Rokiškis Rabinovičius. Realios antialkoholinės priemonės vs. Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga
Ar ži­no­te, kiek kai­nuo­ja pus­li­tris to­kio ra­ša­lo*? Ogi vos po­rą eu­rų už pus­li­trį. Taip, po­rą eu­rų, gal ne­tgi ma­žiau – kaž­kur in­ter­ne­tuo­se pa­ieš­ko­jęs, ra­dau, kad 1.75 eu­ro. Taip, ši­tai kai­nuo­ja tiek pi­giai. To­kio vy­no stip­ru­mas – maž­daug 18–20 laips­nių. Idea­lus da­ly­kas vi­siems, kas tik no­ri nu­si­ger­ti. Ir daug vi­so­kių rū­šių. 

Ne­ži­nau, ko­kio sko­nio, bet ma­tyt la­bai ne­ko­kio, nes jei pa­ban­dai su­ras­ti to­kius vy­ne­lius jų ga­min­to­jų pus­la­piuo­se, tai tuo­se pus­la­piuo­se nie­ko apie tuos gė­ri­mus net ne­už­si­me­na­ma. Ma­tyt, kad pa­čius ga­min­to­jus komp­ro­mi­tuo­jan­tys pro­duk­tai.

Vy­ne­lis, skir­tas nu­si­gė­ri­mui, kai­nuo­ja la­bai pi­giai. Pa­ly­gi­ni­mui, ko­ne ke­tur­gu­bai silp­nes­nis „Ge­nys“ fir­mos alus kai­nuo­ja ne­tgi dau­giau už pus­li­trį ra­ša­lo, nors par­duo­da­mas treč­da­lio li­tro bu­te­liu­kais. Taip, jūs tei­sin­gai su­pra­to­te – 0,33 li­tro ke­lių laips­nių stip­ru­mo alaus bu­te­liu­kas kai­nuo­ja bran­giau už bu­te­lį al­ko­ho­li­kams skir­to vy­no. Ir ne­tgi vi­sai pa­pras­tas silp­nas alus skar­di­nė­se kai­nuo­ja tiek, kad al­ko­ho­lis ja­me gau­na­si dvi­gu­bai bran­ges­nis, nei per­kant pi­giau­sią ra­ša­lą. Ma­tyt, alus nė­ra skir­tas al­ko­ho­li­kams. Ypač bran­gus alus.

Pus­li­trį deg­ti­nės ga­li­ma nu­si­pirk­ti už ko­kius 6–7 eu­rus. O gal ir pi­giau, ne­ži­nau net. Ir net ne­la­bai ži­nau, kiek kai­nuo­ja pi­gus alus. Man ro­dos, kad apie eu­rą už pus­li­trį.

Tai­gi, 40 laips­nių pa­da­li­na­me iš 10 ir gau­na­me, kad deg­ti­nė ati­tik­tų 4 laips­nių alų, bet po 60 cen­tų. Pus­li­trį deg­ti­nės už­kie­tė­jęs al­ko­ho­li­kas su­si­ver­čia per ke­lias mi­nu­tes. 5 li­trus alaus iš­lak­ti ne­įma­no­ma ne­tgi per va­lan­dą.

Ži­no­te, kas ma­ne krau­pi­na dau­gy­bę me­tų su ši­to­mis al­ko­ho­lio kai­no­mis? Ogi tas, kad al­ko­ho­lio kai­nos tu­ri bū­ti skirs­to­mos taip, kad mi­ni­mi­zuo­tų al­ko­ho­liz­mo iš­si­vys­ty­mo ri­zi­ką.

Ta­čiau pa­na­šu į tai, kad nau­ja, esą moks­liš­kais (iš­ties, at­ro­do – pseu­do­moks­li­niais) me­to­dais be­si­re­mian­ti vals­tie­čių vy­riau­sy­bė, vie­na ran­ka lyg ir pa­da­ry­da­ma ge­rus spren­di­mus, ki­ta ran­ka da­ro spren­di­mus, ku­rie al­ko­ho­liz­mą ga­li tik ska­tin­ti.

