Rolandui Paksui apkarpė sparnus
Sei­me dar kar­tą žlu­go ban­dy­mas įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽT) spren­di­mą per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to par­ei­gų pa­ša­lin­tam Ro­lan­dui Pa­ksui at­ver­ti ke­lią į rin­ki­mus.

Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, tuo tarpu reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Taip pat 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Seimas prieš kelerius metus jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet ir tuomet pritrūko balsų.

Valdančiųjų parengtas projektas R. Paksui būtų leidęs kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Per apkaltą pašalintam asmeniui būti renkamu Seimo nariu ar prezidentu jos būtų leidusios praėjus dešimties metų terminui.

Pataisos buvo pateiktos siekiant įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Lietuvai neįgyvendinant EŽTT sprendimo, gresia Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai jau pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.