Rusų dramos teatre užrakinta V. Putino galva
Ru­sų dra­mos tea­tre už­va­kar per ora­to­ri­jos „Ju­di­tos trium­fas“ prem­je­rą įvy­ko akib­rokš­tas – į sce­ną, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta, ne­iš­rie­dė­jo Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no gal­vos im­ita­ci­ja.

Ora­to­ri­jos kul­mi­na­ci­ja tu­rė­jo tap­ti „Lie­pai­čių“ cho­ris­tės at­ri­de­na­ma Ru­si­jos pre­zi­den­to gal­va, ta­čiau vyks­tant spek­tak­liui im­ita­ci­ja bu­vo už­ra­kin­ta gri­mo kam­ba­ry­je ir jos iš ten nie­kaip ne­pa­vy­ko "iš­va­duo­ti". Re­ži­sie­rius Gin­ta­ras Var­nas šį akib­rokš­tą pa­va­di­no pei­lio dū­riu į nu­ga­rą.

„Lie­pai­čių“ va­do­vė: ne­rei­kia politikos

Tre­čia­die­nio va­ka­rą Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą skam­bė­jo An­to­nio Vi­val­di ka­ro ora­to­ri­ja „Ju­di­tos trium­fas prieš Ho­lo­fer­no bar­ba­rus“. Į ren­gi­nį pa­kvie­tė Ba­ro­ko ope­ros tea­tras. Di­ri­ga­vo Juo­zas Man­tas Jau­niš­kis, dai­na­vo so­lis­tės No­ra Pe­tro­čen­ko, Dia­na Tiš­ko­vai­tė, Re­na­ta Du­bins­kai­tė, Eg­lė Šid­laus­kai­tė, Rū­ta Vo­sy­liū­tė. Joms tal­ki­no mer­gi­nų cho­ras „Lie­pai­tės“.

Pa­sak vie­nos cho­ris­tės tė­ve­lio, ži­no­ju­sio apie kū­ri­nio pa­bai­go­je lau­kian­tį ne­ti­kė­tu­mą, cho­ro va­do­vė Jo­li­ta Vait­ke­vi­čie­nė užd­rau­dė „lie­pai­tėms“ da­ry­ti tai, kas bu­vo se­niai re­pe­tuo­ta. Ji tei­gė, jog to­kį spren­di­mą pri­ėmė mo­kyk­los va­do­vy­bė. „Mo­kyk­la ne­ga­li da­ly­vau­ti aiš­kiai po­li­ti­nio tu­ri­nio su­ma­ny­me. Ten, kur me­ni­niai rei­ka­lai, pa­si­ti­ki­me vai­kais ir lei­džia­me jiems da­ly­vau­ti, o čia dėl po­li­ti­kos pri­ėmė­me ki­to­kį spren­di­mą. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ri­den­ti gal­vą ga­li kas tik no­ri, tik ne mū­sų vai­kai. Jau­čia­me at­sa­ko­my­bę tė­vams, to­dėl ven­gia­me vel­tis į po­li­ti­nius da­ly­kus“, - LŽ aiš­ki­no "Lie­pai­čių" cho­ro va­do­vė.

Ora­to­ri­jo­je pa­sa­ko­ja­ma apie 1716 me­tų ve­ne­ci­jie­čių per­ga­lę prieš tur­kus. Ve­ne­ci­jos res­pub­li­kai at­sto­vau­ja Be­tu­li­jos naš­lė žy­dė Ju­di­ta. Mo­te­ris su­vi­lio­ja Asi­ri­jos ka­riuo­me­nės va­dą Ho­lo­fer­ną, sim­bo­li­zuo­jan­tį tur­kų Os­ma­nų im­pe­ri­ją, ir nu­žu­do prieš­ą jo pa­ties kar­du. Taip iš­gel­bė­ja­mas mies­tas.

Spek­tak­lio re­ži­sie­rius G. Var­nas jau anks­čiau yra sa­kęs, kad šią ora­to­ri­ją ski­ria Ukrai­nai ir vi­lia­si, jog to­je ša­ly­je ir­gi at­si­ras Ju­di­ta, ga­lin­ti pa­da­ry­ti tai, kas rei­kia. To­dėl su LŽ kal­bė­jęs cho­ris­tės tė­vas iš­kė­lė pi­lie­ti­nio auk­lė­ji­mo klau­si­mą: ar toks cho­ro va­do­vy­bės spren­di­mas nė­ra įsi­bai­mi­ni­mo pa­vyz­dys, ro­do­mas vai­kams?

Juo­lab kad to­kio po­bū­džio is­to­ri­ja nė­ra bep­re­ce­den­tė, nes prieš tai, dar ko­vą, ki­lo ki­vir­čas dėl „Ą­žuo­liu­ko" cho­ro da­ly­va­vi­mo ren­gi­ny­je, skir­ta­me Ukrai­nai par­em­ti. Į pi­lie­ti­nę ak­ci­ją Mai­da­no au­koms pa­gerb­ti mo­ki­nius ve­dę­si mu­zi­kos mo­ky­to­jai už­si­trau­kė Vil­niaus "Ąžuo­liu­ko" mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rės Auš­ros Šikš­ne­lie­nės ne­ma­lo­nę.

