Rusijos isterija: Rytų fronte nieko nauja
NA­TO ir Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms (JAV) stip­ri­nant po­zi­ci­jas Ry­tų Eu­ro­po­je, di­dė­jant įtam­pai Ukrai­no­je, ar­tė­jant Dū­mos rin­ki­mams, Ru­si­jo­je su­ak­ty­vė­jo in­for­ma­ci­jos, nu­kreip­tos prieš Va­ka­rus ir skir­tos sa­viems rau­me­nims de­mons­truo­ti, srau­tas. Po­li­ti­kai ir eks­per­tai pa­žy­mi, kad Krem­liaus pro­pa­gan­dos ne­rei­kia per­ver­tin­ti, bet ne­ga­li­ma ir nu­ver­tin­ti.

Bran­duo­li­nio ka­ro grės­mė di­de­lė kaip nie­ka­da, NA­TO grės­min­gai su­pa Ru­si­ją, pa­si­rin­ki­mas: mir­ti ar­ba at­sik­laup­ti prieš JAV, stip­rė­ja prieš ša­lį nu­kreip­ta ag­re­sy­vi veik­la iš iš­orės, vie­nas ga­li­mų įtam­pos šal­ti­nių yra ir Bal­ti­jos vals­ty­bės – taip si­tua­ci­ją pa­sta­rai­siais mė­ne­siais grės­min­gai api­bū­di­na Krem­liaus ru­po­rais va­di­na­ma ša­lies ži­niask­lai­da. Ne vie­no­je pub­li­ka­ci­jo­je ak­ty­viai per­ša­ma idė­ja, kad NA­TO įsi­pa­rei­go­ji­mai gin­ti są­jun­gi­nin­kes – ne­ga­lu­ti­niai. Tuo me­tu Ru­si­ja vaiz­duo­ja­ma kaip tai­ki, ag­re­sy­vių jė­gų puo­la­ma vals­ty­bė.

To­kia iš Ry­tų sklin­dan­ti in­for­ma­ci­ja – ne­nau­ja. Taip Krem­lius sie­kia šan­ta­žuo­ti Va­ka­rų bend­ruo­me­nę ir ta­ria­mo­mis grės­mė­mis to­liau kai­tin­ti ru­sų krau­ją.

Bal­ti­jos ša­lys – įtam­pos židinys

In­ter­ne­to sve­tai­nė „Prav­da.ru“ iš­spaus­di­no straips­nį pa­va­di­ni­mu „NA­TO su­tei­kia pa­si­rin­ki­mą Ru­si­jai: mir­ti ar­ba at­sik­laup­ti“. Ja­me aiš­ki­na­ma, kad bran­duo­li­nio ka­ro grės­mė nie­ka­da ne­bu­vo to­kia di­de­lė, ir tai su­si­ję su NA­TO gink­luo­tės dis­lo­ka­vi­mu vals­ty­bė­se, be­si­ri­bo­jan­čio­se su Ru­si­ja. Straips­ny­je ci­tuo­ja­mi „dak­ta­rai ir tai­kos ak­ty­vis­tai“, tei­gian­tys, kad šios ša­lys taps pa­grin­di­niais tai­ki­niais, jei Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas nu­spręs­tų im­tis at­sa­ko­mų­jų žings­nių.

Straips­ny­je tei­gia­ma, kad NA­TO siū­lo tris ga­li­my­bes Ru­si­jai: pa­si­duo­ti ir su­tik­ti tap­ti vals­ty­be-JAV va­sa­le; lauk­ti, kol NA­TO smogs pir­ma ir ne­tek­ti ga­li­my­bės ap­si­gin­ti; su­duo­ti pir­mą smū­gį, nau­do­jant tak­ti­nius gink­lus prieš ra­ke­tų ir NA­TO ba­zes Eu­ro­po­je, ku­rios ke­lia tie­sio­gi­nę grės­mę, ti­kin­tis, kad JAV, ri­zi­kuo­da­ma kon­tra­ta­ka sa­vo te­ri­to­ri­jo­je, ne­no­rės ker­šy­ti (pri­me­na­ma, kad kan­di­da­tas į JAV pre­zi­den­tus Do­nal­das Trum­pas už­si­mi­nė, jog Ame­ri­ka ne­ke­ti­na be­są­ly­giš­kai rem­ti NA­TO par­tne­rių).

