Rusiška propaganda vadinamai knygai – Aurelijaus Verygos pratarmė
Ru­siš­kos pro­pa­gan­dos kny­gai apie blai­vy­bę pra­tar­mę par­ašęs Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras Au­re­li­jus Ve­ry­ga gi­na­si „kaip mu­se­lė iš­rū­go­se“ ir, teig­da­mas, kad skai­ty­to­jai pa­tys pa­jė­gūs at­si­rink­ti in­for­ma­ci­ją, įro­do, kad me­luo­ja. Taip LRT.lt tei­gia po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas Rim­vy­das Va­lat­ka. „A. Ve­ry­ga ir ve­ry­gi­nin­kai aiš­ki­no, kad žmo­gus yra dur­nas ir ne­ga­li pa­si­rink­ti. Šiuo at­ve­ju – klau­si­mas, ka­da A. Ve­ry­ga me­la­vo: ar va­ry­da­mas sa­vo pro­pa­gan­dą ta­da, ar da­bar“, – sa­ko jis.

Sa­vo ruo­žtu mi­nis­tras A. Ve­ry­ga ti­ki­na, kad kny­go­je iš­sa­ky­tos min­tys bei šal­ti­niai – au­to­riaus rei­ka­las, o jis pats vi­sos kny­gos net nė­ra pers­kai­tęs. „Jos ne­rei­kė­tų su­reikš­min­ti. Kny­gų apie var­to­ji­mą yra ne vie­na par­ašy­ta. Žmo­nės, ku­rie skai­to, ma­nau, yra pa­jė­gūs at­si­rink­ti, įver­tin­ti, pa­ti­krin­ti fak­tus, taip, kaip pa­da­rė­te jūs“, – LRT.lt aiš­ki­na jis.

Kny­go­je – ru­siš­kos pro­pa­gan­dos tvai­kas?

Dau­giau­siai kny­go­je „Bū­ki­me blai­vūs“ ci­tuo­ja­mas Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo an­tial­ko­ho­li­nės kam­pa­ni­jos vei­das – Fio­do­ras Ug­lo­vas, ku­ris bu­vo ap­do­va­no­tas ir Le­ni­no pre­mi­ja. Jis, be­je, yra ir ant kny­gos vir­še­lio.

Kny­ga „Bū­ki­me blai­vūs“ iš­leis­ta 2012 m. Jos re­dak­to­rius ir su­da­ry­to­jas – kun. Ro­ber­tas Ged­vy­das Skrins­kas. Kny­gos tu­ri­nys ste­bi­na nuo pir­mų­jų pus­la­pių.

Po A. Ve­ry­gos pra­tar­mės esan­čia­me kny­gos įva­de jos su­da­ry­to­jas pa­tei­kia sa­vas Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ver­si­jas: „1914 m. ca­rui Ni­ko­la­jui II lei­dus įves­ti „sau­są įsta­ty­mą“, iš­blai­vin­ti žmo­nės su­sior­ga­ni­za­vo ir 1918 m. va­sa­rio 16 d. at­kū­rė Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bę“; „1985 m. TSRS Ge­ne­ra­li­nis Se­kre­to­riui Mi­chai­lui Gor­ba­čio­vui įve­dus blai­vy­bės įsta­ty­mus, žmo­nių sme­ge­nims iš­blai­vė­jus, jie so­li­da­ri­za­vo­si, su­sior­ga­ni­za­vo į Są­jū­dį ir 1990 m. ko­vo mėn. 11 d. at­kū­rė Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bę“. Ki­taip ta­riant, lau­rus Lie­tu­vos ke­ly­je į ne­prik­lau­so­my­bę pri­ski­ria blai­vy­bei ir Ru­si­jos im­pe­ri­jai bei So­vie­tų Są­jun­gai.

Kny­go­je taip pat gau­su aš­trių tei­gi­nių apie vė­žį, mir­tį ir pa­vo­jin­gas li­gas, ku­rie par­em­ti dar­bais ir ty­ri­mais, at­lik­tais 4-aja­me ir 9-aja­me de­šimt­me­čiuo­se. Yra ir „tie­sų“, ku­rioms pa­grįs­ti aps­kri­tai ne­nu­ro­dy­tas joks šal­ti­nis – pa­vyz­džiui, kad „vie­na ci­ga­re­tė gy­ve­ni­mą trum­pi­na 11 mi­nu­čių“.

