Rytis Zemkauskas siūlo kurti hibridinę Lietuvą
„Vi­sur su­tik­si žvirb­lį ir lie­tu­vį“, – po­sa­kį pri­mi­nė žur­na­lis­tas Ry­tis Zem­kaus­kas. Pa­ly­gi­nęs ofi­cia­lią sta­tis­ti­ką ir tei­kia­mą Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nių, jis par­odė, kad in­for­ma­ci­ja, kiek pa­sau­ly­je yra lie­tu­vių ar to­kiais sa­ve lai­kan­čių, ga­li skir­tis de­šimt kar­tų. Ir pa­siū­lė vi­sus jung­ti į hib­ri­di­nę ar­ba tink­li­nę Lie­tu­vą.

Ry­tis Zem­kaus­kas, žur­na­lis­tas, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas, VDU do­cen­tas, kal­bė­da­mas per tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų fes­ti­va­lį „Lo­gin“, sa­kė, kad šiais lai­kais vals­ty­bės tam­pa sin­te­ti­nėms. Jis tei­gė, kad pi­lie­ty­bę ga­li­ma su­teik­ti ne pa­gal tei­sę, bet pa­gal kon­trak­tą. Kaip pa­vyz­dį mi­nė­jo spor­ti­nin­kus, ku­rie „ne­tel­pa sa­vo ša­ly­se ir pa­si­ra­šo sa­vo­tiš­ką pi­lie­ty­bės kon­trak­tą su ta ša­li­mi, ku­ri su­tei­kia spor­ti­nin­kui to­kią ga­li­my­bę. Pri­mi­nė ir apie Ukrai­nos tam ti­kra pra­sme „le­gio­nie­rių vy­riau­sy­bę“, į ku­rios su­dė­tį bu­vo įtrauk­ti už­sie­nie­čiai.

„Sa­vas ko­rek­ci­jas įne­ša pa­bė­gė­liai. Kar­tais gir­di­me apie tai, kad jie ren­ka­si vals­ty­bę pa­gal tai, ką ji ga­li jiems su­teik­ti. Pa­na­šiai, kaip mo­bi­laus tink­lo ope­ra­to­rių – pa­gal tai, kiek su­tei­kia ne­mo­ka­mų mi­nu­čių, gi­ga­bai­tų ir pa­na­šiai“, – tei­gė žur­na­lis­tas. – Tai žmo­giš­ka. Ir tai, ko ge­ro, ke­lia mums iš­šū­kius, apie ku­riuos ver­ta pa­gal­vo­ti.“

R. Zem­kaus­kas ti­ki­no, kad tink­li­nė vals­ty­bė tam­pa ga­li­my­be. Nau­jos že­mės – tai vir­tua­li te­ri­to­ri­ja, tu­rin­ti net sa­vo vir­tua­lius pi­ni­gus – bit­koi­nus.

Kiek yra lie­tu­vių?

„Lie­tu­vos par­adok­sas – kaž­ko­dėl mū­sų ma­žė­ja čia, nors esa­me sau­gūs. Ne­jau­čia­me, kad vals­ty­bė yra mū­sų, kad esa­me jos is­to­ri­jos kū­rė­jai. Gir­di­me, kad vals­ty­bė – eli­to pro­jek­tas, ne liau­dies“, – sa­kė žur­na­lis­tas. Ir siū­lė pa­svars­ty­ti, kaip tap­ti Lie­tu­vos kū­rė­jais.

R. Zem­kaus­kas pri­mi­nė, kad gar­sus lie­tu­vių ke­liau­to­jas ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ka­zys Pa­kštas yra sa­kęs, kad emig­ra­ci­ja sa­vai­me yra nie­ko blo­go. Ji ga­li pa­si­tar­nau­ti me­tro­po­li­jai – kaip mo­ti­ni­niam lai­vui.

Iš­var­di­jęs kai ku­riuos lie­tu­vių kil­mės, lie­tu­viais sa­ve lai­ku­sius as­me­nis ar pa­si­rin­ku­sių Lie­tu­vą kaip idė­ją, dva­sios tė­vy­nę, R. Zem­kaus­kas klau­sė, ar mes juos lai­ko­me sa­viš­kiais. Taip pat ar, tar­ki­me, lit­va­kus lai­ko­me sa­viš­kais? R. Zem­kaus­kas pra­dė­jo gi­lin­tis, kiek gi yra tų sa­viš­kių.

Su­rin­ko to­kių duo­me­nų. Ar­gen­ti­no­je pa­gal na­cio­na­li­nę sta­tis­ti­kos ins­ti­tu­ci­jų in­for­ma­ci­ją yra 371 lie­tu­vis, o pa­gal Lie­tu­vių pa­sau­lio bend­ruo­me­nės duo­me­nis – apie 30 tūkst. Bra­zi­li­jo­je ati­tin­ka­mai 632, o pa­gal Wi­ke­pi­ja.lt nuo­ro­dą į Bra­zi­li­jos sta­tis­ti­kos tar­ny­bą – apie 150 tūkst. Urug­va­ju­je – 104, bet pa­gal te­nykš­tės lie­tu­vių bend­ruo­me­nės duo­me­nis – apie 10 tūkst.

