Rinkimuose kliūtis patyrusiems neįgaliesiems – 1 tūkstančio eurų kompensacijos
Dviem ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems rin­kė­jams teis­mas pri­tei­sė po 1 tūkst. eu­rų kom­pen­sa­ci­jos už ne­įga­lių­jų tei­sių ne­už­ti­kri­ni­mą, at­vy­kus bal­suo­ti 2016 me­tų spa­lį vy­ku­siuo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad pareiškėjų nurodyti pažeidimai galėjo sukelti jiems nepatogumų ir dvasinių kančių, jie galėjo patirti nusivylimo jausmą, jaustis menkaverčiai, galėjo būti sumenkintas pareiškėjų orumas, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Šioje byloje atsakove buvo patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės bei jų administracijos.

Pareiškėjai prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos už rinkimų teisės pažeidimą ir diskriminavimą.

R. Š., balsavusi Pavilnionių rinkimų apylinkėje, esančioje Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje, teismui skundėsi, kad per Seimo rinkimus negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės.

Pasak moters, rinkimų apylinkės infrastruktūra buvo visiškai nepritaikyta neįgaliems asmenims. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo išskirtų vietų neįgaliems asmenims, rinkėja buvo priversta savo automobilį palikti kelkraštyje. Toje vietoje eismas buvo pakankamai intensyvus ir buvo grėsmė, kad kitas automobilis gali sužeisti pareiškėją.

Neįgaliojo vežimėlyje sėdinti moteris rinkimų pastatą galėjo pasiekti tik riedadama stačiu daubos šlaito keliu. Ji prašė žmonių pagalbos užkelti jos vežimėlį nuo gatvės ant šaligatvio.

Grįžti po balsavimo pareiškėja buvo priversta nesaugiai riedėdama žemyn šlaitu, apaugusiu žole.

Prie įėjimo į pastatą buvo laiptai, jokios informacijos ar nuorodų, kaip patekti neįgaliesiems į pastatą nebuvo, todėl pareiškėja paprašė pakviesti rinkimų apylinkės darbuotoją.

R. Š. į balsavimo patalpą, esančią pirmame aukšte, pateko tik dviem vyrams užnešus ją su vežimėliu laiptais. Vežimėlio nešimas laiptais kėlė riziką pareiškėjai nukristi ant žemės, susižaloti, tuo metu pareiškėja bijojo dėl savo sveikatos. Tokiu pačiu būdu ji grįžo.

Balsavimo kabina taip pat buvo nepritaikyta neįgaliesiems – stalviršis balsavimo kabinoje buvo labai aukštai, rinkėja negalėjo jo pasiekti savarankiškai.

Į teismą kreipėsi ir vilnietis E. B. Jis balsavo Dūkšto apylinkėje, Dūkštų kaime, Vilniaus rajone.

Judėjimo negalią turintis vyras atvyko balsuoti, tačiau rinkimų apylinkėje durys buvo užrakintos, nebuvo jokių nuorodų, kur vyksta balsavimas ir kaip į patalpas patekti asmeniui, judančiam vėžimėliu.

Vėliau jis pastebėjo, kad kiti asmenys eina balsuoti per seniūniją, tačiau neįgaliajam nebuvo galimybės patekti į balsavimo patalpą, nes patekimą ribojo laiptai.

Pasak jo, rinkimų apylinkės komisija šią problemą išsprendė dar vienu rinkimų tvarkos pažeidimu – pareiškėjui rinkimų biuletenį įteikė lauke ir ten jam leido balsuoti bei taip pažeidė rinkimų slaptumo principą.

Pareiškėjai teisme pažymėjo, kad valstybė, prieš Seimo rinkimus žinodama apie neįgaliųjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, veikė nerūpestingai ir neužtikrino, kad apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijos kartu su savivaldybių merais pasirūpintų, jog balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus bei leido vykdyti rinkimus tam nepritaikytose patalpose.

R. Š. ir E. B. teigė, kad jautėsi suvaržyti aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylę esama situacija, kuri sumažino jų žmogišką savivertę, pažeidė orumą, be viso to, jie iki šiol jaučiasi emociškai pažeisti ir nusivylę, patiria baimę dėl ateities.

Asociacijai „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ teismas priteisė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Spendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.