Rokiškis Rabinovičius. Dar kartą apie Sodrą ir jos gelbėjimą
Kar­tais bū­na taip, kad pa­skai­tai straips­nį, o pa­skui su­pran­ti, kad jei ir ne­pil­nai, tai vis­gi di­de­le da­li­mi tas straips­nis bu­vo at­sa­kas į straips­nį, ku­rį pats par­ašei. 

Taip ir šį­syk ga­vo­si: aš pa­mąs­čiau apie tai, kas per si­tua­ci­ja yra su Sod­ra, o pa­skui Del­fy­je ra­dau straips­nį, ku­ria­me bu­vo at­sa­kas į tai, ką rašiau. Gal ir ne­tie­sio­gi­nis at­sa­kas.

Ne­se­niai Sod­ros pa­ta­rė­ja Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė pa­skel­bė Del­fy­je apie tai, kad sod­rūs ak­me­nys ne­pel­ny­tai skrai­do į Sod­rą. Šiaip tai man kaž­kuo pa­tin­ka ji­nai, nes sten­gia­si kaž­kaip ap­sau­go­ti įstai­gą, su ku­ria su­sie­ta. Dar­buo­to­jų iš­ti­ki­mu­mas vi­sa­da ža­vi, net jai pa­čios to­kios įstai­gos ne­ža­vi. Ir ji ten pa­sa­ko­ja apie tai, kaip Sod­ro­je vi­si sten­gia­si, ir pa­na­šiai. Kai ko­kia nors or­ga­ni­za­ci­ja at­si­du­ria kri­zė­je, vi­sa­da no­ri­si bent kaž­kaip pa­sa­ky­ti, kad ne vis­kas taip jau blo­gai. Kad yra kaž­kas, kas yra ver­ta.

Nors bend­rai tai aš esu ma­žas žiur­kė­nas, tai gal čia tik įsi­vaiz­duo­ju, kad man di­džiau­sios vals­ty­bės įstai­gos at­sa­ki­nė­ja straips­niais (pri­mes­kit – di­din­ga Sod­ra at­sa­ki­nė­ja ma­žam žiur­kė­nui). Aš tik už­da­vi­nė­ju dur­nus klau­si­mus ir ban­dau su­gal­vo­ti at­sa­ky­mus į tuos klau­si­mus. Pa­skui tais at­sa­ky­mais pa­si­da­li­nu. Ir klau­si­mais ir­gi kar­tais.

Iš­ties tai, kas yra ver­ta bet ko­kio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je – tai žmo­nės, ku­rie sten­gia­si pa­sa­ky­ti ką nors ge­ro apie sa­vo įmo­nę, kad ir ko­kia ji be­bū­tų. Kad ir ko­kia iš­kreip­ta ir ne­nor­ma­li bū­tų sis­te­ma, ku­ri tą or­ga­ni­za­ci­ją ku­ria. Žmo­nės yra tie, kas su­ge­ba ne­tgi ab­sur­dą pa­da­ry­ti kaž­kaip dar­bin­gu. Kar­tais tai la­bai keis­ta, bet tai ža­vi, net jei tie žmo­nės pa­sa­ko ir vi­so­kių tar­pu­sa­vy prieš­ta­rau­jan­čių tei­gi­nių. Ža­vi šiuo at­ve­ju bū­tent tas no­ras ti­kė­ti, kad vis­kas ne taip pra­stai, kaip yra.

Pvz., vi­sa­da ža­vi žmo­nių no­ras ti­kė­ti, kad čia ne Sod­ra su­gal­vo­jo iš dau­giau kaip mi­li­jo­no žmo­nių nu­sig­rob­ti pri­va­čiai kau­pia­mas pen­si­jas, o kad kaž­koks ban­kų ar ko­kių nors fon­dų są­moks­las kal­tas, nes ne­no­ri ati­duo­ti tų pen­si­jų. Nes vi­sos pen­si­jos juk tu­ri pri­klau­sy­ti Sod­rai, kas čia ga­li ne­no­rė­ti tų sa­vo pen­si­jų ati­duo­ti?

Kai yra ke­li vie­nas ki­tam tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai prieš­ta­rau­jan­tys tei­gi­niai ar šiaip kaž­ko­kie ne­suei­nan­tys ga­lai, tai reiš­kia ar­ba klai­das, ar­ba me­la­vi­mą, ar­ba kaž­ko­kias dar ne­ati­tik­tis.