„O­fi­cia­lūs duo­me­nys ir gau­ti iš įvai­rių bend­ruo­me­nių. Skir­tu­mai mil­ži­niš­ki. Čia tik ke­lios ša­lys. Jei pa­si­rink­tu­me dau­giau vals­ty­bių – re­zul­ta­tai bū­tų pa­na­šūs, – ti­ki­no R. Zem­kaus­kas. – Ofi­cia­lūs duo­me­nys sa­ko, kad mū­sų, lie­tu­vių, yra apie 3,7 mln. pa­sau­ly­je. Jei im­tum­te do­mėn tuos duo­me­nis, ku­riuos pa­tei­kia bend­ruo­me­nės, grei­čiau­siai pa­ma­ty­tu­me, kad mū­sų yra ge­ro­kai dau­giau“, – dė­me­sį at­krei­pė R. Zem­kaus­kas.

Pa­sak žur­na­lis­to, lie­tu­viai nė­ra ag­re­sy­vūs, lie­tu­viai – eks­pan­sy­vūs. To­dėl at­si­ra­do po­sa­kis: vi­sur su­tik­si žvirb­lį ir lie­tu­vį, pri­mi­nė R. Zem­kaus­kas. Kal­bė­da­mas apie iš­ei­vius, jis sa­kė: „Kam mums rei­kia šių žmo­nių? Jie ga­lė­tų bū­ti mū­sų kon­sul­tan­tai, am­ba­sa­do­riai. Ir net daug rim­čiau – jie ga­lė­tų bū­ti po­ten­cia­lūs mū­sų ša­lies gy­nė­jai.“

Vi­sus apjungti

Žur­na­lis­tas svars­tė, ko­kios Lie­tu­vos idė­ja ga­lė­tų bū­ti pers­pek­ty­vi. „Se­no­ji iš­ei­vi­ja ar­ba Sek­ma­die­nių Lie­tu­va ir Rya­nair Lie­tu­va, – skir­tin­gas kar­tas ly­gi­no žur­na­lis­tas. – Ro­man­ti­nė Lie­tu­va ir pra­gma­ti­nė Lie­tu­va. Da­bar jos su­si­jun­gia. To­dėl, kad tas tink­las ga­lė­tų bū­ti pui­kus su­si­jun­gi­mo sim­bo­lis ir da­ri­nys.“

R. Zem­kaus­kas vėl klau­sė: gal bū­tų nau­din­ga apie Lie­tu­vą, ne­be taip smar­kiai ap­ri­bo­tą že­mės, kal­bos, di­din­gos is­to­ri­jos? „Neat­si­sa­ky­ti vi­so to, bet leis­ti sau gal­vo­ti šiek tiek lais­viau, – pa­aiš­ki­no jis. – Siū­ly­mas bū­tų – ink­liu­zy­ves­nė Lie­tu­va.“ Žur­na­lis­tas taip api­bū­di­no Lie­tu­vą – kaip so­cia­li­nį tink­lą.

R. Zem­kaus­kas pa­vie­ši­no su­rink­tas idė­jas, ta­ręs, kad jos ga­li bū­ti nie­ka­da ne­įgy­ven­din­tos, o kai ku­rių gal nė ne­rei­kia rea­li­zuo­ti. „Ta­čiau mąs­tant apie šias idė­jas, ga­li kil­ti ki­tos, ku­rios ti­krai bus mums nau­din­gos“, – ma­no jis.

„Ga­liau­siai kal­bu apie kon­trak­to ta­pa­ty­bę kaip prieš­prie­šą li­ki­mo ta­pa­ty­bei, – sa­kė žur­na­lis­tas. – Tai ga­li bū­ti pers­pek­ty­vu šiuo­lai­ki­nė­je tink­la­vei­kos vi­suo­me­nė­je, ypač ša­ly­je, tu­rin­čio­je to­kią ge­rą tink­lo pa­tir­tį.“

R. Zem­kaus­ko nuo­mo­ne, taip mąs­ty­da­mi ga­li­me tap­ti mo­der­niau­sia pa­sau­lio vals­ty­be. Jis tę­sė, kad yra du ti­pai funk­ci­jų, vie­nos – tra­di­ci­nės, ki­tos – tink­le. „Mes ga­li­me pa­ban­dy­ti tai su­jung­ti. Su­jung­ti ir su­kur­ti hib­ri­di­nę vals­ty­bę, – tei­gė žur­na­lis­tas. – Skam­ba am­bi­cin­gai, bet kuo idė­ja am­bi­cin­ges­nė, tuo įdo­miau.“