pat tu­rės bū­ti įver­tin­ta ir pa­keis­ta. Be tai ga­li gal­būt ir pa­lauk­ti, svar­biau­sia, kad bū­tų pen­si­jų di­di­ni­mas.

– Ka­da pla­nuo­ja­te įgy­ven­ti par­ti­jos prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ta mo­kes­čių sis­te­mos pert­var­ką?

– Pir­mas įsi­pa­rei­go­ji­mas, ku­rį mes vyk­dy­si­me, tai vi­si mo­kes­čių kei­ti­mai, įskai­tant ir tuos, ku­rie siū­ly­ti iki šiol bu­vo kar­tu su biu­dže­to pro­jek­tu, bus įgy­ven­din­ti ne anks­čiau kaip po še­šių mė­ne­sių nuo spren­di­mo pri­ėmi­mo. Gal­būt tas ter­mi­nas bus ir pra­tę­sia­mas, ka­dan­gi mus kon­sul­tuo­jan­tis su vers­lo aso­cia­ci­jo­mis, bu­vo iš­reikš­tas ar­gu­men­tuo­tas pa­gei­da­vi­mas, kad tas ter­mi­nas ga­lė­tų bū­ti ir 12 mė­ne­sių. Tai reiš­kia, kad grei­tų spren­di­mų ne­bus, anks­čiau­si mo­kes­čių pa­kei­ti­mai ti­kriau­siai bus nuo 2018 me­tų, o gal­būt ir vė­liau.

– Ga­li­me ti­kė­tis prog­re­si­nių mo­kes­čių?

– Ne­bū­ti­nai, bet to­kia ga­li­my­bė bus ver­ti­na­ma, ir pri­klau­so nuo to, kaip pa­vyks su­si­tar­ti tiek par­ti­jos vi­du­je, tiek su koa­li­ci­jos par­tne­riais dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio sis­te­mos kei­ti­mo, prie da­bar­ti­nio ta­ri­fo pri­jun­giant ki­tus kom­po­nen­tus ir pa­lie­kant kin­ta­mo­sios pen­si­jos drau­di­mo įmo­ką. Jei to­kie da­ly­kai bus pri­im­ti, tai ly­giag­re­čiai bus svars­to­mas ir sim­bo­li­nis gal­būt gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio prog­re­sy­vu­mas. Bet mes su­pran­ta­me, kad jis da­bar jau yra rea­li­zuo­ja­mas ir to­liau bus rea­li­zuo­tas kar­tu su ne­ap­mo­kes­ti­na­muo­ju pa­ja­mų dy­džiu. Ar rei­kės dau­giau prog­re­sy­vu­mo ir ar jį bus siū­lo­ma įgy­ven­din­ti, svars­ty­si­me.

– Ar ke­ti­na­te di­din­ti ka­pi­ta­lo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mą?

– Mes sa­vo prog­ra­mo­je esa­me įra­šę, kad jei pert­var­ky­si­me gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio sis­te­mą, čia ta­ri­fas bū­tų pa­ko­re­guo­tas nuo 15 iki maž­daug 29 proc., vi­sos as­mens pa­ja­mos, įskai­tant ir iš ka­pi­ta­lo, tu­rė­tų bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mos vie­no­du ta­ri­fu, di­des­niu nei da­bar.

– LVŽS ly­de­ris R.Kar­baus­kis prie pri­ori­te­ti­nių dar­bų pri­ski­ria ir nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so per­žiū­rą, kal­ba­ma ir apie jo įsi­ga­lio­ji­mo ati­dė­ji­mą. Kaip ver­ti­na­te to­kius siū­ly­mus?

– Aš as­me­niš­kai pri­ta­riu to­kiai po­zi­ci­jai. Su­pran­ta­ma, čia jau rei­kia pla­tes­nių dis­ku­si­jų ir ver­ti­ni­mų, ti­krai tai nė­ra Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos sri­tis ir kom­pe­ten­ci­ja. Aš ma­nau, kad rei­kia grįž­ti prie so­cia­li­nio dia­lo­go ir tik po kon­sul­ta­ci­jų pri­im­ti spren­di­mą, ar stab­dy­ti Dar­bo ko­dek­są. Ko ge­ro taip, bet tai nė­ra taip pa­pras­ta tur­būt. Ki­ta ver­tus, ko­kie spren­di­mai, jei­gu jis bū­tų stab­do­mas, bus įgy­ven­din­ti ir ka­da, taip pat bus dis­ku­tuo­ja­ma pla­čiau ir ieš­ko­ma kon­sen­su­so. Ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das pa­ste­bė­jo, kad to kon­sen­su­so ir su­ta­ri­mo tiek vi­suo­me­nė­je, tiek po­li­ti­ko­je da­bar trūks­ta.

– Jūs esa­te skep­tiš­kai pa­si­sa­kęs apie an­tros pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mą Lie­tu­vo­je. Ko­kias per­mai­nas pla­nuo­ja­te šio­je sri­ty­je?