Žmo­giš­kai šne­kant, ga­li­ma bū­tų vi­saip tuos Sod­ros ir iš­vis so­cia­li­nio drau­di­mo rei­ka­lus nag­ri­nė­ti, bet kad kaž­ko­dėl vis fun­da­men­ta­liai at­si­re­miam į kaž­ko­kius ma­ka­ro­nus. Kaip pvz., da­bar čia nau­ji val­dan­tie­ji vėl ku­ria kaž­ką, o vie­nas iš jų ne­tgi sa­kė, kad pa­di­dins GPM, pa­skui gal dar su­ma­žins Sod­rą (ma­tyt jei pi­ni­gų at­liks), o dar pa­skui tai­kys mo­kes­ti­nes nuo­lai­das už te­le­por­ta­ci­ją. Dar sa­kė, kad kaž­kas te­le­por­ta­vo kaž­ko­kį la­ze­rį. Su­pran­ta­te, ką tai reiš­kia?

Ge­rai, ne­šne­kė­kim apie la­ze­rius ir te­le­por­ta­ci­jas. Šne­kė­kim apie Sod­rą ge­riau, nes ki­taip iš­vis į vė­jus nu­kryp­sim (pvz., į al­ko­ho­lio ak­ci­zų pa­nau­do­ji­mą Sei­mo na­rių sme­ge­nų transp­lan­ta­ci­joms ap­mo­kė­ti).

Tai­gi, jei nag­ri­nė­ja­me Sod­rą, tai pa­ma­to­me, kad vi­sa sis­te­ma yra par­em­ta kaž­ko­kiais tar­pu­sa­vio prieš­ta­ra­vi­mais: aiš­ki­na­ma, esą Sod­ra yra kau­pi­mas/d­rau­di­mas, nors tai tė­ra aki­vaiz­dus mo­kes­tis, ku­ris su kau­pi­mu ar drau­di­mu ne­la­bai te­si­sie­ja, o ne­ga­na to, dar ir re­gu­liuo­ja­mas daž­nai ne pa­gal tai, ką su­mo­ki, o pa­gal tai, ką su­si­gal­vo­ja nu­spręs­ti ta pa­ti Sod­ra (ar kaž­ko­kie tei­sės ak­tai).

Pvz., at­si­me­na­te tas se­nas is­to­ri­jas, kai pen­si­nin­kams pen­si­jas nu­brauk­da­vo, jei jie dirb­da­vo? Ar­ba nau­jes­nes, kai ma­moms nu­brau­kia mo­ti­nys­tės pa­šal­pas, jei tik jos pa­ban­do bent kaž­kiek pri­si­dur­ti? Čia ne drau­di­mas ir ne kau­pi­mas. Čia yra kaž­kas sa­vo gi­lu­mi­ne es­me at­virkš­čio: vyk­do­mi ne abi­pu­siai įsi­pa­rei­go­ji­mai, o vien­pu­sės nuo­sta­tos.

Šne­kant pa­pras­tai, Sod­ra yra ne drau­di­mas ir ne kau­pi­mas – tai yra tie­siog kaž­ko­kia ne­są­mo­nė, or­ga­ni­zuo­ta kaip mo­kes­čiai, skir­ti vi­so­kioms ga­ran­ti­joms pa­deng­ti, ta­čiau pri­kimš­ti be­ga­lė­mis vi­so­kių iš­im­čių ir ri­bo­ji­mų. O kad klau­si­mai ne­kil­tų, tai dar vis­kas pa­va­di­na­ma ne mo­kes­čiais. Iš­ties po­nia Va­ra­naus­kie­nė tei­si – de­vyn­gal­vė hid­ra yra net ne pa­ti Sod­ra, o jos kū­rė­jai. Tie jos kū­rė­jai yra Sei­mas, ku­ris da­bar ne­aiš­ku ką da­ro. Be­rods, aiš­ki­na­si apie tai, kaip pa­di­din­ti liau­dies dva­sin­gu­mą, tai­kant alui di­des­nius mo­kes­čius, ne­gu deg­ti­nei.

