Rusija propagandos žiežirbas jau skelia lietuviškai
Sau­sio 13-ąją Vil­niu­je į abi pu­ses šau­dė snai­pe­riai, lie­tu­vių sam­di­niai pa­ste­bė­ti Ry­tų Ukrai­nos pa­fron­tė­je ir taip to­liau – „me­las lie­ja­si lais­vai“ srau­te tarp ki­tų ži­nių. Prie pub­li­ka­ci­jų ne­skel­bia­mos au­to­rių pa­var­dės, nė­ra me­tri­kos, iš ku­rios ga­li­ma bū­tų su­ži­no­ti, kas to­je re­dak­ci­jo­je dir­ba, jo­kių kon­tak­tų. Toks yra Ru­si­jos pro­pa­gan­dos ru­po­ro „Sput­nik“, prieš mė­ne­sį pra­dė­ju­sio veik­lą lie­tu­vių kal­ba, vei­das.

Šiuo me­tu „Sput­nik Lie­tu­va“ skel­bia pub­li­ka­ci­jas, ku­rių au­to­riai ne­nu­ro­do­mi, įvai­rių Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių ži­nias. Taip pat pub­li­kuo­ja nau­jie­nų agen­tū­ros BNS pra­ne­ši­mus.

BNS nu­trauks sutartį

Pa­si­tei­ra­vus BNS, ar agen­tū­ra ne­ma­to grės­mės, jog jų tu­ri­nys ga­li bū­ti iš­krai­py­tas ir pa­nau­do­tas Krem­liaus pro­pa­gan­dos, lzi­nios.lt su­lau­kė ne­ti­kė­to at­sa­ky­mo.

„BNS su­tar­tį dėl nau­jie­nų srau­to par­da­vi­mo pa­si­ra­šė iki „Sput­nik“ lie­tu­viš­kos ver­si­jos at­si­ra­di­mo. At­si­ra­dus in­ter­ne­to sve­tai­nei lie­tu­vių kal­ba, pa­ste­bė­jo­me, kad nors BNS me­džia­ga ne­iš­krai­po­ma, ša­lia skel­bia­mi ne­tiks­lūs ir pro­pa­gan­di­niai pra­ne­ši­mai. At­siž­velg­da­mi į tu­ri­nį ir sa­vi­nin­kus nu­spren­dė­me ar­ti­miau­siu me­tu su­tar­tį su „Sput­nik“ nu­trauk­ti. BNS biu­ras Lie­tu­vo­je at­ei­ty­je ne­ke­ti­na tu­rė­ti jo­kių ry­šių su „Sput­nik“, – pra­ne­šė BNS di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas tu­ri­niui Vai­do­tas Be­niu­šis.

Se­kė­jų tu­ri mažai

2016 me­tų gruo­džio an­tro­je pu­sė­je star­ta­vęs nau­jie­nų por­ta­las „Sput­nik Lie­tu­va“ su­kū­rė ir pa­sky­ras ke­liuo­se so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Vie­na­me jų lie­tu­viš­ka pa­sky­ra šiuo me­tu tu­ri ma­žiau kaip 150, ru­siš­ka dar ma­žiau – apie 80 se­kė­jų. Ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad kai ku­rie so­cia­li­nio tink­lo var­to­to­jai se­ka to­dėl, kad ga­lė­tų ste­bė­ti, ko­kias pro­pa­gan­di­nes prie­mo­nes nau­do­ja ši tarp­tau­ti­nė Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra.

„Sput­nik“ skel­bia esą „sa­ko apie tai, apie ką ty­li ki­ti“. Bū­tent to­kiu bū­du ma­ni­pu­liuo­ja Ru­si­jos pro­pa­gan­di­nin­kai. Di­des­nė da­lis šia­me por­ta­lo nau­jie­nų at­ro­do kaip įpras­tos ir be pro­pa­gan­di­nio še­šė­lio. O tarp jų de­da­mos pub­li­ka­ci­jos, ku­rio­mis sie­kia­ma de­zin­for­muo­ti.

