Režisieriui R. Tuminui siūloma skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją
So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja siū­lo pir­mo­jo laips­nio vals­ty­bi­nę pen­si­ją skir­ti re­ži­sie­riui Ri­mui Tu­mi­nui, ku­ris va­do­vau­ja Jev­ge­ni­jaus Vach­tan­go­vo tea­trui Mask­vo­je.

Pir­mo­jo laips­nio vals­ty­bi­nė pen­si­ja pa­gal įsta­ty­mą pri­klau­so vi­siems na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tams, juo re­ži­sie­rius ta­po prieš dau­giau nei 20 me­tų.

Mi­nis­te­ri­jos Vals­ty­bi­nių pen­si­jų sky­riaus ve­dė­ja Da­nu­tė Aku­la­vi­čie­nė tei­gė, kad kol as­muo tu­ri drau­džia­mų­jų pa­ja­mų, pa­skir­ta pen­si­ja ne­bū­na mo­ka­ma.

„Jei­gu po pen­si­jos sky­ri­mo (...) R.Tu­mi­nas tu­rės drau­džia­mų­jų pa­ja­mų, kaip yra da­bar, ši pen­si­ja ne­bus mo­ka­ma“, - BNS tei­gė ji.

Vals­ty­bi­nę pen­si­ją R.Tu­mi­nui siū­lo­ma skir­ti, nes jis šie­met su­lau­kė pen­si­nio am­žiaus.

Pir­mo­jo laips­nio vals­ty­bi­nės pen­si­jos dy­dis yra 232 eu­rai.

R.Tu­mi­nas gi­mė 1952 me­tais Kel­mė­je. 1970 - 1974 me­tais jis stu­di­ja­vo te­le­vi­zi­jos re­ži­sū­rą Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je.1978 me­tais me­ni­nin­kas bai­gė re­ži­sū­rą Ana­to­li­jaus Lu­na­čiars­kio tea­tro me­no ins­ti­tu­te Mask­vo­je. 1979 - 1990 me­tais R.Tu­mi­nas dir­bo re­ži­sie­riu­mi, nuo 1994 me­tų vy­riau­siuo­ju re­ži­sie­riu­mi Lie­tu­vos vals­ty­bi­nia­me aka­de­mi­nia­me dra­mos tea­tre.

1990 me­tais jis įkū­rė Vil­niaus ma­žą­jį tea­trą, o nuo 1997 me­tų iki da­bar šiam tea­trui va­do­vau­ja. 1995 - 1998 me­tais R.Tu­mi­nas bu­vo Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio aka­de­mi­nio dra­mos tea­tro va­do­vas, 1998 - 1999 me­tais Lie­tu­vos Na­cio­na­li­nio dra­mos tea­tro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

1994 me­tais R.Tu­mi­nas bu­vo ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja už An­to­no Če­cho­vo „Vyš­nių so­do“, Gri­go­ri­jaus Ka­no­vi­čiaus „Nu­si­šyp­sok mums, Vieš­pa­tie“ ir Ber­tol­do Brech­to „Ga­li­lė­jaus“ pa­sta­ty­mus.

Nuo 2007 me­tų Ri­mas Tu­mi­nas dir­ba Ru­si­jos Vals­ty­bi­nio aka­de­mi­nio J.Vach­tan­go­vo tea­tro me­no va­do­vu Mask­vo­je.

Re­ži­sie­rius pa­sta­tė ar­ti 40 spek­tak­lių, ku­rie bu­vo ro­do­mi dau­giau nei 20 pa­sau­lio vals­ty­bių. Jo spek­tak­liai yra pel­nę įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų tarp­tau­ti­niuo­se tea­trų fes­ti­va­liuo­se.

Pra­ei­tą mė­ne­sį prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų su­lau­kė R.Tu­mi­no par­eiš­ki­mas, kad Ru­si­jai bū­ti­nas „la­bai griež­tas re­ži­mas, gal­būt net žiau­rus“ re­ži­mas, kad bū­tų iš­veng­ta chao­so.