Rokas Masiulis: už projektus buvo atsakinga Finansų, o ne Energetikos ministerija
Bu­vęs ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Ro­kas Ma­siu­lis ne­ko­men­tuo­ja prem­je­ro anks­čiau iš­sa­ky­tos kri­ti­kos „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ vys­to­mų ko­ge­ne­ra­ci­nių jė­gai­nių Vil­niu­je ir Kau­ne at­žvil­giu. Da­bar­ti­nis su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras tei­gia, kad jam ne­bu­vo ži­no­ma apie jo­kias ga­li­mas ko­rup­ci­jos ap­raiš­kas šiuo­se pro­jek­tuo­se.

„Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę (...) Projektai buvo pradėti, kai tapau energetikos ministru, už projektus buvo atsakinga Finansų ministerija, o ne Energetikos ministerija (...) Tuo metu, kai aš juos mačiau, kad jie būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo R. Masiulis.

Jo žiniomis, „Lietuvos energijos“ projektais buvo siekiama sutvarkyti situaciją šilumos ūkyje, ypač Vilniuje, norėta, kad ateitų „sąžiningi investuotojai“.

„Vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų vertinti, kad tuo metu, kai tie projektai buvo pradėti, buvo labai didelis rūpestis dėl nesąžiningos kai kurių privačių šilumos bendrovių veiklos. Kiek suprantu, šių projektų logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje, kur gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai“, – teigė R. Masiulis.

Premjeras Saulius Skvernelis gegužę pavadino „Lietuvos energijos“ projektus korupciniais. Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti.

Vis dėlto praėjusią savaitę S. Skvernelis pakvietė „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną – jis po susitikimo paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų komunalinių atliekų kiekį bei jos oro taršą, o daugiau atliekų deginti Kaune. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad Vilniuje bus deginama daugiau biokuro, tačiau šilumos kaina dėl to nedidės.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tąkart pabrėžė, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. D. Maikštėnas taip pat teigė, jog tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.