Yra vie­nas vie­nin­te­lis es­mi­nis fak­to­rius, ku­ris nu­le­mia, kiek grei­tai iš­si­vys­tys al­ko­ho­liz­mas, ir kiek su­nkiai jis iš­si­vys­tys. Tas vie­nas fak­to­rius yra ele­men­ta­rus: tai per lai­ką su­var­to­tas al­ko­ho­lio kie­kis. Kuo dau­giau per tam ti­krą lai­ką su­var­to­ji, tuo grei­čiau vys­to­si al­ko­ho­liz­mas. Ir vis­kas.

Iš ko tas su­var­to­tas kie­kis at­si­ran­da – tai at­ski­ra di­de­lė kal­ba, bet pir­mas da­ly­kas, ku­rį rei­kia da­ry­ti, jei im­amės ri­bo­ji­mo – tai keis­ti pa­tį tie­sio­gi­nį al­ko­ho­lio var­to­ji­mą taip, kad at­si­ras­tų var­to­ji­mo stab­džiai, t.y., kad var­to­ji­mas ma­žė­tų.

Rek­la­mos drau­di­mas nė­ra rim­tas var­to­ji­mo stab­dis. Taip, drau­di­mas yra la­bai rei­ka­lin­gas, ir la­bai ge­rai, kad užd­rau­dė. Aš at­si­me­nu dar tuos lai­kus, kai vi­du­ry die­nos įsi­jun­gi te­le­vi­zo­rių, ten ro­do vai­kiš­kus mul­ti­kus ir stai­ga PYST – deg­ti­nės rek­la­ma. Deg­ti­nės rek­la­mą ne šiaip sau vai­kams ro­dy­da­vo. Taip, rek­la­ma ska­ti­na var­to­ti ir ji ro­do­ma su la­bai aiš­kiais tiks­lais. Ir dėl to ji bu­vo ro­do­ma ne­tgi vai­kams. Bet rek­la­ma – tai il­ga­lai­kis, lė­tas efek­tas. Jos drau­di­mai – ir­gi lė­tai vei­kian­tys.

Ga­min­to­jų pus­la­piuo­se, nie­ko apie tuos gė­ri­mus net ne­už­si­me­na­ma. Ma­tyt, kad pa­čius ga­min­to­jus komp­ro­mi­tuo­jan­tys pro­duk­tai.

Par­duo­tu­vių dar­bo lai­kas – ir­gi nė­ra di­de­lis stab­dis. Al­ko­ho­li­kai ir at­sar­gų sau pri­si­per­ka, ir taš­kų tu­ri vi­so­kių, kur nak­tį ga­li įsi­gy­ti. Taip, kaž­kam tas dar­bo lai­kas pa­truk­dys ger­ti dau­giau, bet tai vis­vien an­traei­lis drau­di­mas, nie­ko ne­ga­lin­tis kar­di­na­liai pa­keis­ti. Jis ga­li veik­ti tik kaip pa­pil­dy­mas ki­tiems drau­di­mams.

Pir­mas ir es­mi­nis stab­dis, ku­ris ga­li gė­ri­mą pri­stab­dy­ti stip­riau­siai – tai prie­mo­nės, ku­rios vi­siš­kai tie­sio­giai ma­ži­na al­ko­ho­lio (ir ne šiaip al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, o bū­tent al­ko­ho­lio – eti­lo spi­ri­to, C2H5OH) su­var­to­ji­mą. Ir ne šiaip ma­ži­na, o taip, kad žmo­nės tie­siog ne­ga­lė­tų daž­nai ir daug pri­si­ger­ti. Tie­siog ne­ga­lė­tų ir vis­kas.

