Rinkimų apygardų ribos: kodėl ir kur perbraižyti
Per pa­sta­ruo­sius dvi­de­šimt me­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo penk­ta­da­liu. 45 proc. ša­lies te­ri­to­ri­jos yra itin re­tai ap­gy­ven­din­ta ir at­ei­ty­je to­kių plo­tų tik dau­gės. De­po­pu­lia­ci­ja ar­ba di­džio­ji de­mog­ra­fi­nė dep­re­si­ja, kaip ją įvar­di­ja geog­ra­fai, tu­ri įta­kos ir rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mui. 

Apie tai kal­bė­tą pa­sau­li­nę rin­ki­mų die­ną, va­sa­rio penk­tą­ją, Sei­me vy­ku­sio­se kon­fe­ren­ci­jo­je „Rin­ki­mų geog­ra­fi­ja: nuo rin­ki­mi­nės elg­se­nos ana­li­zės iki bū­si­mų rin­ki­mų pla­na­vi­mo“. Vie­nas es­mi­nių rei­ka­la­vi­mų, su­da­rant rin­ki­mų apy­gar­das, yra ly­gi rin­ki­mų tei­sė, kas reiš­kia, kad jo­se tu­rė­tų bū­ti pa­na­šus rin­kė­jų skai­čius. Ta­čiau, kaip tei­gė eks­per­tai, ji pa­žei­džia­ma vi­suo­met, nes su­for­muo­ti vie­no­do dy­džio apy­gar­das yra ne­įma­no­ma. Vis­gi, ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­li­mis, Lie­tu­vo­je lei­džia­ma pa­klai­da yra ga­na di­de­lė.

Ša­lies te­ri­to­ri­ja skirs­to­ma į 71 vien­man­da­tę apy­gar­dą, ku­rio­se rin­kė­jų skai­čius tu­ri bū­ti nuo 0,8 iki 1,2 vi­du­ti­nio rin­kė­jų skai­čiaus. Tai reiš­kia, kad jis apy­gar­do­se ne­ga­li skir­tis dau­giau kaip 40 pro­cen­tų. To­kia tvar­ka ga­lio­ja nuo 2002 me­tų, iki to lai­ko rei­ka­la­vi­mas bu­vo kiek griež­tes­nis 0,9-1,1. Ta­čiau pa­gal ge­rą­ją Eu­ro­pos Ta­ry­bos (ET) rin­ki­mų pra­kti­ką, nor­mos nuo­kry­pis re­tai tu­rė­tų vir­šy­ti 10 proc. ir nie­ka­da 15 proc., iš­sky­rus ypa­tin­gas ap­lin­ky­bes.

Nai­kin­ti vien­man­da­tes apy­gar­das – bū­ti­na

Ma­žė­jant gy­ven­to­jų skai­čiui ša­ly­je, ryž­tin­gų prie­mo­nių perb­rai­žy­ti vien­man­da­tes rin­ki­mų apy­gar­das ne­siim­ta. Jų ri­bos pa­pras­čiau­siai iš­plės­tos ir, kaip tei­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Geog­ra­fi­jos ir kraš­tot­var­kos ka­ted­ros lek­to­rius dr. Ro­lan­das Tu­čas, „ge­ro­kai ne­ati­tin­ka ET ge­ro­sios pra­kti­kos nor­mų“. Pa­sak jo, no­rint, kad rin­kė­jų bal­sai bū­tų ly­gia­ver­čiai, apy­gar­dų ri­bos tu­ri bū­ti per­žiū­rė­tos. Moks­li­nin­ko tei­gi­mu, šiuo me­tu net 19 iš 71 rin­ki­mų apy­gar­dų dy­dis yra dau­giau nei 10 proc. ma­žes­nis už vi­dur­kį, tiek pat jų dau­giau nei 10 proc. vir­ši­ja vi­dur­kį. Dėl ne­igia­mo na­tū­ra­laus gy­ven­to­jų prie­au­gio bei emig­ra­ci­jos mas­to at­otrū­kis tarp ma­žiau­sių ir di­džiau­sių apy­gar­dų „ne­pa­liau­ja­mai au­ga“. R. Tu­čas pa­žy­mi, kad per di­de­lės ir per ma­žos apy­gar­dos ne­to­ly­giai pa­sis­kirs­čiu­sios re­gio­ni­niu po­žiū­riu: joms esant gre­ta, bū­tų ga­li­ma pa­pras­čiau­siai pa­ko­re­guo­ti ri­bas. Ta­čiau iš tie­sų di­džio­sios rin­ki­mų apy­gar­dos yra Vil­niaus mies­te (Ka­ro­li­niš­kių, Jus­ti­niš­kių) ir ra­jo­ne (Šir­vin­tų-Vil­niaus, Vil­niaus-Tra­kų), Va­ka­rų Lie­tu­vo­je (Gargž­dų), Klai­pė­do­je (Da­nės), ma­žiau­sios – Že­mai­ti­jo­je (Kel­mės), Šiau­rės (Ak­me­nės-Jo­niš­kio), Šiau­rės Ry­tų Lie­tu­vo­je (Ig­na­li­nos-Šven­čio­nių) bei spar­čiau­siai nyks­tan­čia­me Lie­tu­vos did­mies­ty­je Kau­ne (Kal­nie­čių, Ža­lia­kal­nio, Dai­na­vos).