Lai­kraš­čio „Mos­kovs­kij kom­so­mo­lec“ in­ter­ne­to sve­tai­nė prieš ku­rį lai­ką pa­skel­bė pub­li­ka­ci­ją „Pen­ki Tre­čio­jo pa­sau­li­nio ka­ro sce­na­ri­jai eks­per­tų aki­mis: nuo Bal­ti­jos ša­lių iki Ki­ni­jos“, ku­rio­je ka­ri­niu eks­per­tu įvar­di­ja­mas as­muo ap­ta­ria nau­jo pa­sau­li­nio konf­lik­to pra­džios ga­li­my­bes. Tarp ga­li­mų įtam­pos ži­di­nių, be Si­ri­jos, Ko­rė­jos, In­di­jos ir Pa­kis­ta­no, Ry­tų Ki­ni­jos jū­ros re­gio­no, nu­ro­do­mos ir Bal­ti­jos ša­lys. „Y­ra ga­li­my­bių, dėl ku­rių ga­li kil­ti konf­lik­tas, bet ne fak­tas, kad tai pe­raugs į Tre­čią­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Po­ten­cia­liai tai ga­li bū­ti Kry­mas, nors šis sce­na­ri­jus ma­žiau rea­li­zuo­ja­mas nei sce­na­ri­jus su Bal­ti­jos ša­li­mis. Ten nuo­lat di­dė­ja NA­TO ka­ri­nis bu­vi­mas, taip pat vyks­ta in­ci­den­tai tarp Ru­si­jos ir Al­jan­so lėk­tu­vų bei lai­vų. Kaž­ku­riuo mo­men­tu jie ga­li pri­ves­ti prie to, kad kas nors bus nu­muš­tas ar pa­skan­din­tas, o tai rei­ka­lau­ja at­sa­ko. Tuo pat me­tu aiš­ku, kad Va­šing­to­nas ne­keis sa­vo mies­tų į, pa­vyz­džiui, Ry­gą. Įsi­pa­rei­go­ji­mai NA­TO dar ne­reiš­kia, kad jie bus rea­li­zuo­ti, to­dėl ma­nau, kad vi­si „už­va­žia­vi­mai“ ant Ru­si­jos yra iliu­zi­niai. JAV Bal­ti­jos ša­lys rei­ka­lin­gos ne dau­giau nei sver­tas Ru­si­jai spaus­ti“, – ci­tuo­ja­mas Ne­prik­lau­so­mų Vals­ty­bių Sand­rau­gos ša­lių ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vla­di­mi­ras Jev­se­je­vas.

Ru­si­ja jau­čia­si puolama

Ki­ta ver­tus, pa­vyz­džiui, dip­lo­ma­tų lū­po­mis ak­cen­tuo­ja­ma, kad Ru­si­ja yra tai­ki ša­lis, ne­no­rin­ti ka­ro, sie­kian­ti nor­ma­li­zuo­ti san­ty­kius su Va­ka­rais. Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas prieš ke­lias die­nas aiš­ki­no, kad Ru­si­ja siū­lė kon­kre­čius žings­nius at­nau­jin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO sie­kiant di­des­nio pa­si­ti­kė­ji­mo. Ta­čiau ko­ją tam esą ki­ša Al­jan­sas, ig­no­ruo­jan­tis Ru­si­jos sie­kius pa­ge­rin­ti ry­šius.