Vi­siš­kai tie­sio­gi­nis al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mas pri­klau­so vien nuo al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų stip­ru­mo. Pus­li­trį deg­ti­nės ga­li­ma iš­ger­ti per ke­lias mi­nu­tes. Taip ir da­ro al­ko­ho­li­kai. Skai­čiuo­jant 4 laips­nių alu­mi, tai ati­tik­tų 5 li­trus gė­ri­mo – 10 bu­te­lių alaus. Rea­liai – gau­tų­si bent ke­lios va­lan­dos gė­ri­mo, kad ir kaip be­sis­teng­tum. Tai reiš­kia, kad tuo me­tu, kai ge­ria­mi pa­sku­ti­niai bu­te­liai, al­ko­ho­lis, iš­ger­tas iš pir­mų­jų, bus jau pa­si­ša­li­nęs iš or­ga­niz­mo. Ši­taip ge­riant, al­ko­ho­li­kas ne­ga­li su­nkiai ap­girs­ti – dau­gų dau­giau­siai jis pa­sie­kia vi­du­ti­nę gir­tu­mo sta­di­ją.

Al­ko­ho­liz­mas iš­ties ran­da­si nuo to, kad ga­na di­de­lė al­ko­ho­lio kon­cen­tra­ci­ja pa­sie­kia sme­ge­nis, o sme­ge­nys nuo to jau ir al­ko­ho­li­zuo­ja­si. Tai reiš­kia, kad kuo aukš­tes­nė al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo kon­cen­tra­ci­ja, tuo jis ga­li la­biau su­kel­ti al­ko­ho­liz­mą. Tai gry­nai tech­niš­kai, ne­si­gi­li­nant į vi­so­kius ten psi­cho­lo­gi­nius niuan­sus.

Su­nkus ap­gir­ti­mas (kai pri­si­ge­ria­ma iki są­mo­nės ne­te­ki­mo) al­ko­ho­liz­mą ga­li su­kel­ti la­bai grei­tai. Kai ku­riems žmo­nėms al­ko­ho­liz­mas (nuo­la­ti­nis po­rei­kis ger­ti) ga­li iš­si­vys­ty­ti vos po ke­lių-ke­lio­li­kos to­kių su­nkių pri­si­gė­ri­mų, ypač dar, jei tie se­ri­ja pri­si­gė­ri­mų įvy­ko per ga­na trum­pą lai­ką.

Vi­du­ti­nis ap­gir­ti­mas (kai smar­kiai svy­ruo­ja­ma ir gal­va ne­vei­kia) ir­gi su­ke­lia al­ko­ho­liz­mą, ta­čiau jau lė­čiau. Leng­vas ap­gir­ti­mas (kai links­ma ir nu­siš­ne­ki, bet dar ga­li su­pras­ti ką da­rai) ir­gi su­ke­lia al­ko­ho­liz­mą, ta­čiau tam rei­kia daug dau­giau lai­ko. Kuo silp­niau žmo­gus pa­si­ge­ria, tuo lė­čiau iš­si­vys­to al­ko­ho­liz­mas.

Iš to se­ka la­bai pa­pras­ta iš­va­da: jei po­ten­cia­lus al­ko­ho­li­kas gers silp­nus gė­ri­mus (silp­ną alų), ga­li pra­ei­ti 10 me­tų, kol iš­si­vys­tys su­nki pri­klau­so­my­bė. Jei po­ten­cia­lus al­ko­ho­li­kas gers vi­so­kius vy­nus, jis nu­si­va­žiuo­ti ga­li per po­rą-tre­je­tą me­tų. Jei po­ten­cia­lus al­ko­ho­li­kas šoks ant deg­ti­nės, jis per ke­lis mė­ne­sius ga­li pe­rei­ti į la­bai su­nkias prob­le­mas.

Deg­ti­nės rek­la­mą ne šiaip sau vai­kams ro­dy­da­vo. Taip, rek­la­ma ska­ti­na var­to­ti ir ji ro­do­ma su la­bai aiš­kiais tiks­lais.