– Pir­miau­siai dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad ne­su skep­tiš­kas an­tro­sios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų at­žvil­giu, esu skep­tiš­kas dėl to, kaip ši pa­ko­pa da­bar yra fi­nan­suo­ja­ma ir kas jo­je da­ly­vau­ja – šio fi­nan­si­nio pro­duk­to ri­zi­kos ti­krai yra pri­im­ti­nos ne vi­siems da­bar­ti­niams da­ly­viams. To­dėl tą pa­ko­pą ir aps­kri­tai vi­sas pen­si­jų sis­te­mos da­lis rei­kia nuo­dug­niai įver­tin­ti (...) Lau­kia iš ti­krų­jų su­dė­tin­gas dar­bas ir dis­ku­si­jos, ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, kad jo­kie su­kaup­ti pi­ni­gai (an­tros pa­ko­pos pen­si­jų fon­duo­se – BNS) ne­bus na­cio­na­li­zuo­ja­mi, an­tra pa­ko­pa ir aps­kri­tai pen­si­jų kau­pi­mas iš­liks, ta­čiau jis tu­rės bū­ti pa­keis­tas taip, kad ati­tik­tų tas rea­li­jas ir ten­den­ci­jas, ku­rios vyks­ta ne tik kai­my­nys­tė­je ša­lia mū­sų. Bu­vęs Pa­sau­lio ban­ko vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas, No­be­lio eko­no­mi­kos pre­mi­jos lau­rea­tas Stig­li­cas (Jo­sep­has Stig­lit­zas – BNS) dar 1999 me­tais iš­dės­tė pa­žiū­ras ir ver­ti­ni­mus, ku­rių mes lai­ky­si­mės.

– Gal­būt an­tros pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­mą per­kel­si­te į „Sod­rą“, kal­bu apie vir­tua­lių­jų kau­pia­mų­jų sąs­kai­tų sis­te­mos įdie­gi­mą?

– Ne­pai­nio­ki­me va­di­na­mų­jų vir­tua­lių­jų kau­pia­mų­jų sąs­kai­tų, ku­rias siū­lo Rai­mon­das Kuo­dis (Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas – BNS), ir rea­laus kau­pi­mo. Nors iš es­mės eko­no­mi­ne pra­sme, taip, yra ana­lo­giš­ki va­rian­tai, bet rea­liai jie ski­ria­si. Tu­ri bū­ti „Sod­ro­je“ sis­te­ma. Mū­sų siū­ly­mas yra kin­ta­mo­ji pen­si­ja tik „Sod­ro­je“, vi­sa ki­ta pa­grin­di­nė pen­si­jos da­lis vals­ty­bės biu­dže­te, ati­tin­ka­mai ko­re­guo­jant ta­ri­fus, apie ką anks­čiau kal­bė­jau. Kau­pi­mas tu­rė­tų vyk­ti ly­giag­re­čiai, iš as­mens lė­šų, gal­būt nu­ma­tant ir tam skir­tą ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dį. Iš es­mės toks mū­sų siū­ly­mas, kar­tu jei­gu jau de­ta­li­zuo­jant kaž­kiek, ly­giag­re­čiai su­jun­giant da­bar­ti­nes an­trą ir tre­čią pen­si­jų pa­ko­pas.

Toks pri­nci­pi­nis siū­ly­mas yra mū­sų prog­ra­mo­je ir mes siek­si­me jį įgy­ven­din­ti.

–Dė­kui už po­kal­bį.

***

58 me­tų S.Jakeliūnas tu­ri psi­cho­lo­go iš­si­la­vi­ni­mą, JAV Mi­či­ga­no vals­ti­jos uni­ver­si­te­te yra stu­di­ja­vęs vers­lą bei fi­nan­sus, dir­bo „Lie­tu­vos drau­di­me“ In­ves­ti­ci­jų sky­riaus va­do­vu, Fi­nan­sų de­par­ta­men­to va­do­vu ir bend­ro­vės val­dy­bos na­riu.

2005 me­tais bai­gęs kar­je­rą drau­di­mo sri­ty­je, jis ve­dė Bal­ti­jos te­le­vi­zi­jos lai­dą „Svar­bus po­kal­bis“, skir­tą Lie­tu­vos fi­nan­sams ir eko­no­mi­kai, vė­liau dir­bo ana­li­ti­ku kre­di­to uni­jo­je Vil­niaus tau­po­mo­ji ka­sa, ku­riai 2014-ųjų pra­džio­je bu­vo iš­kel­ta ban­kro­to by­la.

2012-ųjų pa­bai­go­je prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­kvie­tė S.Ja­ke­liū­ną dirb­ti pa­ta­rė­ju fi­nan­sų klau­si­mais, ta­čiau 2014 me­tų gruo­dį jis iš pa­ta­rė­jo par­ei­gų at­sis­ta­ty­di­no.

„Siū­liau pert­var­ky­ti daug Lie­tu­vos vie­šų­jų fi­nan­sų sri­čių, bet, iš­sis­ky­rus po­žiū­riams į fi­nan­sus, po­li­ti­ką ir įsta­ty­mų lai­ky­mą­si, at­sis­ta­ty­di­nau iš par­ei­gų. Ši įdo­mi dve­jų me­tų pa­tir­tis pa­ska­ti­no do­mė­ji­mą­si po­li­ti­kos psi­cho­lo­gi­ja ir so­cio­lo­gi­ja“, – in­ter­ne­to pus­la­py­je ja­ke­liu­nas.lt apie sa­ve ra­šo S.Ja­ke­liū­nas.

A,But­ke­vi­čius rin­ki­mams skir­to­je LRT te­le­vi­zi­jos lai­do­je sek­ma­die­nį sa­kė, jog S.Ja­ke­liū­no pa­pra­šė pa­lik­ti pos­tą po to, kai šis par­ašė „la­bai ne­ko­rek­tiš­ką laiš­ką „Swed­bank“ va­do­vui“.

2015 me­tų pra­džio­je S.Ja­ke­liū­nas iš­lei­do apyb­rai­žą „Swed­ban­ko by­la“ , ku­rio­je ap­ra­šė „sa­vo pa­tir­tį, už­ker­tant ke­lią ban­ko ban­dy­mui pa­žeis­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus ir klien­tų tei­ses“.

Nuo 2015 me­tų pa­bai­gos jis dir­bo ne­prik­lau­so­mu fi­nan­sų ana­li­ti­ku ir kon­sul­tan­tu.