Grįž­kim prie so­cia­li­nio drau­di­mo: me­lo čia pil­na vi­sur – ne­tgi ta­me, kad esą da­lį Sod­ros įmo­kų mo­ka darb­da­vys, o da­lį – dar­buo­to­jas. Me­las yra įkiš­tas tie­siog į pa­čius Sod­ros fun­da­men­tus – net ne tai kad į Sod­rą, o į įsta­ty­mus, ku­rių pa­grin­du Sod­ra vei­kia. Kai vie­na iš es­mi­nių ver­ty­bių, ku­ri su­ku­ria vi­są or­ga­ni­za­ci­ją, yra me­las, or­ga­ni­za­ci­ja ne­ga­li dirb­ti nor­ma­liai. Dėl fun­da­men­tuo­se esan­čio me­lo ji ima me­luo­ti ir klien­tams, ir sa­vo dar­buo­to­jams.

Taip ir ana­me straips­ny­je: po­nia Va­ra­naus­kie­nė pa­sa­ko, kad esą darb­da­viai su­mo­ka už apd­raus­tuo­sius. For­ma­liai – taip, jei ver­tin­sim pa­gal pa­čios Sod­ros tai­ko­mus apib­rė­ži­mus, bet jie sa­vo vi­sa es­me yra me­las: rea­liai darb­da­vys iš­ski­ria pi­ni­gus dar­buo­to­jo sam­dy­mui, o pa­skui tie pi­ni­gai da­li­na­mi į at­ly­gi­ni­mą „į ran­kas“, GPM, esą „darb­da­vio“ Sod­rą ir esą „dar­buo­to­jo“ Sod­rą. Ir dar ten kaž­ką. Pi­ni­gai skir­ti dar­buo­to­jo sam­dy­mui – t.y., dar­buo­to­jui skir­ti. Ir tai reiš­kia, kad tai yra dar­buo­to­jo su­mo­ka­mi (bet darb­da­vio ad­mi­nis­truo­ja­mi) pi­ni­gai.

Dar kar­tą pa­ste­bė­ki­me: ši­tas me­las ei­na ne iš pa­čios Sod­ros, o iš­vis iš fun­da­men­tų – t.y., iš įsta­ty­mų, ku­rių pa­grin­dais Sod­ra vei­kia. Ir taip, po­nia Va­ra­naus­kie­nė tei­si: čia Sod­ra nė­ra to rei­ka­lo šal­ti­nis, bent jau ne tie­sio­gi­nis šal­ti­nis. Iš­ties siau­bas yra vi­so­je sis­te­mo­je, ku­ri per­pus im­ituo­ja so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, kar­tu su­kur­da­ma dau­gy­bę vi­so­kių ga­ran­ti­jų ne­tei­ki­mo są­ly­gų, ku­rios už­mas­kuo­ja­mos me­na­mai drau­di­mi­niais/­kau­pi­mi­niais me­cha­niz­mais. Sod­ra yra me­la­gin­ga tiek, kiek me­la­gin­gi bu­vo įsta­ty­mų lei­dė­jai.

Da­bar tie įsta­ty­mų lei­dė­jai yra su­gal­vo­ję dar vie­ną po­nios Va­ra­naus­kie­nės mi­ni­mą da­ly­ką (dėl ku­rio, su­pran­ta­te, varg­šė Sod­ra taip puo­la­ma): ap­jung­ti III pen­si­jų pa­ko­pą su II pen­si­jų pa­ko­pa, nes nė­ra čia ko, o tą II pen­si­jų pa­ko­pą per­duo­ti į Sod­rą, nes nė­ra čia ko. Ir varg­šė Sod­ra čia da­bar jau­čia­si puo­la­ma.

Varg­šė Sod­ra pa­si­ju­to puo­la­ma dėl to, kad tik pra­si­dė­jo ko­kios tai vi­siš­kai ne­kal­tos šne­kos apie tai, kad nu kam čia rei­kia, kad pen­si­jų fon­duo­se da­ly­vau­tų 1,3 mi­li­jo­no Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, o ir kam jiems to rei­kia, kad jie ten su­kau­pę 2,5 mi­li­jar­do. Ir už­dir­bo apie pu­sę mi­li­jar­do. Kas jiems lei­do už­dirb­ti, jei Sod­ra ne­ga­li už­dirb­ti?