Don­ba­se – „sam­di­niai iš Lietuvos“

Pra­ėju­sių me­tų gruo­džio pa­bai­go­je Ru­si­jos pro­pa­gan­dos ru­po­ras pa­skel­bė esą prie Ukrai­nos par­ei­gū­nų pri­si­jun­gę sam­di­niai ga­li bū­ti iš Lie­tu­vos. Re­mian­tis ne­įvar­dy­tu šal­ti­niu pra­neš­ta ne­va „ke­tu­ri su­nkve­ži­miai su ga­li­mo­mis sau­gu­mo pa­jė­go­mis iš Lie­tu­vos at­vy­ko prie kon­tak­to li­ni­jos Donbase“.

„Sput­nik“ par­ašė, kad „Lu­gans­ko Liau­dies Res­pub­li­kos Liau­dies mi­li­ci­ja“, iš­ana­li­za­vu­si duo­me­nis apie uni­for­mą, eki­pi­ruo­tę ir at­vy­ku­sių bend­ra­vi­mo kal­bą, ma­no, kad tai ga­li bū­ti sam­di­niai iš Lie­tu­vos. „Mi­li­ci­ja“ šis por­ta­las va­di­na gink­luo­tus se­pa­ra­tis­tus, pa­si­kė­si­nu­sius į Ukrai­nos te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą.

Ši ži­nia, pla­tin­ta per įvai­rius ki­tus ry­ti­nės kai­my­nės vie­ši­ni­mo ka­na­lus, Lie­tu­vo­je su­kė­lė pa­šai­pas ir juo­ką. Mat to­kio po­bū­džio „nau­jie­nos“ at­si­ran­da ne pir­mą kar­tą, pla­ti­na­mi įvai­rūs mi­tai. Tar­ki­me, apie lie­tu­vių mer­gi­nas snai­pe­res bu­vo sklei­džia­mi per abu Če­čė­ni­jos ka­rus, taip pat, kai Ru­si­ja už­puo­lė Gru­zi­ją.

Ir Ukrai­no­je, ir Lie­tu­vo­je – ne­va snaiperiai

Lie­tu­vos 1991 m. sau­sio įvy­kius ši Ru­si­jos ži­niask­lai­dos prie­mo­nė pa­žy­mė­jo to­kia pa­an­traš­te: „Prieš 26-erius me­tus Lie­tu­vą su­kre­tė tragiškį įvy­kiai, ku­rie li­ko vi­sų lie­tu­vių at­min­ty­je kaip lais­vės sim­bo­lis.“ (kal­ba ne­tai­sy­ta).

Tą pa­čią die­ną bu­vo pa­skelb­tas in­ter­viu, pa­va­din­tas „Dmi­tri­jus Ki­se­lio­vas: ru­so­fo­bi­jos prie­puo­liai su lai­ku pra­ei­na“. In­for­ma­ci­nės agen­tū­ros „Ros­si­ja se­god­nia“ – „Sput­nik“ („Ru­si­ja šian­dien“ – „Pa­ly­do­vas“– liet.) va­do­vas Dmi­tri­jus Ki­se­lio­vas da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais apie 1991 me­tų sau­sio įvy­kius Vil­niu­je, reiš­kė nuo­mo­nę, ko­dėl Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jos at­ėmė iš jo me­da­lį „Už ke­lio į lais­vę apš­vie­ti­mą“, aiš­ki­no, kas da­bar truk­do Bal­ti­jos ša­lims at­si­sa­ky­ti „rusofobijos“.