Ci­tuo­ja­mi ki­ti da­bar­ti­nės Ru­si­jos ju­dė­ji­mų už blai­vy­bę he­ro­jai, ku­rie sa­vo kal­bo­se ne­ven­gia pa­si­sa­ky­mų apie bios­ro­ves ir „bal­tą­ją ra­sę“ (kaip Vla­di­mi­ras Žda­no­vas). Dau­giau­siai kny­go­je „Bū­ki­me blai­vūs“ ci­tuo­ja­mas Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo an­tial­ko­ho­li­nės kam­pa­ni­jos vei­das – Fio­do­ras Ug­lo­vas, ku­ris bu­vo ap­do­va­no­tas ir Le­ni­no pre­mi­ja. Jis, be­je, yra ir ant kny­gos vir­še­lio.

Sa­vo vei­ka­luo­se F. Ug­lo­vas dėl So­vie­tų Są­jun­gos „nu­si­gė­ri­mo“, be ki­ta ko, kal­ti­no ir žy­dus bei ro­ken­ro­lo mu­zi­ką, ku­rios drau­di­mo ra­gi­no pa­is­ty­ti tė­vus. Jis taip pat pa­si­sa­ky­da­vo ir po­li­ti­nė­mis te­mo­mis – an­tai pa­lai­kė idė­ją, kad ži­niask­lai­da tu­ri bū­ti pa­val­di vals­ty­bei.

Kny­go­je „Bū­ki­me blai­vūs“ kun. R. G. Skrins­kas ne­gai­li kri­ti­kos mo­te­rims – pa­sku­ti­niuo­se pus­la­piuo­se net su­dė­ti ne­ži­nia iš kur pa­im­ti ber­niu­kų pa­si­sa­ky­mai apie iš­ge­rian­čias mer­gi­nas. Tei­gia­ma, kad rū­kan­čias mo­te­ris iš­tin­ka „spon­ta­niš­kas abor­tas“ (kas tai yra – taip pat ne­paaiš­ki­na­ma), pa­tei­kia­mi vy­rų pa­si­sa­ky­mai apie tai, kad ge­rian­čias ir­/ar rū­kan­čias mo­te­ris jie muš­tų.

Mi­nė­to­ji kny­go­je nau­do­ja­ma iliustracija

Ver­ta pa­mi­nė­ti ir kny­gos ilius­tra­ci­jas. Da­lies jų šal­ti­niai aps­kri­tai ne­nu­ro­dy­ti, o po vie­na nuo­trau­ka yra prie­ra­šas: „Toks ap­si­gi­męs vai­kas gi­mė No­vo­si­birs­ko aka­de­mi­nia­me mies­te­ly­je moks­li­nin­kų šei­mo­je nuo pa­var­to­to al­ko­ho­lio“. Iš tie­sų ši ilius­tra­ci­ja tie­siog plin­ta in­ter­ne­te, ne­nu­ro­dant vie­no aiš­kaus šal­ti­nio.

Tiems, ku­riems įdo­mus kny­gos tu­ri­nys, jos el. ver­si­ją ga­li­te ras­ti čia.

A. Ve­ry­ga: M. Gor­ba­čio­vo kam­pa­ni­ja – ker­ti­nis lai­ko­tar­pis Lie­tu­vos istorijoje

Lie­tu­va tu­ri du ker­ti­nius lai­ko­tar­pius – Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus blai­vy­bės lai­ko­tar­pį ir M. Gor­ba­čio­vo ban­dy­mą iš­blai­vin­ti So­vie­tų Są­jun­gą. Taip LRT.lt tei­gia mi­nis­tras A. Ve­ry­ga.

„Po [pas­ta­ro­jo] lai­ko­tar­pio bu­vo Są­jū­dis ir ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mas. Tie­sio­gi­nę aso­cia­ci­ją su var­to­ji­mo su­ma­žė­ji­mu pa­da­ry­ti yra per drą­su, bet ši­tie lai­ko­tar­piai su­tam­pa su mums la­bai svar­biais is­to­ri­niais mo­men­tais. Gal is­to­ri­kams už­duo­tis pa­si­žiū­rė­ti, bū­tų įdo­mu pa­ana­li­zuo­ti“, – LRT.lt sa­ko A. Ve­ry­ga.