Re­ži­sie­rius pritrenktas

Tea­tro žiū­ro­vams ekra­ne ma­tant nu­kirs­tas įvai­rių lai­ko­tar­pių ti­ro­nų gal­vas – nuo Ne­ro­no iki Le­ni­no ir Sta­li­no – į sce­ną tu­rė­jo iš­rie­dė­ti da­bar­ti­nio Ru­si­jos pre­zi­den­to gal­va. Ta­čiau taip ne­at­si­ti­ko. „Ne tik nu­ste­bi­no – pri­tren­kė, šo­ki­ra­vo, nu­liū­di­no, - ko­men­ta­vo si­tua­ci­ją ora­to­ri­jos re­ži­sie­rius. - Ba­ro­ko tea­tro di­rek­to­rius Li­nas Ko­že­niaus­kas su­kė­lė vi­sas įma­no­mas in­tri­gas - du­rų spy­ną už­kim­šo deg­tu­ku, kad ne­ga­lė­tu­me at­ra­kin­ti pa­tal­pos, ku­rio­je bu­vo pa­slėp­ta gal­va.“

Pa­si­ro­do, vis­kas pra­si­dė­jo dar ry­tą, kai L. Ko­že­niaus­kas užd­rau­dė asis­ten­tams iš­ri­den­ti V. Pu­ti­no gal­vą. Šiems at­sa­kius, kad klau­so tik re­ži­sie­riaus, G. Var­nas pa­slė­pė gal­vą gri­mo kam­ba­ry­je, o rak­tą pa­ti­kė­jo vie­nam tech­ni­nių dar­buo­to­jų. Ta­čiau kai ar­tė­jant ora­to­ri­jos kul­mi­na­ci­jai pri­rei­kė gal­vos, re­ži­sie­riui per ra­di­jo sto­te­lę bu­vo pra­neš­ta, kad spy­na už­kimš­ta. „At­bė­gau, lau­žėm spy­ną, bet du­rų ati­da­ry­ti ne­pa­vy­ko“, – ap­gai­les­ta­vo G. Var­nas.

V. Pu­ti­no gal­va kė­lė įtam­pą ir per re­pe­ti­ci­jas. Vie­na so­lis­tė net bu­vo at­si­sa­kiu­si dai­nuo­ti, jei ši pa­si­ro­dys. Ta­čiau re­ži­sie­rius griež­tai gy­nė sa­vo su­ma­ny­mą. „Tai - ma­no kū­ri­nys, tu­riu kū­ry­bi­nę lais­vę, juo­ba kad apie tą gal­vą sa­kiau nuo pat pra­džių, dar lie­pos mė­ne­sį, ir jos su­ti­ko. Dėl so­lis­čių ar ki­tų nuo­mo­nių ti­krai ne­griau­siu sa­vo su­ma­ny­mo. Ga­lų ga­le joks so­lis­tas, joks ak­to­rius ir joks tea­tro va­dy­bi­nin­kas ne­tu­ri tei­sės ko­re­guo­ti re­ži­sie­riaus su­ma­ny­mo, – pa­brė­žė G. Var­nas. – Tuo me­tu pa­sa­kiau, kad sta­ty­tų ora­to­ri­ją kaip no­ri, be ma­nęs, mes tie­siog nu­trauk­si­me pa­sta­ty­mą. Ar­ba bus taip, kaip su­ma­ny­ta. Tą­kart vis­ką tar­si už­sig­lais­tė. Tik per prem­je­rą su­pra­tau, kad už nu­ga­ros bu­vo ty­liai rez­ga­mos in­tri­gos.“

Pu­ti­niz­mas ar bai­mė?

Ko­dėl kai ku­riems as­me­nims truk­dė V. Pu­ti­no gal­va ir ko­dėl pri­rei­kė nuo jos "gel­bė­ti“ ora­to­ri­ją, taip ir li­ko ne­aiš­ku, mat re­dak­ci­jai ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti nei su Ba­ro­ko ope­ros tea­tro di­rek­to­riu­mi L. Ko­že­niaus­ku, nei su me­no va­do­vu Vik­to­ru Ge­ra­si­mo­vu. Pats G. Var­nas tvir­ti­no ma­tan­tis du va­rian­tus: „Ar­ba jie yra ar­šūs pu­ti­nis­tai, ar­ba bai­liai.“ Prie­mo­nes tam pa­siek­ti re­ži­sie­rius pa­va­di­no Ju­do sce­na­ri­ju­mi. „Pei­lis bu­vo įsmeig­tas bū­tent iš nu­ga­ros - ir man, ir vi­sam spek­tak­liui, - sa­kė jis, o pa­klaus­tas, ar „Ju­di­tos trium­fas“ dar bus ro­do­mas, griež­tai at­sa­kė: - Nie­ka­da.“ Me­ni­nin­kas ti­ki­no su Ba­ro­ko ope­ros tea­tru ne­no­rin­tis tu­rė­ti jo­kių rei­ka­lų.

„Lie­pai­čių“ cho­ro va­do­vė J. Vait­ke­vi­čie­nė su­truk­dy­mą pa­im­ti gal­vą taip pat va­di­no dū­riu į nu­ga­rą. „La­bai gai­la, kad su­sik­los­tė to­kia si­tua­ci­ja. Bet ji bu­vo dra­ma­tiš­ka tiek dėl ora­to­ri­jos tu­ri­nio, tiek dėl šio įvy­kio“, – kal­bė­jo cho­ris­čių va­do­vė.