To­je pub­li­ka­ci­jo­je apie 1991 me­tų Sau­sio įvy­kius Lie­tu­vo­je D. Ki­se­lio­vas pa­tei­kė net ne Al­gir­do Pa­lec­kio ver­si­ją „sa­vo šau­dė į sa­vus“. Jis pa­skel­bė dar vie­ną me­lą, nau­do­ja­mą ma­ni­pu­lia­ci­jo­se, pa­sa­ko­jant apie 2013–2014 me­tų Ukrai­nos Mai­da­no įvy­kius. Apie tai, kas vy­ko 1991 me­tų sau­sį Vil­niu­je, D. Ki­se­lio­vas kal­bė­jo esą vė­liau teis­mo pro­ce­so me­tu bu­vo nu­sta­ty­ta, jog Vil­niu­je vis dėl­to šau­dė nuo sto­go ir abiem kryp­ti­mis. Pro­pa­gan­di­nin­kas tai pa­ly­gi­no su Ukrai­nos įvy­kiais – esą snai­pe­rių tak­ti­ka nau­do­ta šau­dy­ti į žmo­nes iš dvie­jų pu­sių, kaip tai bu­vo ir Mai­da­ne, siek­ta žu­dy­ti mi­li­ci­nin­kus, ci­vi­lius, kad po to ga­li­ma kal­bė­ti apie su­si­šau­dy­mus, krau­ją, maiš­tą.

Ta­me in­ter­viu D. Ki­se­lio­vas net par­eiš­kė, esą žo­džio lais­vės dia­pa­zo­nas Va­ka­rų Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra la­biau ap­ri­bo­tas, ne­gu Ru­si­jo­je.

Ap­kal­ti­nęs lie­tu­vius ru­so­fo­bi­ja, Krem­liaus fi­nan­suo­ja­mas pro­pa­gan­di­nin­kas, pa­mi­nė­jęs gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mo, ma­si­nio iš­va­žia­vi­mo iš Lie­tu­vos prob­le­mas, ti­ki­no ne­va to ne­ga­li­ma iš­spręs­ti be ge­rų san­ty­kių su Ru­si­ja. Ir pri­dė­jo po­pu­lia­rią ru­siš­ką sen­ten­ci­ją: „Ge­riau au­sis nu­šal­sim, bet mo­ti­nai ne­pa­si­duo­sim.“ Kas yra ta „mo­ti­na“, ma­tyt, tu­rė­tų su­pras­ti pa­tys skai­ty­to­jai.

Re­dak­ci­jų dar­buo­to­jai įsislaptinę

Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra „Sput­nik“ pa­sau­li­nės ži­niask­lai­dos veik­lą pra­dė­jo tais me­tais, kai ši ša­lis anek­sa­vo Kry­mą ir su­kė­lė ka­rą Ry­tų Ukrai­no­je – 2014-ųjų ru­de­nį. Šis pro­pa­gan­di­nis ka­na­las yra orien­tuo­tas į už­sie­nio au­di­to­ri­ją.

Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je „Sput­nik“ sa­vo veik­lą pra­dė­jo 2016 m. pra­džio­je. Iš Bal­ti­jos ša­lių į Lie­tu­vą at­ėjo pa­skiau­siai.

Do­me­nas sput­nik­news.lt bu­vo re­gis­truo­tas dar 2015 m. lie­pos mė­ne­sį. Ad­re­sas, te­le­fo­nas, elek­tro­ni­nis pa­štas, kon­tak­ti­nis as­muo – vi­sa tai yra Ru­si­jo­je. Pa­slau­gų tei­kė­jas – ju­ri­di­nis as­muo „As­cio Tech­no­lo­gies Inc.“, tu­rin­tis in­ter­ne­to sve­tai­nę www.as­cio.com. Tai yra „Net­Na­mes Group Li­mi­ted“ pa­da­li­nys, re­gis­tra­ci­jos vie­ta – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė.

Es­tiš­ko „Sput­nik“ por­ta­lo va­rian­tas skel­bia­mas su vie­tos ad­re­su, te­le­fo­nu ir elek­tro­ni­niu pa­štu, bet ne­skel­bia­ma, kas dir­ba to­je re­dak­ci­jo­je. Lat­viš­ko „Sput­nik“ kon­tak­tai ne­pa­sie­kia­mi.

