Rūta Skyrienė: „Aš tikrai nematau nusikalstamos grupuotės Lietuvoje“
Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) ty­ri­mo dėl vers­lo įta­kos po­li­ti­kai iš­va­dos me­ta še­šė­lį vers­lui, ta­čiau pa­sta­ra­sis ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių ap­si­gin­ti, sa­ko aso­cia­ci­jos „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Rū­ta Sky­rie­nė. Anot jos, kai ku­riuos iš­va­dų tei­gi­nius ir pa­siū­ly­mus tu­rė­tų ver­tin­ti ne po­li­ti­kai, o teis­mai.

„Kai kurios išvados man atrodo truputį per dramatiškos, aš tikrai nematau nusikalstamos grupuotės Lietuvoje. Ja pavadinti įmonių grupę, kurioje yra daug gerų žinomų lietuviškų bendrovių, truputį skamba dramatiškai, manau, tai turėtų būti įvertinta teisiškai (...) Visas tas tonas, kad „MG Baltic“ užkariavo Lietuvą, tiesiog verčia klausti, kur anksčiau buvo tie vargšai sąžiningi politikai“, – BNS sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, panašu, kad verslui, parlamentarams atliekant tyrimą, nebuvo suteikta galimybių apsiginti. Be to, R. Skyrienės teigimu, teisine prasme tyrimas yra niekinis – jį turėtų vertinti prokurorai.

„Koks tyrimas, toks ir rezultatas. Teisine prasme jis, manau, yra niekinis, moraline prasme, jeigu aš atstovauju verslo bendruomenei, man nemalonu skaityti ir galvoju, kad tikrai čia negerai ir kažką reikia daryti. Bet teisiškai jis tikrai nepilnas, nes pas mus labai dažnai neduoda abiem pusėm pasikalbėti, metami kaltinimai tokie, kur „ai, tai šitie, tai šituos mes žinome“. Teisiškai tą turėtų vertinti prokurorai ir kiti teisėtvarkos pareigūnai, nes dabar turime tokį beletristinį kūrinį“, – kalbėjo „Investuotojų forumo“ vadovė.

Jos nuomone, tyrimas gali turėti neigiamos įtakos politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir koncernui „MG Baltic“: „Atsiranda toks spaudimas ir teismui, teisėjams, gali turėti neigiamos įtakos ir pačiam procesui. Pasigirs kalbos apie politinį spaudimą, byla pasidarys politine, tuo viskas ir baigsis“.

Jos nuomone, galima keisti kai kuriuos įstatymus, tačiau R. Skyrienė baiminasi, jog sugriežtinus lobistų santykius su politikais, pastarieji galėtų visiškai neįsiklausyti nei visuomenės, nei asociacijų nuomonės.

„Dabar visi linksniuoja Lobistinės veiklos įstatymą, tačiau jei tai bus naudojama sugriežtinant bet kokius kontaktus su politikais, tada jie galės daryti ką nori, neišklausę visiškai nei visuomenės, nei asociacijų, nei nevyriausybinio sektoriaus. Kuo daugiau darys problemų pasiekti politiką, tuo bus blogiau, tuo labiau jie galės daryti ką nori“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Jos nuomone, Lobistinės veiklos įstatymas turi būti logiškas, pasitelkiant geriausiais pasaulines praktikas.

„Vakarų kompanijos supranta, kad reikia jungtis į asociacijas ir per jas pateikti savo problemas politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams. Mes irgi deklaruojame, kad daugiausiai kalbame dėl bendrų reikalų – mokesčių, darbo santykių ir panašiai. Dėl konkrečių įmonių problemų, kai jos yra, susitinkame. Bet labai dažnai jos susišaukia su bendromis problemomis, būna pateikiamos kaip pavyzdys“, – kalbėjo asociacijos vadovė.