Rygos susitikimas aiškių atsakymų nežada
Ry­toj Ry­go­je pra­si­dė­sian­čia­me aukš­čiau­sio ly­gio Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­me šios prog­ra­mos flag­ma­nės – Ukrai­na ir Gru­zi­ja – lau­kia kon­kre­čių at­sa­ky­mų dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) plė­tros pers­pek­ty­vų ir be­vi­zio re­ži­mo įgy­ven­di­ni­mo. Ta­čiau prieš­ta­ra­vi­mai Bend­ri­jos vi­du­je ga­li ap­sun­kin­ti šį pro­ce­są ir ne­duo­ti lauk­tų re­zul­ta­tų.

Eu­ro­pie­tiš­ką plė­tros kryp­tį pa­si­rin­ku­sios ES kai­my­nės Ukrai­na, Mol­do­va ir Gru­zi­ja su­si­du­ria su mil­ži­niš­ku spau­di­mu iš Ry­tų. Nors šios ša­lys ne­ma­žai in­ves­ta­vo į in­teg­ra­ci­jos su Bend­ri­ja stip­ri­ni­mą, ne­aiš­ku, ar jų pa­stan­gos bus vai­ni­kuo­tos reikš­min­gais spren­di­mais Ry­gos vir­šū­nių su­si­ti­ki­me. Įta­kin­gi mū­sų ša­lies po­li­ti­kai ir eks­per­tai dėl jo ne­puo­se­lė­ja di­de­lių vil­čių.

Lais­vo­sios pre­ky­bos nebeatidėlios

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius ti­ki­si, kad vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo dek­la­ra­ci­jo­je bus pri­sta­ty­ta vi­zi­ja, nu­brė­žian­ti at­ei­ties gai­res Ry­tų par­tne­rys­tei. Esą ši prog­ra­ma iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus, ma­to­me, kad prieš dau­ge­lį ša­lių, pa­si­rin­ku­sių eu­ro­pi­nį ke­lią, vyk­do­mos ne­tgi rep­re­si­jos, pa­vyz­džiui, ka­ras Ry­tų Ukrai­no­je, šlau­žian­ti oku­pa­ci­ja Gru­zi­jo­je, stip­rus spau­di­mas Mol­do­vai. „Lai­kai ti­krai ne­ra­mūs, ta­čiau tu­ri­me la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ko­kią ma­to­me Ry­tų par­tne­rys­tės at­ei­tį. Ne­tu­ri­me bū­ti tik ste­bė­to­jai, kai vyks­ta spau­di­mas ne­leis­ti­nais bū­dais. Tu­ri­me pa­dė­ti ša­lims ap­gin­ti sa­vo ver­ty­bes ir pa­si­rink­tą eu­ro­pi­nį ke­lią. To ti­ki­mės iš dek­la­ra­ci­jos, ku­rią pri­ims vals­ty­bių va­do­vai vir­šū­nių su­si­ti­ki­me“, - pa­žy­mė­jo mi­nis­tras.

Gru­zi­jai ir Ukrai­nai lau­kiant at­sa­ky­mų dėl be­vi­zio re­ži­mo su ES pers­pek­ty­vų, L. Lin­ke­vi­čius tei­gė, kad abi ša­lys pa­sie­kė pa­žan­gos. Gru­zi­ja esą nu­vei­ku­si ge­ro­kai dau­giau ir ga­lė­tų ti­kė­tis sėk­mės. Anot mi­nis­tro, bū­ti­na kon­kre­čiai pa­sa­ky­ti, kad, pa­vyz­džiui, iki me­tų pa­bai­gos jos pi­lie­čiams bus pa­nai­kin­tos vi­zos. „U­krai­nie­čiai tu­ri pa­dir­bė­ti dau­giau, ir jie tai ži­no. Ta­čiau du­rys jiems yra at­vi­ros ir, ma­nau, šiais me­tais jie ga­li ženg­ti dar vie­ną di­de­lį žings­nį be­vi­zio re­ži­mo link. Tai ir­gi tu­rė­tų bū­ti aiš­kiai at­spin­dė­ta do­ku­men­tuo­se“, - įsi­ti­ki­nęs jis.

Nors esa­ma būgš­ta­vi­mų, kad vėl ga­li bū­ti ati­dė­tas ES ir Ukrai­nos aso­cia­ci­jos ir lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties pre­ky­bos da­lies įgy­ven­di­ni­mas, per po­kal­bį su Ukrai­nos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru Pa­vlo Klim­ki­nu L. Lin­ke­vi­čius tei­gė iš­gir­dęs, kad dau­giau ati­dė­lio­ji­mų ne­bus. „To­kia tvir­ta ir aiš­ki ukrai­nie­čių po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja taip pat ne­ma­to prie­žas­čių tai ati­dė­lio­ti. Ti­kiuo­si, kad nuo sau­sio 1 die­nos ukrai­nie­čiai pra­dės įgy­ven­din­ti svar­bią lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties da­lį“, - vi­lia­si mi­nis­tras.