NA­TO pa­skel­bus apie pla­nus dis­lo­kuo­ti ka­ri­nius ba­ta­lio­nus Bal­ti­jos ša­ly­se ir Len­ki­jo­je, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Ma­ri­ja Za­cha­ro­va tvir­ti­no, kad nors ir ko­kių bū­tų pra­ne­ši­mų už­sie­nio ži­niask­lai­do­je, ru­sai ne­si­ren­gia ka­rui su Al­jan­su, nes bet ku­riam „Ru­si­jos žmo­gui nė­ra nie­ko bai­siau už ka­rą“, o vi­si kru­vi­niau­si Ru­si­jai ka­rai pra­si­dė­jo nuo jos už­puo­li­mo. Aiš­kin­ta, jog Ru­si­ja su­in­te­re­suo­ta, kad jai leis­tų ra­miai plė­to­tis. „Vis dėl­to, kai tik Ru­si­ja pa­sie­kia tam ti­krą iš­si­vys­ty­mo ly­gį, pra­si­de­da ag­re­sy­vi veik­la iš iš­orės, sie­kiant ją pa­ža­bo­ti“, – sa­vo ži­nu­tė­je dės­tė agen­tū­ra „Ria No­vos­ti“.

Bau­gi­ni­mo priežastys

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rės Ra­sos Juk­ne­vi­čie­nės tei­gi­mu, prieš­iš­ka Ru­si­jos re­to­ri­ka Va­ka­rų at­žvil­giu nė­ra nau­ja, taip pat ir šios ša­lies bran­duo­li­nių pa­jė­gu­mų te­mos es­ka­la­vi­mas in­for­ma­ci­nia­me ka­re. Ji pri­si­mi­nė prieš ku­rį lai­ką vie­na­me ru­siš­ka­me in­ter­ne­to por­ta­le skai­čiu­si pub­li­ka­ci­ją apie tai, kad Ru­si­jos ka­ro su NA­TO at­ve­ju iš Bal­ti­jos vals­ty­bių ne­liks nie­ko – bus pa­nau­do­tas gink­las, nu­šluo­sian­tis ša­lis nuo že­mės pa­vir­šiaus. „Vien tai, kad toks straips­nis par­ašy­tas por­ta­le, ku­ris iš­lai­ko­mas Krem­liaus ir ad­mi­nis­truo­ja­mas vie­no iš jo pa­da­li­nių, at­sa­kin­gų už Bal­ti­jos vals­ty­bes, par­odo, jog to­kių min­čių ten krebž­da. Kas ga­li pa­sa­ky­ti, ko­kio laips­nio iš­pro­tė­ji­mas yra to­je ap­lin­ko­je?“ – ak­cen­ta­vo ji.

Pa­sak R. Juk­ne­vi­čie­nės, in­for­ma­ci­nia­me ka­re tu­ri­mą bran­duo­li­nį gink­lą Ru­si­ja iš es­mės nau­do­ja kaip prie­mo­nę šan­ta­žuo­ti Va­ka­rus. Tai sie­ja­ma ir su si­tua­ci­ja Ukrai­no­je. „Ga­li bū­ti, kad to­kie pra­ne­ši­mai yra Va­ka­rų šan­ta­ža­vi­mas, kad jie daug nuo­sai­kiau rea­guo­tų į gal­būt ga­li­mus nau­jus įvy­kius, Ru­si­jos pro­ver­žį Ukrai­no­je“, – ma­no ji. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Ru­si­jos fe­de­ra­li­nė sau­gu­mo tar­ny­ba par­eiš­kė, esą Ukrai­nos ka­ri­nė žval­gy­ba mė­gi­no su­reng­ti te­ro­ris­ti­nį iš­puo­lį Kry­me. Ukrai­na to­kius kal­ti­ni­mus pa­nei­gė.

