Rusijos propaganda lietuviams pabodo – rusiška televizija žiūrima vis mažiau
Tik 14 pro­cen­tų apk­laus­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­gė nuo­lat gau­nan­tys in­for­ma­ci­ją iš Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos RTR, dar 24 proc­ne­tai tei­gė re­gu­lia­riai žiū­rin­tys „1-ąjį Bal­ti­jos ka­na­lą“. Tai apy­ti­kriai treč­da­liu ma­žiau nei 2015 me­tais.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų cen­tro „Vil­mo­rus“ at­lik­ta apk­lau­sa par­odė, jog Lie­tu­vos gy­ven­to­jai re­mia mū­sų ša­lies na­rys­tę ES, pa­si­sa­ko už glau­des­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Bal­ti­jos ša­li­mis bei Len­ki­ja, o di­džiau­sią grės­mę jau­čia iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos.

Apk­lau­sos duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos na­rys­tę ES re­mia apie du treč­da­liai (65 proc.) gy­ven­to­jų, prieš ją pa­si­sa­ko 12 proc. apk­laus­tų­jų. La­biau­siai par­ama na­rys­tei iš­sa­ko­ma jau­ni­mo, stu­den­tų ir aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių as­me­nų gru­pė­se, tei­gia­ma URM pra­ne­ši­me.

Tarp ša­lių, su ku­rio­mis, gy­ven­to­jų nuo­mo­ne, Lie­tu­va tu­rė­tų ak­ty­viau­siai bend­ra­dar­biau­ti, pir­mau­ja Lie­tu­vos kai­my­nės Lat­vi­ja (67 proc.), Len­ki­ja (65 proc.) ir Es­ti­ja (62 proc.). Dau­giau nei pu­sė res­pon­den­tų (59 proc.) pa­mi­nė­jo ir Vo­kie­ti­ją.

Kaip ne­drau­giš­kiau­sią ir di­džiau­sią grės­mę Lie­tu­vai ke­lian­čią ša­lį dau­gu­ma apk­laus­tų­jų iš­sky­rė Ru­si­ją (64 proc.). An­tro­ji šia­me są­ra­še ri­kiuo­ja­si Bal­ta­ru­si­ja (20 proc.), ku­rios ne­igia­mų ver­ti­ni­mų pro­cen­tas per pra­ėju­sius me­tus iš­au­go dau­giau nei treč­da­liu (nuo 13 proc.), pra­ne­ša URM.

Di­džio­ji dau­gu­ma – 88 proc. – apie Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką su­ži­no iš te­le­vi­zi­jos. An­tro­je vie­to­je – in­ter­ne­ti­nė ži­niask­lai­da, ją pa­mi­nė­jo 43 proc. gy­ven­to­jų. Ra­di­ją įvar­di­no 40 proc. res­pon­den­tų, spau­dą – 27 proc. Pa­na­šūs re­zul­ta­tai bu­vo gau­ti ir prieš me­tus at­lik­to­je apk­lau­so­je. Per šį lai­ko­tar­pį ne­žy­miai iš­au­go in­ter­ne­ti­nės ži­niask­lai­dos ir so­cia­li­nių tink­lų svar­ba, ku­rie yra ypač po­pu­lia­rūs in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai tarp jau­ni­mo.

Per pa­sku­ti­niuo­sius me­tus pa­ste­bi­mai su­ma­žė­jo Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lų po­pu­lia­ru­mas. 24 proc. gy­ven­to­jų nu­ro­dė, jog nuo­la­tos žiū­ri nau­jie­nas ir lai­das apie pa­sau­lio įvy­kius per „1-ą Bal­ti­jos ka­na­lą“, 14 proc. – „RTR“. Tai yra maž­daug treč­da­liu ma­žiau nei per 2015 m. pa­bai­go­je vyk­dy­tą apk­lau­są.

Ty­ri­mas taip pat at­sklei­dė, jog gy­ven­to­jų do­mė­ji­ma­sis tarp­tau­ti­niais įvy­kiais pa­laips­niui au­ga. 42 proc. res­pon­den­tų nu­ro­dė, jog do­mi­si ar­ba la­bai do­mi­si už­sie­nio po­li­ti­ka. Prieš me­tus to­kių bu­vo 38 proc. Dau­giau nei pu­sė (58 proc.) be­si­do­min­čių už­sie­nio po­li­ti­ka as­me­nų ma­no, kad Lie­tu­vos in­te­re­sų įgy­ven­di­ni­mas yra už­ti­kri­na­mas dip­lo­ma­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ir Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę ge­rai ar­ba la­bai ge­rai įver­ti­no 69 proc. jo­mis be­si­nau­do­ju­sių gy­ven­to­jų.