Ga­li­my­bė Baltarusijai

Prieš me­tus be­vi­zį re­ži­mą su ES jau už­si­ti­kri­nu­si Mol­do­va iš­lai­ko proeu­ro­pie­tiš­kus lū­kes­čius. L. Lin­ke­vi­čius mi­nė­jo, kad ša­lis ir at­ei­ty­je pa­si­ry­žu­si vyk­dy­ti re­for­mas, bet pro­va­ka­rie­tiš­ka val­džia ne­tu­ri tvir­tos dau­gu­mos.

Kaip pa­brė­žė L. Lin­ke­vi­čius, vi­sos Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lys yra la­bai skir­tin­gos, ski­ria­si jų lū­kes­čiai. Ma­žiau­siai am­bi­ci­jų tu­ri Ar­mė­ni­ja, pa­si­rin­ku­si ke­lią į Ru­si­jos va­do­vau­ja­mą Mui­tų są­jun­gą. Ta­čiau ir ji no­ri iš­lai­ky­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo sai­tus su ES. Pa­sak mi­nis­tro, Bal­ta­ru­si­ja tu­ri ga­li­my­bių pa­sis­tū­mė­ti į prie­kį nuo 2013 me­tais vy­ku­sio Vil­niaus vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, ku­ria­me po il­gos per­trau­kos kai­my­nų vals­ty­bė par­eiš­kė, kad ją do­mi­na dia­lo­gas su ES dėl ša­lies mo­der­ni­za­ci­jos ir ji pa­si­ry­žu­si pra­dė­ti de­ry­bas vi­zų re­ži­mo pa­leng­vi­ni­mo kryp­ti­mi. Esą Bal­ta­ru­si­ja tu­ri ga­li­my­bę pa­si­ra­šy­ti vi­zų re­ži­mo su ES pa­leng­vi­ni­mo su­tar­tį. „Jei­gu bal­ta­ru­siai tuo tin­ka­mai pa­si­nau­dos, tu­rė­si­me tam ti­krą pa­žan­gą šiuo po­žiū­riu“, - sa­kė L. Lin­ke­vi­čius.

Mig­lo­ta na­rys­tės perspektyva

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ma­no, kad ypa­tin­gų lai­mė­ji­mų Ry­go­je lauk­ti ne­rei­kė­tų, nes jau­čia­mos kai ku­rių di­džių­jų ES vals­ty­bių, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jos, su­si­tai­kė­liš­kos nuo­tai­kos, esą ne­rei­kė­tų pro­vo­kuo­ti Ru­si­jos. Jo ne­džiu­gi­na ir ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­jan­čios Lat­vi­jos el­ge­sys, ku­ris at­ro­do per­ne­lyg pa­sy­vus, be­si­taiks­tan­tis su įta­kin­go­se Bend­ri­jos vals­ty­bė­se vy­rau­jan­čia nuo­mo­ne.

Kal­bė­da­mas apie be­vi­zį re­ži­mą, A. Ažu­ba­lis pa­brė­žė, kad Gru­zi­ja įvyk­dė tai, ką tu­rė­jo įvyk­dy­ti. To­dėl ati­dė­lio­ti jo įgy­ven­di­ni­mą reikš­tų stip­rin­ti pro­ru­siš­kų jė­gų po­zi­ci­jas šio­je vals­ty­bė­je. Ukrai­na vi­sų rei­kia­mų na­mų dar­bų dėl be­vi­zio re­ži­mo dar ne­at­li­ko. Ta­čiau par­la­men­ta­ras vi­lia­si, kad nuo ki­tų me­tų įsi­ga­lios ES ir Ukrai­nos lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tis, ir tai taps pa­ska­ta dar la­biau re­for­muo­ti ša­lies ūkį.

Anot A. Ažu­ba­lio, bend­ra ten­den­ci­ja dėl Gru­zi­jos, Ukrai­nos ir Mol­do­vos na­rys­tės ES yra pra­sta, nes to­kių pers­pek­ty­vų joms nie­kas ne­ža­da. Pir­miau­sia dėl to, kad tam ne­pri­ta­ria kai ku­rios di­džio­sios Bend­ri­jos na­rės. „Mū­sų už­da­vi­nys pa­siek­ti, kad tas at­os­lū­gis ne­truk­tų la­bai il­gai“, - pa­brė­žė jis.