Tai­gi vos po po­rą tūks­tan­tė­lių eu­rų, ką čia jums reiš­kia tie 2000 eu­rų, ati­duo­ki­te juos Sod­rai, jums jų ne­rei­kia. Ir kas čia iš to, kad ne­to­li pu­sės tų da­ly­vių dar ir pa­pil­do­mai mo­ka fon­dams, kad dau­giau su­si­kaup­tų. Tai­gi per­duo­kit Sod­rai vis­ką, kam jums tie pi­ni­gai.

Per­duo­kit tuos sa­vo pi­ni­gus Sod­rai, o pa­skui už tai, kad kur nors no­rė­si­te dirb­ti mo­ti­nys­tės, li­gos ar se­nat­vės me­tu, iš jū­sų pa­šal­pas dar atims, kad ne­dirb­tu­mė­te. Nes kas jums lei­do?

Čia tik varg­šė ne­kal­ta Sod­ra, ku­ri ju­mis taip rū­pi­na­si, ir iš­vis są­moks­las ap­lin­kui, skir­tas Sod­ros su­žlug­dy­mui. Ir aš jums ga­ran­tuo­ju, kad tą są­moks­lą or­ga­ni­zuo­ja vi­so­kios drau­di­mo bend­ro­vės, VMI, pa­sie­nie­čiai, įvai­rūs po­li­ti­kie­riai, žur­na­liū­gos, rep­ti­li­ja­nai, ir dar, at­sip­ra­šant, kaž­ko­kie, at­leis­kit už iš­si­reiš­ki­mą, blo­ge­riai. Ir dar žiur­kė­nai. Taip, žiur­kė­nai ka­sa­si po vals­ty­bės pa­ma­tais ir pen­si­nin­kų ge­ro­ve, nuo to pa­ma­tai su­grius, Sod­ra ir­gi su­grius, o ta­da griū­nan­tis pa­sta­tas iš­muš sky­lę kiau­rai že­mę iki pat ki­tos pla­ne­tos pu­sės.

Taip, ap­link Sod­rą vi­sur są­moks­las. Ir ne­kal­ti val­dan­tie­ji anei Sod­ra dėl to, kad su­gal­vo­jo pri­va­čiai kau­pia­mas se­nat­vės pen­si­jas nu­sa­vin­ti. Čia spe­cia­liai vis­kas su­žlug­dy­mui skir­ta.

La­bą die­ną, aš jus in­for­muo­ju: jei kaž­kas da­ro ne­są­mo­nes, tai už tas ne­są­mo­nes ir gau­na. Tai ko čia ste­bė­tis? Už daug ne­są­mo­nių daug kas gau­na. Sod­ra ir jos re­gu­lia­to­riai ir­gi gau­na už ne­są­mo­nes. Ir da­bar gau­na.

Ži­no­te, ko­dėl aš už­si­puo­lu Sod­rą? Nes Sod­ra man yra kaip kok­sai sim­bo­lis to, kaip ga­li vis­kas bū­ti ne­nor­ma­lu. O ži­no­te, ko­dėl aš VMI ne­už­si­puo­lu? To­dėl, kad VMI man yra pa­vyz­dys, kaip ne­tgi su ne­nor­ma­lia mo­kes­ti­ne sis­te­ma or­ga­ni­za­ci­ja ga­li steng­tis dirb­ti nor­ma­liai. Jau­čia­te skir­tu­mą?

Ži­no­te, ko­kios bū­na rea­lios ne­są­mo­nės? Vie­na pa­žįs­ta­ma ka­dai­se ra­šė straips­nius, ku­rie kar­tais į spau­dą iš­ei­na (o tuo pa­čiu ir ap­mo­kė­ji­mas bū­na iš­mo­ka­mas) tik po ko­kių me­tų nuo par­ašy­mo. Kar­tais ir dar vė­liau. Tai ži­not, ji per tą lai­ką pa­sto­jo, pa­skui pa­gim­dė, da­bar sė­di mo­ti­nys­tės at­os­to­ga­se, o koks nors straips­nis vis dar ap­mo­ka­mas kar­tais – kad ir po me­tų, jei ne dau­giau. Ir gau­na ji­nai ten gal būt 30 eu­rų už straips­nį, par­ašy­tą prieš me­tus, ir stai­ga… Aha, taip, Sod­ra tik kad kals per mo­ti­nys­tės pa­šal­pą! Nes nė­ra čia ko dirb­ti, jei vai­kų tu­ri!