Iš to ky­la ir Va­ka­rų ša­ly­se pa­pli­tu­si ryš­ki di­fe­ren­cia­ci­ja, kur al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai skirs­to­mi į ke­lias gru­pes, o al­ko­ho­lis ap­mo­kes­ti­na­mas ne tik už ab­so­liu­ti­nį al­ko­ho­lio kie­kį, bet ir gry­nai už laips­nius. Dau­giau laips­nių – dau­giau mo­kes­čių. Dau­giau mo­kes­čių – di­des­nė kai­na. Di­des­nė kai­na – ma­žiau ge­ria. Ma­žiau ge­ria – ma­žiau al­ko­ho­liz­mo.

Ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti pa­pras­tą, bet la­bai de­ta­lią se­ką al­ko­ho­liui ap­mo­kes­tin­ti, kur iš­vis vien už laips­nius per li­trą, pa­gal prog­re­si­ją. Vat, pa­vyz­džiui, taip:

Ypa­tin­gai silp­nas alus, iki 2% – 0,20eur/l

Silp­nas alus, iki 4% – 0,40eur/l

Vi­du­ti­nio stip­ru­mo alus, iki 6% – 0,80eur/l

Stip­rus alus, sid­ras ir itin silp­nas vy­nas, iki 8% – 1,60eur/l

Itin stip­rus alus, vy­nas ir pan., iki 12% – 3,20eur/l

Stip­rūs ir silp­nai spi­ri­tuo­ti vy­nai, iki 16% – 6,40eur/l

Spi­ri­tuo­ti vy­nai ir silp­ni li­ke­riai, iki 24% – 12,80eur/l

Vi­du­ti­nio stip­ru­mo li­ke­riai ir pan., iki 32% – 25,60eur/l

Įvai­rios deg­ti­nės ir ki­ti dis­ti­lia­tų pa­grin­du ga­mi­na­mi gė­ri­mai, iki 64% – 51,20eur/l

Prog­re­si­jos ga­li bū­ti įvai­rios, ga­li bū­ti ir ma­žes­nės (iš 3–4 tin­ka­mai par­ink­tų stip­ru­mo gru­pių), ir kai­nų ly­giai ga­li bū­ti ki­ti (pvz., aukš­to­jo­je da­ly­je ga­li vis­gi ne­dvi­gu­bė­ti – kad bū­tų ma­žiau ska­ti­na­ma kon­tra­ban­da bei na­mi­nės deg­ti­nės ga­my­ba), prie to­kio ti­po prog­re­si­jų ga­li bū­ti pri­de­da­mas dar ir tie­sio­gi­nis eti­lo al­ko­ho­lio ap­mo­kes­ti­ni­mas (pvz., kad ir 0,20eur/g), ta­čiau pa­ti es­mė yra to­kia: jei no­ri var­to­ti al­ko­ho­lį, silp­ni gė­ri­mai tu­ri tap­ti ab­so­liu­čiai aki­vaiz­džiu pa­si­rin­ki­mu. To­kiu aki­vaiz­džiu, kad stip­rių gė­ri­mų ne­si­no­rė­tų.

Ki­taip ta­riant, vie­nin­te­lis efek­ty­vus ir ga­na grei­tai al­ko­ho­liz­mą stab­dan­tis fak­to­rius – tai tie­sio­gi­nis al­ko­ho­lio ap­mo­kes­ti­ni­mas taip, kad stip­rūs gė­ri­mai bū­tų bran­gūs.

Ki­taip ta­riant, vie­nin­te­lis efek­ty­vus ir ga­na grei­tai al­ko­ho­liz­mą stab­dan­tis fak­to­rius – tai tie­sio­gi­nis al­ko­ho­lio ap­mo­kes­ti­ni­mas taip, kad stip­rūs gė­ri­mai bū­tų bran­gūs. Ge­ras ap­mo­kes­ti­ni­mas vi­sus var­to­to­jus pa­su­ka link silp­nes­nių gė­ri­mų, o silp­nes­nių gė­ri­mų var­to­to­jams tam­pa bar­je­ru, truk­dan­čiu pe­rei­ti prie stip­rių­jų.