Jo žo­džiais, svar­bi kny­gos „Bū­ki­me blai­vūs“ idė­ja, o su­dė­ti šal­ti­niai yra au­to­riaus va­lia, ku­rių pa­si­rin­ki­mas, mi­nis­tro nuo­mo­ne, taip pat su­si­jęs su kal­ba: „Žmo­nės skai­to, ieš­ko šal­ti­nių to­kio­mis kal­bo­mis, ku­rias mo­ka. [...] Ži­not, jei­gu tai bū­tų ma­no ra­šy­ta kny­ga, va­do­vau­čiau­si ki­tų au­to­rių dar­bais. Ko ge­ro, pa­si­rink­čiau ne Ru­si­jos, ne so­vie­tų au­to­rių dar­bus. Jų už­ten­ka ki­to­se ša­ly­se.“

A. Ve­ry­ga pri­si­pa­žįs­ta, kad ne­pers­kai­tė vi­sos kny­gos, ta­čiau ti­ki­na, kad tie­siog ra­šė pra­tar­mę ir pa­lin­kė­ji­mą ją pers­kai­ty­ti. Mi­nis­tro įsi­ti­ki­ni­mu, ka­dan­gi kny­ga nė­ra moks­li­nė, jos su­reikš­min­ti ne­rei­kė­tų, nes ji skir­ta blai­vy­bės idė­joms pro­pa­guo­ti. A. Ve­ry­ga tvir­ti­na, kad žmo­nės yra pa­jė­gūs at­si­rink­ti ir įver­tin­ti.

„Jos ne­rei­kė­tų su­reikš­min­ti. Kny­gų apie var­to­ji­mą yra ne vie­na par­ašy­ta. Žmo­nės, ku­rie skai­to, ma­nau, yra pa­jė­gūs at­si­rink­ti, įver­tin­ti, pa­ti­krin­ti fak­tus taip, kaip pa­da­rė­te jūs“, – ti­ki­na A. Ve­ry­ga.

R. Va­lat­ka: A. Ve­ry­ga meluoja

A. Ve­ry­ga pri­si­pa­žįs­ta, kad ne­pers­kai­tė vi­sos kny­gos, ta­čiau ti­ki­na, kad tie­siog ra­šė pra­tar­mę ir pa­lin­kė­ji­mą ją pers­kai­ty­ti.

Tai, kad A. Ve­ry­ga sa­ko, jog skai­ty­to­jai pa­tys pa­jė­gūs at­si­rink­ti, ar kny­go­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja yra tei­sin­ga, R. Va­lat­kos žo­džiais, par­odo, kad jis me­luo­ja, nes šiam straips­niui iš­sa­ky­ta mi­nis­tro po­zi­ci­ja esą ne­ati­tin­ka jo lig­šio­li­nių veiks­mų.

„A. Ve­ry­ga ir ve­ry­gi­nin­kai aiš­ki­no, kad žmo­gus yra dur­nas ir ne­ga­li pa­si­rink­ti. Šiuo at­ve­ju – klau­si­mas, ka­da A. Ve­ry­ga me­la­vo: ar va­ry­da­mas sa­vo pro­pa­gan­dą ta­da, ar da­bar, gin­da­ma­sis, įkri­tęs kaip mu­se­lė į iš­rū­gas? Kaž­ku­riuo at­ve­ju jis me­luo­ja“, – įsi­ti­ki­nęs R. Va­lat­ka.

Apž­val­gi­nin­kas tai pat pri­du­ria, kad tai, jog A. Ve­ry­ga ne­se­niai su­si­ti­ko su Mi­ne­du, yra tik dar vie­nas įro­dy­mas, ko­kio ly­gio yra mi­nis­tras: „Ne­su gir­dė­jęs, kad prie ši­tų idio­tų bū­tų pri­si­dė­ję nor­ma­lūs gy­dy­to­jai, moks­li­nin­kai. Tai yra ni­ša, kur, jei­gu pri­len­di prie val­džios, gau­ni pi­ni­gų, ne be rei­ka­lo A. Ve­ry­ga su­si­ti­ko su Mi­ne­du. Tai yra jų ly­gis.“

M. Mar­ti­šius: pri­tem­pi­nė­ja sau pa­lan­kius faktus

Knygos pristatymo plakatas.