Ži­no­te, kaip gru­biai ver­ti­na­mas ap­kro­vi­mas įmo­nė­se, tei­kian­čio­se pa­slau­gas? Pa­pras­tu at­ve­ju, jei pe­rio­dai tie pa­tys (pvz., mė­ne­si­niai), tai tie­siog pa­gal pa­slau­gų skai­čiaus (pvz., skir­tin­gų mo­kes­čių, skir­tin­gų mo­kes­čių grą­ži­ni­mų, etc.) san­dau­gą su pa­slau­gų ga­vė­jų skai­čiu­mi. Taip pa­skai­čia­vus, VMI tu­rės tur­būt ke­lis kar­tus dau­giau pa­slau­gų, nei Sod­ra.

Sod­ros iš­lai­dos yra 70 mi­li­jo­nų eu­rų, VMI iš­lai­dos – 55 mi­li­jo­nai. Čia ne­pai­sant to kar­di­na­liai di­des­nio pa­slau­gų per klien­tą (t.y., rea­liai da­ro­mo dar­bo) skai­čiaus. Ir VMI ma­ži­na dar­buo­to­jų skai­čių – tai vie­na iš ne­dau­ge­lio or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios tik ma­žė­ja ir ma­žė­ja dau­gy­bę me­tų. O ži­no­te, kiek dar­buo­to­jų pas VMI? Maž­daug 3400. O ži­no­te, kiek Sod­ro­je? Ne­ži­no­te.

O vat aš pa­ban­džiau su­ži­no­ti – pa­kaps­čiau po Sod­ros pus­la­pį. Ir ra­dau, kad gal ko­kie po­ra šim­tų iš vi­so, jei ne ma­žiau (at­sip­ra­šau, tin­gė­jau skai­čiuo­ti). Jūs ti­ki­te tuo, kad ten dar­buo­to­jų vos po­ra šim­tų? Ai, ne, ten gi tie dar­buo­to­jai – tai tik kaž­ko­kia val­dy­ba, ku­ri kaž­ką val­do. O kiek ten tų pa­da­li­nių su tais dar­buo­to­jais – at­leis­ki­te, su­skai­čiuo­ti ne­su­ge­bė­jau. Sod­ra yra taip su­skai­dy­ta įdo­miai, kad man ir li­ko ne­aiš­ku, kiek ten tų jų dar­buo­to­jų. Tik iš to pa­ties jau mi­nė­to straips­nio ži­nau, kad Sod­ros iš­lai­dos yra 70 mi­li­jo­nų. Tik aš ne­ži­nau da­bar, ar čia tos val­dy­bos iš­lai­dos, ar kie­no iš­lai­dos?

Aš ži­nau tik tiek, kad Sod­ra sau pri­sii­ma nuo­pel­nus už tai, kad mo­ka žmo­nėms pen­si­jas ir ne­dar­bin­gu­mo pa­šal­pas. Iš­ties tai mes vi­si, ku­rie dir­bo­me ir dir­ba­me, vie­naip ar ki­taip mo­ka­me pen­si­jas ir pa­šal­pas, čia yra vi­sų mū­sų nuo­pel­nas. O Sod­ra – tar­pi­nin­kau­ja, ta­čiau kas gi gau­na­si, kai pa­skai­tai jų par­eiš­ki­mus?

Pa­gal Sod­rą, čia Sod­ros nuo­pel­nas, kad žmo­nės gau­na pen­si­jas ir pa­šal­pas, ta­čiau žmo­nės, ku­rie yra Sod­ros mo­kes­čių mo­kė­to­jai, yra kal­ti dėl to, kad pa­šal­pų ir pen­si­jų ne tiek su­mo­ka­ma, nes vi­sur pil­na va­gių, nes ten 2/3 įmo­nių – tai vi­si tie gud­ru­čiai, ku­rie sle­pia mo­kes­čius (sle­pia mo­kes­čius, o ne šiaip ma­žai už­dir­ba). Jei įsi­vaiz­duo­si­me, kad Sod­ra už­sii­ma drau­di­mu/­kau­pi­mu (t.y., tei­kia pa­slau­gas), tai dėl pra­stų pa­slau­gų kal­ti klien­tai. Ypač kal­ti tie, ku­rie už­dir­ba ma­žiau.