„Tai­gi api­bend­ri­nus, ten­den­ci­jos yra la­bai aiš­kios – rin­kė­jų skai­čiu­mi ma­žiau­sios apy­gar­dos ir to­liau spar­čiai tuš­tės, o di­džiau­sio­se rin­kė­jų bus dar dau­giau“, – tei­gia R. Tu­čas. Pa­sak jo, vie­nin­te­lis bū­das šiai prob­le­mai spręs­ti – pa­nai­kin­ti ku­rią nors apy­gar­dą. Moks­li­nin­kai, eks­pe­ri­men­tuo­da­mi su tu­ri­mais duo­me­ni­mis, su­mo­de­lia­vo ke­lis va­rian­tus: pa­ban­dy­ta pert­var­ky­ti Šiau­rės Ry­tų re­gio­ną, pa­nai­ki­nus Ro­kiš­kio apy­gar­dą; Šiau­lių kraš­to, pa­nai­ki­nus Sau­lės apy­gar­dą bei Že­mai­ti­jos, pa­nai­ki­nus Kel­mės apy­gar­dą. Tik pa­sta­ruo­ju at­ve­ju pa­vyk­ta nau­jas apy­gar­dų ri­bas su­de­rin­ti su ad­mi­nis­tra­ci­niu te­ri­to­ri­jos pa­da­li­ji­mu. Be ly­gios rin­ki­mų tei­sės už­ti­kri­ni­mo su­da­rant rin­ki­mų apy­gar­das tu­ri bū­ti at­siž­vel­gia­ma į vals­ty­bės te­ri­to­ri­jos ad­mi­nis­tra­ci­nį pa­da­li­ji­mą, kad bū­tų pa­to­gu ir rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams, ir rin­kė­jams. Taip pat ke­lia­mas ir is­to­riš­ku­mo kri­te­ri­jus – apy­gar­dos tu­rė­tų bū­ti sta­bi­lios – bei jų vien­ti­su­mo, kom­pak­tiš­ku­mo rei­ka­la­vi­mas.

Geog­ra­fai pa­mė­gi­no iš­da­lin­ti ir Kal­nie­čių rin­ki­mų apy­gar­dą, jos da­lis pri­jung­da­mi prie gre­ta esan­čių Ža­lia­kal­nio, Dai­na­vos, pa­sta­ro­sios da­lį pri­jun­gė prie Pra­mo­nės apy­gar­dos. Iš aš­tuo­nių da­bar Kau­ne esan­čių Sei­mo vien­man­da­čių rin­ki­mų apy­gar­dų su­kur­tos sep­ty­nios, ati­tin­kan­čios ge­ro­sios pra­kti­kos rei­ka­la­vi­mus. Ši re­for­ma bu­vo sėk­min­ga – moks­li­nin­kai ne­per­žen­gė Kau­no mies­to ri­bų. Api­bend­rin­ta, jog svar­biau­sia, kad apy­gar­dų perb­rai­žy­mas bū­tų pra­dė­tas nuo tų te­ri­to­ri­jų, ku­rio­se di­džiau­sia de­po­pu­lia­ci­ja ir kad nau­jos ri­bos su­tap­tų su sa­vi­val­dy­bių ar bent jau se­niū­ni­jų ri­bo­mis. Nors is­to­riš­ku­mo rei­ka­la­vi­mas bū­tų pa­žeis­tas, anot R. Tu­čo, re­for­ma leis­tų at­ei­ty­je ri­bų ne­kai­ta­lio­ti il­ges­nį lai­ką, pa­vyk­tų su­tau­py­ti vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų.

Ge­riau pro­por­ci­nė rin­ki­mų sis­te­ma?

Vy­riau­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK), VU, LR Sei­mo ir įmo­nės „Hnit-Bal­tic“ or­ga­ni­zuo­tos kon­fe­ren­ci­jos me­tu iš­kel­tas klau­si­mas ir apie nau­jos apy­gar­dos stei­gi­mą už­sie­nio lie­tu­viams, ku­rie šiuo me­tu pri­ski­ria­mi Nau­ja­mies­čiui. Tei­gia­ma, jog dėl to­kios si­tua­ci­jos nu­ken­čia ir Nau­ja­mies­čio gy­ven­to­jai, ir emig­ran­tai. „Klau­si­mas nė­ra iš­spręs­tas […] Sei­mas ne­si­ryž­ta, nes vie­ną apy­gar­dą rei­kė­tų su­nai­kin­ti“, – at­sa­kė VRK va­do­vas Ze­no­nas Vai­gaus­kas.

Taip pat ren­gi­nio me­tu at­kreip­tas dė­me­sys, jog tar­pu­ka­riu Lie­tu­vo­je vei­kė tik pro­por­ci­nė rin­ki­mų sis­te­ma, o ne da­bar­ti­nė miš­ri, kaip 70 Sei­mo na­rių ren­ka­mi pa­gal par­ti­jų są­ra­šus ir 71 vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. Pa­sak Z. Vai­gaus­ko, to­kia sis­te­ma ken­kian­ti ir par­la­men­to dar­bui, nes esa­ma dvie­jų ti­pų skir­tin­gai iš­rink­tų tau­tos at­sto­vų. Šiai idė­jai pri­ta­rian­čio R. Tu­čo tei­gi­mu, vien­man­da­čių apy­gar­dų pa­nai­ki­ni­mas su­stip­rin­tų sa­vi­val­dą, nes šiuo me­tu su­si­da­riu­si si­tua­ci­ja, kai rin­kė­jai sa­vo lū­kes­čius dėl vie­tos prob­le­mų spren­di­mo pri­tai­ko jo­se iš­rink­tiems Sei­mo na­riams.