Dvip­ras­miš­ki lūkesčiai

Po­li­to­lo­go To­mo Ja­ne­liū­no lū­kes­čiai dėl Ry­gos vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo yra dvip­ras­miš­ki. Vie­na ver­tus, no­ri­si, kad bū­tų nu­brėž­tos aiš­kios gai­rės, ko Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lys, ypač ne­ma­žai in­ves­ta­vu­sios į in­teg­ra­ci­jos su ES stip­ri­ni­mą, ga­li ti­kė­tis. Vie­nas svar­biau­sių klau­si­mų – ar jos ga­li vil­tis, kad šis bend­ra­dar­bia­vi­mas ve­da na­rys­tės ES link. To la­biau­siai sie­kia Ukrai­na, Mol­do­va ir Gru­zi­ja. Aiš­ki na­rys­tės pers­pek­ty­va bū­tų ryš­kus ar­gu­men­tas šių ša­lių vi­suo­me­nei aiš­ki­nant, dėl ko taip sten­gia­ma­si. „Žmo­nėms na­rys­tė ES yra kur kas su­pran­ta­mes­nis tiks­las nei šiaip da­ly­va­vi­mas Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je. Vie­nas svar­biau­sių mo­men­tų, ar bus pa­si­ryž­ta aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad ne­už­ve­ria­mos du­rys ga­li­mai Ukrai­nos, Mol­do­vos ir Gru­zi­jos na­rys­tei ES“, - sa­kė eks­per­tas.

Ki­ta ver­tus, esa­ma ir su­si­rū­pi­ni­mą ke­lian­čių da­ly­kų. Pa­sak T. Ja­ne­liū­no, jie su­si­ję su tuo, kad ES jau­čia­mas ga­na di­de­lis su­tri­ki­mas, ne­ži­no­ma, ką to­liau da­ry­ti. Grės­mė iš Ru­si­jos ke­lia dvip­ras­miš­kas reak­ci­jas: vie­ni ma­no, kad rei­kia su­stab­dy­ti Bend­ri­jos plė­trą ir ne­beer­zin­ti Ru­si­jos, ki­ti – kad rei­kia la­biau pa­dė­ti Ry­tų par­tne­rėms, no­rin­čioms ati­trūk­ti nuo Ru­si­jos ir įsi­lie­ti į ES. „Šių dvie­jų ša­lių dis­ku­si­jos tur­būt bus ne­iš­ven­gia­mos Ry­gos vir­šū­nių su­si­ti­ki­me. Man tam ti­krą ne­ri­mą ke­lia tai, kad su­si­dū­rus ga­na prieš­iš­koms reak­ci­joms su­nku ti­kė­tis vie­no aiš­kaus re­zul­ta­to. To­dėl dek­la­ra­ci­jos ga­li bū­ti ga­na tuš­čios, ap­ta­kios ir dėl to nu­vi­lian­čios tiek Ry­tų par­tne­rys­tės kai­my­nes, tiek ša­lis, ku­rios sten­gia­si joms pa­dė­ti“, - pa­brė­žė jis.

Ry­tų par­tne­rys­tės programa

Ry­tų par­tne­rys­tės ini­cia­ty­va yra ES vals­ty­bių pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma bend­rų tiks­lų – pa­si­da­ly­ti su ry­ti­nė­mis par­tne­rė­mis eu­ro­pi­ne pa­tir­ti­mi, kar­tu ku­riant sau­gų, de­mo­kra­tiš­ką ir eko­no­miš­kai stip­rų re­gio­ną.

Jau yra įvy­kę trys Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mai: 2009 me­tais Pra­ho­je, 2011 me­tais Var­šu­vo­je ir 2013 me­tais Vil­niu­je. Į juos kvie­čia­mi ES vals­ty­bių ir 6 Ry­tų par­ne­rys­tės ša­lių – Bal­ta­ru­si­jos, Ukrai­nos, Mol­do­vos, Gru­zi­jos, Azer­bai­dža­no ir Ar­mė­ni­jos – va­do­vai. Juo­se ap­ta­ria­ma Ry­tų par­tne­rys­tės ei­ga, nu­sta­to­mi tiks­lai ar­ti­miau­siems dve­jiems me­tams, brė­žia­mos at­ei­ties pers­pek­ty­vos. Su­si­ti­ki­mo re­zul­ta­tai pri­sta­to­mi pa­si­ra­šant Jung­ti­nę dek­la­ra­ci­ją, ku­ri tam­pa at­spir­ties taš­ku to­les­nei Ry­tų par­tne­rys­tės plė­to­tei.