Taip, be ši­to­kio prog­re­si­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo yra ir krū­vos ki­tų stab­dan­čių fak­to­rių, ta­čiau pa­si­kar­to­siu: vi­si ki­ti stab­dan­tys įran­kiai yra silp­nes­ni, pa­gal­bi­niai.

Pvz., bam­ba­lių drau­di­mas – tai ir­gi stab­dan­tis fak­to­rius: es­mė ta­me, kad jei al­ko­ho­li­kas nu­si­per­ka bu­te­lį, tai pirk­da­ma­sis jis ren­ka­si to­kį, kad pa­kak­tų ir ne ma­žes­nį. Bet pra­kti­ko­je gau­na­si taip, kad bu­te­lis bū­na kiek di­do­kas, o iš­mes­ti gai­la. To­dėl iš­ge­ria­ma vis tru­pu­tį per daug. Tai la­bai va­ro į al­ko­ho­liz­mą.

Bam­ba­lių drau­di­mas – tai ir­gi stab­dan­tis fak­to­rius: es­mė ta­me, kad jei al­ko­ho­li­kas nu­si­per­ka bu­te­lį, tai pirk­da­ma­sis jis ren­ka­si to­kį, kad pa­kak­tų ir ne ma­žes­nį.

Dėl ši­tos prie­žas­ties la­bai svar­bu di­fe­ren­ci­juo­ti ap­mo­kes­ti­ni­mą pa­gal ta­ros dy­dį, kad di­de­lė ta­ra bū­tų bran­ges­nė. Jei bus taip, kad 1 li­tri­nis bu­te­lis alaus kai­nuos bran­giau, nei 2 pus­li­triai, tai žmo­nės daž­niau pirks pus­li­trius, o at­li­ku­sį ne­iš­ger­tą pus­li­trį pa­si­liks ki­tai die­nai. Jei du ket­vir­tu­kai kai­nuos pi­giau, nei pus­li­tris – vėl­gi pirks ket­vir­tu­kais, o at­li­ku­sius ne­iš­ger­tus pa­si­liks ki­tai die­nai. Ir taip to­liau. Ma­žes­nis var­to­ji­mas – ma­žiau al­ko­ho­liz­mo.

Taip, dau­ge­lis pik­ti­na­si to­mis plast­ma­si­nė­mis stik­li­nė­lė­mis su deg­ti­ne, kur 100 gra­mų ir pi­giai. La­bai svar­bu su­pras­ti čia tai, kad ge­riau te­gul per­ka­si po 100 gra­mų ir lie­ka ap­gir­tę šim­tu gra­mų, ne­gu kad per­ka­si bu­te­liu­kuo­se po 200 ir pa­skui bū­na ap­gir­tę dvi­gu­bai la­biau. Kuo ma­žes­nis var­to­ji­mas, tuo ge­riau.

Bet vėl pa­si­kar­to­siu: ta­ros di­fe­ren­cia­ci­ja – tik pa­gal­bi­nis įran­kis, pa­di­di­nan­tis pa­ties al­ko­ho­lio ap­mo­kes­ti­ni­mo efek­ty­vu­mą.

Ga­lų ga­le, yra ir psi­cho­lo­gi­nės pre­ven­ci­jos prie­mo­nės, bet vals­tie­čiai su sa­vo rek­la­mos drau­di­mais jas iš­vis iš­ker­ta. Rei­ka­las yra toks, kad es­mi­nė al­ko­ho­liz­mo iš­si­vys­ty­mo prob­le­ma – tai per­gė­ri­mai. T.y., to­kios bū­se­nos, kur al­ko­ho­lio pri­sip­lemp­ta per­ne­lyg daug, tie­siog dau­giau, nei bu­vo pla­nuo­ta, pra­de­dant iš­gė­ri­mą. Iš to se­ka, kad la­bai svar­bus al­ko­ho­liz­mo stab­dis – tai iš­mo­ki­mas iš­ger­ti sai­kin­gai ir pa­skui pri­stab­dy­ti. Ki­taip ta­riant, tas taip va­di­na­mas „kul­tū­rin­gas“ gė­ri­mas.