Anot R. Juk­ne­vi­čie­nės, esa­ma ne­ma­žai duo­me­nų, kad Ru­si­ja ren­gia­si kaž­ko­kiems veiks­mams Ukrai­no­je, yra su­tel­ku­si ka­riuo­me­nę prie šios vals­ty­bės sie­nų ir pan. Be to, Krem­lius ti­ki­si, kad iš­gąs­di­nus bran­duo­li­nio ka­ro grės­me Va­ka­rai ne­išd­rįs at­sa­ky­ti į Ru­si­jos pro­vo­ko­ci­jas ar ban­dy­mus at­sig­nyb­ti ki­tų vals­ty­bių te­ri­to­ri­jos, nes bai­min­sis įsi­vel­ti į ka­ri­nį konf­lik­tą. Ta­čiau po­li­ti­kė pa­žy­mė­jo, kad Ru­si­jos bran­duo­li­nės grės­mės ne­ga­li­ma ir nu­ver­tin­ti, nes ša­lis la­bai stip­riai mo­der­ni­zuo­ja sa­vo bran­duo­li­nį ar­se­na­lą.

To­kį in­for­ma­ci­nį fo­ną po­li­ti­kė sie­jo ir su ru­de­nį vyk­sian­čiais Dū­mos rin­ki­mais bei su­dė­tin­ga Ru­si­jos eko­no­mi­kos pa­dė­ti­mi. „Si­tua­ci­ja Ru­si­jo­je nė­ra ge­ra. Kiek ste­biu pa­dė­tį, žmo­nės to­li gra­žu nė­ra pa­si­ruo­šę bal­suo­ti už „Vie­nin­gą­ją Ru­si­ją“ – pa­grin­di­nį Vla­di­mi­ro Pu­ti­no įran­kį. Su­si­rū­pi­ni­mo yra ne­ma­žai, vyks­ta in­ten­sy­vios ma­ni­pu­lia­ci­jos ir, kaip daž­nai bū­na prieš rin­ki­mus, rei­kia kaž­ko to­kio, kas mo­bi­li­zuo­tų liau­dį, – sa­kė R. Juk­ne­vi­čie­nė. – Eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja ir­gi pra­sta. Dau­gy­bė eks­per­tų sa­ko, kad 2017-ie­ji ga­li bū­ti me­tai, kai baig­sis vi­si re­sur­sai, re­zer­vai, ku­riuos Krem­lius da­bar vis dar me­ta į eko­no­mi­ką, kad ga­lė­tų vyk­dy­ti šio­kius to­kius so­cia­li­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.“

Tę­sia­ma ne­oso­vie­ti­nė tradicija

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos ir so­cia­li­nės kri­ti­kos ka­ted­ros ve­dė­jas pro­fe­so­rius Gin­tau­tas Ma­žei­kis ir­gi ne­ma­to nie­ko nau­ja da­bar­ti­nia­me Ru­si­jos in­for­ma­ci­nia­me lau­ke. Jis tei­gė, kad pra­de­dant 7-ojo de­šimt­me­čio pra­džia, po Ka­ri­bų kri­zės, Ru­si­jo­je eg­zis­tuo­ja tam ti­kri pro­pa­gan­di­niai, taip pat vie­šos po­li­ti­nės mąs­ty­se­nos ar net po­li­ti­nės iner­ci­jos štam­pai, ku­rie nuo­lat kar­to­ja­mi. Ta­čiau so­vie­ti­niais lai­kais tai bu­vo at­vi­ra pro­pa­gan­da, o da­bar ne­slops­tan­čiam grės­min­gos in­for­ma­ci­jos srau­tui įta­kos tu­ri rin­ka – Ru­si­jos gy­ven­to­jai no­ri skai­ty­ti bū­tent to­kius ne­oso­vie­ti­nio ti­po teks­tus. „So­vie­ti­nių štam­pų at­nau­ji­ni­mas ir kar­to­ji­mas su­tei­kia Ru­si­jos skai­ty­to­jams ra­my­bę, kad vis­kas ša­ly­je yra ge­rai, tę­sia­ma ta pa­ti ne­oso­vie­ti­nė tra­di­ci­ja, jų pa­sau­lė­žiū­ra, sant­var­ka nė­ra nu­ken­tė­ju­sios“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius.