Su Lat­vi­jo­je star­ta­vu­sia por­ta­lo ver­si­ja Ru­si­ja tu­rė­jo prob­le­mų. 2016 me­tų pa­va­sa­rį ši Bal­ti­jos ša­lis iš „Spu­tink“ at­ėmė do­me­ną .lv. Lat­vi­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja re­ko­men­da­vo tai pa­da­ry­ti, nes agen­tū­ros va­do­vui D. Ki­se­lio­vui tai­ko­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jos. Pa­čią agen­tū­rą lat­viai api­bū­di­no kaip Ru­si­jos in­for­ma­ci­nį ka­na­lą, nau­do­ja­mą de­zin­for­ma­ci­jai ir pro­pa­gan­dai. Da­bar Lat­vi­jos au­di­to­ri­jai skir­tas „Sput­nik“ tu­ri do­me­ną .com. Es­tiš­ka agen­tū­ros ver­si­ja ir to­liau nau­do­ja tą pa­tį – .ee.

Lie­tu­vai skir­ta­me por­ta­le šiuo me­tu nė­ra re­dak­ci­jos me­tri­kos, dar­buo­to­jų pa­var­džių, kon­tak­tų.

Del­fi.lt šal­ti­nių duo­me­ni­mis, vy­riau­sio­ji „Sput­nik“ re­dak­to­rė Bal­ta­ru­si­jo­je Ole­sia Lu­ča­ni­ko­va ak­ty­viai ieš­ko­ti žmo­nių ko­man­dai, ku­rie dirb­tų iš Mins­ko, pra­dė­jo dar pra­ėju­sių me­tų ko­vo mė­ne­sį. Pla­nuo­ta, kad lie­tu­viš­ka­me sky­riu­je dirbs apie 10 žmo­nių, pen­ki – Lie­tu­vo­je ir tiek pat Mins­ke. Esą bu­vo siū­lo­mas 800 eu­rų per mė­ne­sį at­ly­gis.

Kaip kal­bė­da­mas su nau­jie­nų por­ta­lu lzi­nios.lt pa­žy­mė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) dės­ty­to­jas Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius, tai yra ži­niask­lai­dos ce­cho klau­si­mas apie tai, kas pa­si­ryž­tų au­ko­ti sa­vo kaip žur­na­lis­to re­pu­ta­ci­ją ir ei­ti bend­ra­dar­biau­ti to­kia­me Krem­liaus pro­jek­te.

VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Alinos Ožič nuotrauka

Tai­ko į jau­ną­ją kartą

„Žo­džiais ga­li­ma įkvėp­ti to­le­ran­ci­ją ir stip­rin­ti tai­ką. Ta­čiau taip pat – skleis­ti me­lą, bai­mę ir ne­apy­kan­tą. Ma­to­me ge­rai or­ga­ni­zuo­tas pa­stan­gas kur­ti ir skleis­ti me­la­gin­gas ži­nias, sė­ti abe­jo­nes dėl de­mo­kra­ti­nių vals­ty­bių są­ran­gos, ar ne­tgi ban­dy­mus kurs­ty­ti ka­ri­nę ag­re­si­ją“, – yra sa­kęs Lie­tu­vos už­sie­nio mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius.

TSPMI dės­ty­to­jas N. Ma­liu­ke­vi­čius tei­gė, kad D. Ki­se­lio­vas pri­sta­tė „Spun­tik“ kaip lo­ka­lius me­di­jų cen­trus. Šie vie­tos kal­bo­mis sklei­džia Krem­liaus na­ra­ty­vus. „Tai yra sa­vo­tiš­kas Krem­liaus po­li­ti­kos tę­si­nys šiuo­lai­ki­nė­je me­di­jų erd­vė­je“, – pa­žy­mė­jo po­li­to­lo­gas.