Ži­no­te, kiek Sod­ro­je vi­du­ti­niš­kai gau­na pa­pras­tas tar­nau­to­jas? 560 eu­rų. Ne­ats­kai­čius mo­kes­čių. Po­nai ir po­nios iš Sod­ros, o jūs pa­tys sau įta­ri­mų kar­tais ne­ke­lia­te?

Be­je, kiek nu­kryp­da­mas, pa­sa­ky­siu vis­gi dar vie­ną ge­rą da­ly­ką apie po­nią Va­ra­naus­kie­nę – ta­me straips­ny­je ji Sod­ros įmo­kas va­di­na mo­kes­čiais. Bent jau tiek ge­rai, kad vis­gi mo­kes­čiais, o ne ko­kiais nors kau­pia­mai­siais in­dė­liais.

Ži­no­te, kuo bai­gia pa­pras­tos įmo­nės, ku­rioms klien­tai pa­si­da­ro kal­ti dėl vis­ko? Ogi bai­gia ban­kro­tu, nes vals­ty­bė ne­re­mia jų, o rin­ka ne­at­lei­džia. Žmo­nės ran­da pa­si­rin­ki­mą ir nu­ei­na ki­tur, kur jų ne­lai­ko dur­niais. Ban­kro­to ga­li­my­bę Sod­ra ne­igia, nes juk ne­si­no­ri pri­pa­žin­ti to, kad at­ei­tis jai ne­švie­čia. Ge­riau fi­nan­si­nė­se at­as­kai­to­se par­ašy­ti apie pel­ną (su­pran­ta­te, ren­kam mo­kes­čius ir dar pel­ną gau­nam).

Vis­gi jei jau apie ban­kro­tus, tai ga­li­me iš­vis ne­kal­bė­ti apie Sod­ros efek­ty­vu­mą. Yra la­bai pa­pras­ta si­tua­ci­ja: gy­ven­to­jų skai­čius Lie­tu­vo­je ma­žė­ja, gy­ven­to­jai sens­ta. Sod­ros iš­mo­kų ga­vė­jų skai­čius augs, o štai pi­ni­gų su­rin­ki­mo skai­čiai ne­iš­ven­gia­mai ma­žės. Sod­ros ju­de­sys link ban­kro­to yra tie­siog fun­da­men­ta­liai apsp­ręs­tas de­mog­ra­fi­niais fak­to­riais (t.y., net ne pa­čios Sod­ros) – ati­tin­ka­mai, kai yra sa­ko­ma, kad „joks ban­kro­tas ne­gre­sia“, tai yra tie­siog fun­da­men­ta­lių fak­to­rių ne­igi­mas. Pi­ni­gai ne­pa­si­ga­mi­na iš oro. Kal­bos to nie­kaip ne­pa­keis. Šū­kiai „sus­tab­dy­ki­me le­dy­nų tirps­mą“ ne­sus­tab­dys glo­ba­li­nio at­ši­li­mo. Taip ir Sod­ros par­eiš­ki­mai ne­pa­tai­sys de­mog­ra­fi­nės si­tua­ci­jos.

Štai čia ir ran­da­me at­sa­ky­mą į vi­so­kius klau­si­mus: jei pi­ni­gų ma­žės, tai iš kur juos gau­ti? Iš ati­mtų II ir ne­tgi III pa­ko­pos pen­si­ji­nių fon­dų, iš mo­kes­čių di­di­ni­mo ir taip to­liau. Lie­tu­vo­je dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mas jau da­bar yra be­ne di­džiau­sias Eu­ro­pos Są­jun­go­je (apie pu­sė at­ly­gi­ni­mui ski­ria­mų lė­šų nu­ei­na įvai­riems mo­kes­čiams – GPM, Sod­rai ir t.t.). Ir tų pi­ni­gų trūks­ta. Iš kur jų dar pa­im­ti?