Vi­si fak­to­riai, ku­rie mo­ko pra­de­dan­čius al­ko­ho­li­kus pri­stab­dy­ti, t.y., ger­ti kul­tū­rin­gai (ne nu­si­gė­ri­mui), yra la­bai la­bai svar­būs. Taip, aš ne­ma­nau, kad vi­so­kios vy­nų de­gus­ta­ci­jos yra koks nors ty­ras ir dva­sin­gas rei­ka­las – iš­ties tai vis vien al­ko­ho­liz­mo rei­ka­lai. Ta­čiau kai žmo­nės iš­moks­ta de­gus­tuo­ti vy­nus, jie ge­ria tuos vy­nus lė­tai, nes jie mė­gau­ja­si sko­niu ir su­pran­ta, kad ta­me yra di­des­nė ver­tė, nei ap­gir­ti­me. Get that – rea­liai vi­so­kie tie so­mel­je ir vi­so­kios tos vy­nų kul­tū­ros, ku­rios vi­saip pa­sa­ko­ja apie al­ko­ho­lio dva­sin­gu­mus, iš­ties yra la­bai efek­tin­gas al­ko­ho­liz­mo stab­dis, nes iš­mo­ko al­ko­ho­li­kus stab­dy­ti. Ir kaip tik tas stab­dis, ku­ris nu­kreip­tas į ga­na aukš­tos ri­zi­kos gru­pę – pra­de­dan­čius al­ko­ho­li­kus. La­bai efek­ty­vus stab­dis.

Jūs gir­dė­jo­te aiš­ki­ni­mus apie kaž­ko­kią mis­ti­nę pra­ncū­zų ar ita­lų gė­ri­mo kul­tū­rą, kur jie ne­nu­si­ge­ria, nors su­var­to­ja di­džiu­lius al­ko­ho­lio kie­kius? Get that: jie mo­ki­na kul­tū­rin­gai ger­ti dar pa­aug­lius. Ger­ti, pri­stab­dant to­kio­je anks­ty­vo­je ap­gir­ti­mo sta­di­jo­je (po ke­lių de­šim­čių mi­li­li­trų vy­no), kur tas ap­gir­ti­mas dar nei ne­pa­si­jun­ta. Vat jums ir vi­sa mis­ti­nė gė­ri­mo kul­tū­ra.

Jūs gir­dė­jo­te aiš­ki­ni­mus apie kaž­ko­kią mis­ti­nę pra­ncū­zų ar ita­lų gė­ri­mo kul­tū­rą, kur jie ne­nu­si­ge­ria, nors su­var­to­ja di­džiu­lius al­ko­ho­lio kie­kius? Get that: jie mo­ki­na kul­tū­rin­gai ger­ti dar pa­aug­lius.

O ką da­ro pas mus? Pa­aukš­ti­na gė­ri­mo am­žių iki 20 me­tų. Kad tie pa­tys ri­zi­kuo­jan­tys pa­aug­liai iš­vis jo­kių ži­nių ne­ga­lė­tų gau­ti. Ir ži­no­ma, kai jau at­si­ran­da ga­li­my­bė, tė­vai pa­mo­ky­ti jo­kio sai­kin­gu­mo ne­ga­li. Nes 20-me­tis – tai jau žmo­gus, ku­ris gy­ve­na sa­va­ran­kiš­kai ir bu­te­lį deg­ti­nės ga­li nu­si­pirk­ti pats. Taip, čia yra tos pre­ven­ci­nės prie­mo­nės.