Ti­kin­ti, kad Lie­tu­va iš­ko­vo­jo ne­prik­lau­so­my­bę dėl blai­vy­bės – pri­tem­pi­nė­ji­mas prie sau pa­lan­kių fak­tų, sa­ko pro­pa­gan­dos spe­cia­lis­tas doc. dr. Man­tas Mar­ti­šius. „Tai yra tas pats, kai pa­sa­ky­čiau: 1914 m., pra­dė­jus I pa­sau­li­nį ka­rą, trū­ko mė­sos, žmo­nės val­gė dau­giau kruo­pų, to­dėl ta­po­me la­biau ve­ge­ta­rais nei mė­sė­džiais, to­dėl ta­po­me ne­prik­lau­so­mi“, – LRT.lt tei­gia M. Mar­ti­šius.

Pro­pa­gan­dos eks­per­tas taip pat ma­no, kad kny­go­je nau­do­ti dau­giau­sia ru­siš­ki šal­ti­niai to­dėl, kad jos au­to­rius ir su­da­ry­to­jas grei­čiau­siai ne­mo­kė­jo ang­lų kal­bos. To­dėl na­tū­ra­lu, kad ieš­ko­jo to­kių šal­ti­nių, ko­kius su­pran­ta. Ki­ta ver­tus, M. Mar­ti­šiaus nuo­mo­ne, nau­do­ja­mų šal­ti­nių lai­ko­tar­pis ke­lia abe­jo­nių, ypač tų, ku­rie par­ašy­ti 4-aja­me ir 5-aja­me de­šimt­me­čiuo­se.

„Tai yra Sta­li­no val­dy­mo lai­ko­tar­pis. Sta­tis­ti­ka klas­to­ja­ma. So­vie­tų Są­jun­go­je vy­ko vi­suo­ti­nis gy­ven­to­jų su­ra­šy­mas, jo me­tu pa­si­ro­dė, kad gy­ven­to­jų dėl rep­re­si­jų ne pa­dau­gė­jo, o su­ma­žė­jo, duo­me­nys bu­vo įslap­tin­ti. Pa­sa­ky­ti, kiek kas ge­ria ir pan., kad tai bū­tų ob­jek­ty­vūs ir ne­ša­liš­ki duo­me­nys? Man bū­tų di­de­lis klau­si­mas“, – tei­gia M. Mar­ti­šius.

Anot spe­cia­lis­to, įtar­ti­ni ir ki­ti šal­ti­niai – 8-ojo de­šimt­me­čio ir vė­les­ni. Nors tuo me­tu te­ro­ras jau bu­vo pra­ėjęs, duo­me­nų ob­jek­ty­vu­mas yra kves­tio­nuo­ti­nas: „Su­ve­siu par­ale­lę, gal ne vi­sai ko­rek­tiš­ką. So­vie­tų Są­jun­go­je ne­va ne­bu­vo smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų su sek­sua­li­niu ma­nia­ki­niu po­bū­džiu. Jei­gu bu­vo ran­da­mas kū­nas su sek­sua­li­nio smur­to žy­mė­mis, tai bu­vo įvar­di­ja­ma kaip tie­siog „nu­žu­dy­tas“. Bu­vo tei­gia­ma, kad sek­sua­li­nių nu­si­kal­ti­mų yra tik ka­pi­ta­lis­ti­nė­se vals­ty­bė­se, o So­vie­tų Są­jun­go­je – nė­ra. Pa­sa­ky­ti, kiek „so­vie­ti­nia­me ro­ju­je“ žmo­nių ga­lė­tų ger­ti, rink­ti duo­me­nis... Ne­bent bu­vo prie­ita prie slap­tų KGB ar­chy­vų.“

Jo nuo­mo­ne, 2012 m. ra­šant kny­gą nau­do­ti to­kius se­nus duo­me­nis nė­ra la­bai pra­smin­ga. „Jei­gu aš da­bar par­ašy­čiau: Šiau­rės Ko­rė­jo­je nu­si­kal­ti­mų nė­ra. Taip, jų nė­ra, vi­si už­da­ry­ti la­ge­riuo­se“, – aiš­ki­na pro­pa­gan­dos eks­per­tas. Jis pri­du­ria, kad al­ko­ho­liz­mo prob­le­ma Lie­tu­vo­je ti­krai yra, bū­tų ne­tei­sin­ga ne­ig­ti jos rim­tu­mo.