G. Ma­žei­kis pa­žy­mė­jo, kad nuo bend­ro in­for­ma­ci­nio po­li­ti­nio lau­ko rei­kė­tų at­skir­ti dip­lo­ma­ti­ją. Ji, eks­per­to tei­gi­mu, pa­pras­tai sten­gia­si at­ras­ti sa­vo veik­lai lais­vą lau­ką, nes dip­lo­ma­ti­jo­je rei­ka­lin­gos de­ry­bos, al­ter­na­ty­vos, ji re­mia­si komp­ro­mi­sais. „Ru­si­jai dip­lo­ma­ti­nė sėk­mė yra žūt­bū­ti­nai rei­ka­lin­ga de­ran­tis su Va­ka­rų pa­sau­liu, NA­TO, su­tei­kiant dau­giau po­pu­lia­ru­mo Krem­liaus ly­de­riams. To­dėl vi­sa­da ski­ria­si Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, dip­lo­ma­ti­niai par­eiš­ki­mai ir, sa­ky­ki­me, vi­daus po­li­ti­niai šū­kiai“, – tei­gė jis.

Ver­ti­nant Ru­si­jos in­for­ma­ci­nį lau­ką, ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mus, G. Ma­žei­kis siū­lo ne­si­va­do­vau­ti bi­na­ri­nė­mis nuo­sta­to­mis: pa­vo­jin­ga ar ne­pa­vo­jin­ga, ir į vis­ką žvelg­ti pla­čiau. Pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, iš kai­my­nų ša­lies sklin­dan­ti in­for­ma­ci­ja nė­ra la­bai pa­vo­jin­ga, nes tai yra iner­ci­nis Ru­si­jos pa­sa­ko­ji­mas pla­čia­jam var­to­to­jui, ne­tu­rin­tis nie­ko bend­ra su tie­sio­gi­niais Krem­liaus veiks­mais ar po­li­ti­ka. „Ši­taip Krem­liaus po­li­ti­ka nė­ra ana­li­zuo­ja­ma. Ne­ap­gal­vo­tas ar aš­trus rea­ga­vi­mas į to­kį kai ku­rių Ru­si­jos ra­di­ka­lų šne­kė­ji­mą yra ne­rei­ka­lin­gas vi­suo­me­nės aud­ri­ni­mas. Ki­ta ver­tus, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai ne­su­ke­lia jo­kios grės­mės. Ru­si­jos vie­šo­sios nuo­mo­nės iner­ci­ja ir pro­pa­gan­da nė­ra pa­lan­ki san­ty­kiams su Bal­ti­jos ša­li­mis ar Bal­ti­jos ša­lių san­ty­kiams su Ru­si­ja. Nors tai ne­ke­lia tie­sio­gi­nės grės­mės, tai ne­su­ku­ria ir jo­kio pa­lan­kaus re­ži­mo ar pa­lan­kios nuo­mo­nės re­gio­ni­niam, ko­mer­ci­niam ar ki­to­kiam bend­ra­dar­bia­vi­mui. Vis dėl­to tai yra blo­gas to­nas ir tam ti­kras pa­vo­jus mū­sų tar­pu­sa­vio san­ty­kiams. Skai­ty­to­jams re­ko­men­duo­čiau į tai žiū­rė­ti ga­na rim­tai, bet ne tiek, kad apie tai spe­cia­liai svars­ty­tų ar pa­brėž­tų. Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je reak­ci­ja į to­kį Ru­si­jos vei­ki­mą kar­tais bū­na tru­pu­tį per­dė­ta. Tai nė­ra taip pa­vo­jin­ga, kaip kar­tais mė­gi­na­ma par­ody­ti“, – įsi­ti­ki­nęs jis.