Jo, vi­sa­da gi leng­viau „ko­vo­ti“ – įsi­sa­vin­ti krū­vas mū­sų pa­čių su­mo­kė­tų pi­ni­gų (pri­si­min­kim, kad val­džia gy­ve­na iš mū­sų ki­še­nės), o už tuos pi­ni­gus vi­sur pri­ka­bi­nė­ti pla­ka­tų – „Al­ko­ho­liz­mui – NE“, „Nar­ko­ma­ni­jai – NE“, „Kli­ma­to kai­tai – NE“, „Že­mės dre­bė­ji­mams – NE“. Toks šlamš­tas pa­skui bū­na pa­tei­kia­mas, kaip esą pre­ven­ci­ja ir vi­suo­me­nės švie­ti­mas.

Man la­bai da­ro įspū­dį, kai Ra­mū­no Kar­baus­kio ir Au­re­li­jaus Ve­ry­gos re­for­mo­se jo­kia di­fe­ren­cia­ci­ja pa­gal al­ko­ho­lio stip­ru­mą nie­kaip ne­si­ma­to. Dar dau­giau, pa­si­girs­ta ne­tgi aiš­ki­ni­mai, kad alų rei­kia ap­mo­kes­tin­ti smar­kiau, nes jo dau­giau iš­ge­ria. Ar­ba bent jau ap­mo­kes­tin­ti ne ma­žiau, nei deg­ti­nę.

Man la­bai da­ro įspū­dį, kad Ra­mū­no Kar­baus­kio ir Au­re­li­jaus Ve­ry­gos re­for­mos tu­ri ryš­kius pa­ka­zū­chos po­žy­mius ir kar­tu nie­kaip ne­tai­ko į rea­liai al­ko­ho­liz­mą ga­lin­čius stab­dy­ti me­cha­niz­mus, o tų me­cha­niz­mų užuo­maz­gas ne­tgi griau­na. Man tai da­ro ti­krai pa­kan­ka­mai stip­rų įspū­dį.

At­ro­do, kad lyg ir tin­ka­ma link­me da­ry­da­mi to­li­mus ju­de­sius, vi­siš­kai tie­sio­gi­nius po­ky­čius vals­tie­čiai da­ro taip, kad al­ko­ho­liz­mas aug­tų. Man taip at­ro­do. Žo­džiu, nie­ko ge­ro.

Ai, bend­rai gi taip, tai­gi sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­vo­je krū­vą me­tų ma­žė­ja al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, ir itin tai jau­čia­si stip­rių­jų gė­ri­mų rin­ko­je. Kaž­kam vis­gi at­ei­na ge­ros die­nos?

–----

* Kai ku­rie ne­ži­no, kad ra­ša­lu va­di­na­mas pi­gus spi­ri­tuo­tas vy­nas. Tai čia pa­aiš­ki­nu, kad ra­ša­las – tai pi­gus spi­ri­tuo­tas vy­nas. Se­nais so­vie­ti­niais lai­kais jau ga­min­da­vo to­kį šlamš­tą, kur at­seit lyg ir vy­nas (iš ko­kių nors pa­pu­vu­sių obuo­lių at­lie­kų), bet pa­spi­ri­tuo­tas dėl stip­ru­mo, o dėl spal­vos pa­da­žo­mas kaž­ko­kiais mais­ti­niais da­žais – kad bū­tų į vy­ną pa­na­šus. Ta ka­dan­gi tie da­žai da­žy­da­vo (lie­žu­vis gau­da­vo vio­le­ti­nį at­spal­vį – to­kį pa­tį, ko­kį duo­da­vo anuo me­tu pa­pli­tęs vio­le­ti­nis ra­ša­las (mė­ly­nas ra­ša­las iš­pli­to vė­liau)), tai ir ėmė žmo­nės ra­ša­lu tą pi­gų vy­ną va­din­ti.