Iliustracija iš knygos.

„O dėl A. Ve­ry­gos... Ne­la­bai ge­rai ra­šy­ti kny­gai pra­tar­mę, jos ne­pers­kai­čius. [...] Ki­ta ver­tus, tu­ri­me ver­tin­ti iš po­li­ti­nio taš­ko. Sa­ky­ki­me, aš esu ve­ge­ta­ras ar ve­ga­nas, o jūs – ne žur­na­lis­tė, o ka­ta­li­kų vie­nuo­lė, ku­ri par­ašė apie tai kny­gą. Tar­ki­me, aš ne­skai­čiau jū­sų kny­gos, bet pri­ta­riu tai idė­jai, aiš­ku, par­ašy­siu pra­tar­mę. O kad jūs po to pri­ra­šy­si­te da­ly­kų, dėl ku­rių man bus tru­pu­tė­lį ne­sma­gu... Ge­riau bū­tų skai­ty­ti“, – sa­ko M. Mar­ti­šius.

„Bal­tos ku­me­lės sapnas“

„Po kiek opi­jus liau­džiai, dva­siš­ka­sis tė­ve­li?“ – apie kny­go­je „Bū­ki­me blai­vūs“ iš­sa­ky­tas min­tis at­si­lie­pia R. Va­lat­ka. Jo nuo­mo­ne, tai – ti­pi­nė pro­pa­gan­di­nė kny­ga, to­dėl iš­gal­vo­ti, iš­krai­py­ti fak­tai, ne­aiš­kūs šal­ti­niai ir pan. ste­bin­ti ne­tu­rė­tų. „Jei­gu jau vi­sa kny­ga yra iš es­mės ant me­lo pa­sta­ty­ta, koks skir­tu­mas, iš kur pa­im­tos, pa­vyz­džiui, nuo­trau­kos. Ka­dan­gi ku­ni­gas taip mėgs­ta ru­sus, ga­lė­čiau pa­ci­tuo­ti ru­siš­ką pa­tar­lę: bal­tos ku­me­lės sap­nas“, – sa­ko R. Va­lat­ka.

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas pa­sa­ko­ja, kad yra ra­šęs įžan­gų kny­goms, jas pri­sta­tęs Kny­gų mu­gė­je, ta­čiau vi­sa­da, tiek prieš su­tik­da­mas par­ašy­ti įžan­gą, tiek prieš ją pri­sta­ty­da­mas, pers­kai­to vis­ką nuo A iki Z – kad vė­liau ne­bū­tų gė­da.

„Jei gi­ri kny­gą, iš es­mės su­si­ta­pa­ti­ni su ja. Bė­da yra ne A. Ve­ry­ga, o mū­sų val­džių sis­te­ma. Pra­de­dant val­dan­čią­ja „vals­tie­čių“ par­ti­ja, bai­giant pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, ku­ri to­kį mi­nis­trą, ku­ris ga­li pa­si­ra­ši­nė­ti po bet kuo, ski­ria mi­nis­trų ka­bi­ne­to na­riu. A. Ve­ry­ga yra ne tik svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras, jis yra ir mi­nis­trų ka­bi­ne­to na­rys: bal­suo­ja ir dėl mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­tai­sų, ir dėl tai­kos ir ka­ro su Ry­tų kai­my­nais. To­dėl žmo­gus, ku­ris ga­li pa­si­ra­ši­nė­ti po bet kuo, yra pa­vo­jin­gas ne tik sau, bet ir mums vi­siems. Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų klaus­ti pre­zi­den­tės, ko­dėl ji to­kį mi­nis­trą su­ti­ko skir­ti. [...] Ir prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio rei­kė­tų klaus­ti, ar jis ži­no, kad A. Ve­ry­ga ra­ši­nė­ja kny­go­se, ku­rias kaž­koks iš­pro­tė­jęs ku­ni­gas par­ašė“, – klau­sia R. Va­lat­ka.