Dar vie­na nau­ja idė­ja, ku­ri kaž­kam ti­krai jau šo­vė į gal­vą: ap­mo­kes­tin­ti pen­si­jas. Ka­dan­gi jau kal­ba­ma, kad bus di­di­na­mas GPM, o pa­skui (gal būt) bus kaž­kiek ma­ži­na­ma Sod­ra, tai čia dar im­kim ir ap­mo­kes­tin­kim pen­si­jas, kad tu­rė­tu­mėm iš ko mo­kė­ti pen­si­jas ir be­dar­bio pa­šal­pas. Ir dar be­dar­bio pa­šal­pas ap­mo­kes­tin­kim, kad tu­rė­tu­mėm iš ko be­dar­bio pa­šal­pas ir pen­si­jas mo­kė­ti. Ir dar, Lu­ka­šen­ka ap­mo­kes­ti­no pa­čią be­dar­bys­tę – ir­gi ge­ra idė­ja, ver­ta pa­mąs­ty­ti (juk PSD be­dar­biams rei­kia mo­kė­ti, jei jie ne­si­re­gis­tra­vo pa­šal­poms gau­ti). Ai, dar vie­na iš to­kių idė­jų – kad jei ir dir­bi kur nors ket­vir­čiu eta­to, tai Sod­ros įmo­kos tu­ri bū­ti už vi­są eta­tą. Jei gal­vo­ja­te, kad čia aš šiaip brie­dus ra­ši­nė­ju, tai ži­no­kit, kad ši­tie brie­dai yra rim­tai nag­ri­nė­ja­mi.

Ir iš­vis, jei pen­si­nin­kas ne­dirbs, tai nė­ra čia ko jam mo­kė­ti, o jei dirbs – tai pats už­si­dir­ba ir to­dėl juo la­biau nė­ra už ką mo­kė­ti. O vi­sus tuos tur­čius su to­mis pa­ko­po­mis iš­vis rei­kia bau­de­lė­mis ap­dė­ti. Ir iš­vis, kam ten žmo­nės sąs­kai­to­se kau­pia? Čia gi jei kas su­si­tau­pė sąs­kai­to­je, tai reiš­kia, kad san­tau­pos, o tai reiš­kia, kad kau­pi­mas, va­di­na­si III pa­ko­pa, va­di­na­si, kaip ir II pa­ko­pa, tai­gi, su­jun­kim vis­ką ir per­duo­kim į Sod­rą.

Taip, aš čia ne­ju­čia spren­di­mą su­gal­vo­jau Sod­ros prob­le­moms – na­cio­na­li­zuo­ti vi­sas gy­ven­to­jų san­tau­pas ir iš jų pen­si­jas mo­kė­ti. La­bai ge­ras pren­di­mas. Aš at­sip­ra­šau jū­sų vi­sų, po­nai ir po­nios, bet ga­li bū­ti, kad ši­tą spren­di­mą Sod­ra nag­ri­nės rim­tai, nes ge­ros idė­jos ant ke­lio ne­si­mė­to. Po kiek lai­ko iš­gir­sim dar nau­jes­nes vals­tie­ti­jos kal­bas apie nau­jas mo­kes­ti­nes idė­jas, iš ku­rių bus re­mia­ma te­le­por­ta­ci­ja ir skry­džiai į Cen­tau­ro Al­fą.

Grįž­tant prie le­dy­nų tirps­mo ir šū­kių vi­so­kių – ban­dy­mai ne­są­mo­nin­gai kai­šy­ti sky­les jau yra ta­pę vie­na iš prie­žas­čių, dėl ku­rių iš Lie­tu­vos bė­ga in­ves­ti­ci­jos, bė­ga vers­las, bė­ga ir tie pa­tys dir­ban­tie­ji. Kai pu­sę pi­ni­gų nuo dar­buo­to­jui ski­ria­mo už­mo­kes­čio nu­rė­žia mo­kes­čiai, aiš­ku, ko­dėl bė­ga. Ir tai tam­pa prie­žas­ti­mi, dėl ku­rios Sod­ros si­tua­ci­ja il­gai­niui tik blo­gės ir blo­gės. O da­bar prie vi­sų tų mo­kes­čių pri­dė­kim tai, kad kaž­kas su­gal­vo­ja nu­rėž­ti dar ir pri­va­čiai (t.y., al­ter­na­ty­viais bū­dais) kau­pia­mas pen­si­jas. Jūs ne­bėg­tu­mė­te?

O šiaip tai man tik gai­la žmo­nių, ku­rie Sod­ro­je dir­ba. Jie sten­gia­si, dir­ba (560 eu­rų ne­ats­kai­čius mo­kes­čių), o iš­ties jų dar­bas ne­ne­ša nau­dos – vi­są Sod­ros veik­lą ga­li tie­siog pe­rim­ti VMI, ir vis­kas ta­da veik­tų žy­miai ge­riau. Ir vis­kas.