Pa­sak N. Ma­liu­ke­vi­čiaus, „Spun­tik“ pra­ne­ši­mai pa­tei­kia­mi trum­pai ir vi­zua­liai. „Sput­nik“ veik­lą po­li­to­lo­gas va­di­no so­vie­ti­nės po­li­ti­kos tę­si­niu šiuo­lai­ki­nė­je glo­ba­lio­je in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je. Jis pri­mi­nė, kad anks­čiau So­vie­tų Są­jun­ga tu­rė­jo APN su punk­tais Va­ka­ruo­se.

Lie­tu­vo­je ga­li­ma ma­ty­ti re­trans­liuo­ja­mus Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lus. O „Sput­nik“ nu­si­tai­kė į vir­tua­lią erd­vę. „Ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad tai­ko­ma ne į vy­res­nią­ją kar­tą, per te­le­vi­zo­rių žiū­rin­čią ru­siš­ką pro­duk­ci­ją, bet į jau­ną­ją kar­tą, ku­ri nau­do­ja­si in­ter­ne­tu ir ne­mo­ka ru­sų kal­bos“, – tei­gė N. Ma­liu­ke­vi­čius.

Ar toks Ru­si­jos pro­pa­gan­dos įsi­ver­ži­mas į lie­tu­viš­ką me­di­jų erd­vę ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas? Po­li­to­lo­gas sa­kė, kad tai ilius­truo­ja in­for­ma­ci­nes ko­vas: „Ar tai pa­vo­jin­ga? Pri­klau­so nuo to, kiek mū­sų vi­suo­me­nė yra at­spa­ri to­kiems pa­vo­jams. Ne­ma­nau, kad pats fak­tas su­ke­lia di­džiu­lę grės­mę.“

Tai, kad Lie­tu­vo­je agen­tū­ra „Sput­nik“ star­ta­vo be­veik me­tais vė­liau nei ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je, po­li­to­lo­go nuo­mo­ne, ga­lė­jo bū­ti dėl su­nku­mų mū­sų kraš­te ren­kant bend­ra­dar­bių ko­man­dą, kad ga­li­ma bū­tų pra­dė­ti veik­lą. „Tai par­odo, kad šis Krem­liaus pro­jek­tas vys­to­mas ne­pa­lan­kio­je, ne­kom­for­tiš­ko­je ter­pė­je, kad mū­sų erd­vė­je su­tin­ka pa­sip­rie­ši­ni­mą“, – sa­kė N. Ma­liu­ke­vi­čius.

Vais­tai prieš pro­pa­gan­dos virusą

Ko­kie ga­li bū­ti vais­tai prieš to­kį ban­dy­mą skleis­ti pro­pa­gan­di­nį vi­ru­są? „De­rė­tų stip­rin­ti mū­sų vi­suo­me­nės im­uni­te­tą, di­din­ti at­spa­ru­mą, – tei­gė po­li­to­lo­gas. – Rei­kia vie­šai šne­kė­ti, kad tai yra tie­sio­gi­nis Krem­liaus in­for­ma­ci­nės po­li­ti­kos re­zul­ta­tas. Ak­cen­tuo­ti, kad au­di­to­ri­ja su­pras­tų, kas sle­pia­si už šio pro­jek­to.“

Lie­tu­vos vi­suo­me­nės im­uni­te­tą ga­li ilius­truo­ti tai, kad pra­ėjus ke­le­tai die­nų, kai star­ta­vo Ru­si­jos „Sput­nik Lie­tu­va“, vie­na­me so­cia­li­nia­me tink­le bu­vo su­kur­tas šią nau­jie­nų agen­tū­rą pa­šie­pian­tis pus­la­pis. Ten ang­lų kal­ba skel­bia­mi pra­ne­ši­mai, to­kie kaip „Svei­ki at­vy­kę į nau­ją mū­sų pro­pa­gan­dos ka­na­lą“, „Mes plau­si­me jū­sų sme­ge­nis“, „Mū­sų pro­pa­gan­da yra vi­siš­kai ne­mo­ka­ma. Tai­gi ne­rei­kia sku­bė­ti pa­spaus­ti myg­tu­ką „Pa­tin­ka“, de­da­mi me­mai – pa­šai­pios ilius­tra­ci­jos.

.