Renovacijos sėkmės ir nesėkmės: kai naudą gaudo katės
Vil­niaus Žir­mū­nų mi­kro­ra­jo­ną gar­si­na du gre­ta sto­vin­tys so­vie­ti­niai blo­ki­niai dau­gia­bu­čiai. Vie­no jų gy­ven­to­jai be­veik de­šimt­me­tį džiau­gia­si pa­vyz­din­gai re­no­vuo­tu pa­sta­tu, o ki­to – jau ku­rį lai­ką pyks­ta. Nes jų na­mas da­bar – nei šioks, nei toks: re­mon­tas tie­siog ėmė ir su­sto­jo pu­siau­ke­lė­je.

Sos­ti­nės Žir­mū­nų gat­ve va­žiuo­jan­tiems mies­tie­čiams toks apd­ris­kęs pa­sta­tas at­ro­do tar­si re­no­va­ci­jos an­ti­rek­la­ma.

Ta­čiau įklim­pu­si prieš 50 me­tų sta­ty­to dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­ja – led­kal­nio vir­šū­nė. Šio na­mo gy­ven­to­jai maž­daug pus­me­tį taiks­to­si su bė­do­mis: iš­lup­to­mis bal­ko­nų da­li­mis, pu­siau su­lo­py­tu sto­gu, duo­bė­mis prie laip­ti­nių ir šiukš­lė­mis kie­me. Ap­šil­ti­ni­mui skir­tą mi­ne­ra­li­nę va­tą dras­ko ka­tės ir plau­na lie­tus. Re­no­va­ci­jos dar­bus pra­dė­ju­siai bend­ro­vei „Or­lis­ta“ prieš po­rą mė­ne­sių iš­kel­ta ban­kro­to by­la. Bet to­kia si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je – ne­be pir­ma. Ko­dėl taip įvyks­ta? Aiš­kė­ja, kad prob­le­mų – vir­ti­nė.

Ban­kru­tuo­ti neuždrausi

Per­nai va­sa­ros pa­bai­go­je į pa­na­šią si­tua­ci­ją pa­kliu­vo ir Klai­pė­dos mies­to gy­ven­to­jai, kai du Kre­tin­gos gat­vės dau­gia­bu­čius re­no­va­vu­si bend­ro­vė „Ši­lo sta­ty­ba“ pa­skel­bė ban­kro­tą. Na­mai ku­rį lai­ką sto­vė­jo be bal­ko­nų, nu­pjaus­ty­tais ra­dia­to­riais. Bu­vo skelb­ta, kad pi­ni­gų ne­su­lau­kian­tys ran­go­vai ban­dė iš­lup­ti ir iš­si­vež­ti jau su­dė­tus nau­jus lan­gus. Gy­ven­to­jai skun­dė­si, kad dar­bai bu­vo at­lie­ka­mi bet kaip.

Valius Serbenta/LŽ archyvo nuotrauka

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios Būs­to ener­gi­jos tau­py­mo agen­tū­ros (BE­TA) di­rek­to­rius Va­lius Ser­ben­ta „Lie­tu­vos ži­nias“ ti­ki­no, kad dau­giau to­kių skau­džių at­ve­jų Lie­tu­vo­je lyg ir ne­bū­ta. Jis ly­gi­na: su­tar­čių dėl re­no­va­ci­jos – 1800, o at­ve­jų, kai re­no­va­ci­ją vyk­džiu­sios įmo­nės ban­kru­ta­vo – 2. „Mi­nis­tro ar pre­zi­den­to įsa­ky­mu įmo­nei ban­kru­tuo­ti ne­užd­rau­si, – sa­kė jis. – Pir­ki­mo me­tu įmo­nės par­odė, kad tu­ri pa­kan­ka­mai fi­nan­sų, kva­li­fi­ka­ci­jos ir pa­jė­gu­mų. Tai ti­krai la­bai re­tas at­ve­jis mū­sų re­no­va­ci­jos is­to­ri­jo­je. At­ei­ty­je for­muo­jant Cen­tri­nės per­kan­čio­sios or­ga­ni­za­ci­jos (CPO) ka­ta­lo­gą bus at­krei­pia­mas di­des­nis dė­me­sys į įmo­nes, jis bus daž­niau ti­kri­na­mos ar pa­na­šiai“.

V. Ser­ben­ta aiš­ki­na, kad prob­le­mų su­kė­lu­sios įmo­nės į CPO ka­ta­lo­gą pa­te­ko kaip mo­kios ir ati­tin­kan­čios ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. „Ta­čiau klau­si­mas, kaip vė­liau kon­tro­liuo­ja­ma. Gal tu­ri bū­ti koks nors pa­ti­kros me­cha­niz­mas? Ga­lė­tų bū­ti vie­ną kar­tą per me­tų ket­vir­tį ti­kri­na­mas įmo­nės mo­ku­mas. Jei­gu su įmo­ne pa­si­ra­šo­ma su­tar­tis tre­jų me­tų lai­ko­tar­piui, ti­kin­tis, kad ta įmo­nė per tą lai­ko­tar­pį ne­pa­si­keis, kar­tais ki­taip nu­tin­ka“, – var­di­ja jis.

Rei­ka­lai ju­da pirmyn

Ki­ta ver­tus, Žir­mū­nų gat­vės dau­gia­bu­čio prob­le­mos po tru­pu­tį spren­džia­si: su­tar­tis su na­mą re­no­va­vu­sia įmo­ne „Or­lis­ta“ vie­na­ša­liš­kai nu­trauk­ta, jau pa­aiš­kė­jo, kas bus nau­jas ran­go­vas. Ta­čiau Žir­mū­nų g. 5 dau­gia­bu­čio na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Bi­ru­tė Gal­di­kie­nė pra­ėju­sią sa­vai­tę sa­kė jau pa­var­gu­si vi­siems aiš­kin­ti, kas čia at­si­ti­ko. „La­bai pyk­tis ima, at­leis­ki­te. Nie­kas nuo ži­niask­lai­dos dė­me­sio ne­si­kei­čia“, – pra­dė­jo po­kal­bį ji. – Na­mas jau ke­tu­ris mė­ne­sius sto­vi toks bai­sus, nie­kam ne­rei­ka­lin­gas... Vis­ką pa­tys tu­rė­jo­me iš­si­kuop­ti, o ran­go­vas ne­są­mo­nes dės­to. „Or­lis­ta“ tik apie pi­ni­gus kal­ba, apie dar­bus ne­bu­vo kal­ba­ma“.

Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė si­tua­ci­ją aiš­ki­na pa­pras­tai: bend­ro­vės at­lik­ti dar­bai bu­vo ne­ko­ky­biš­ki, tai­gi bu­vo nu­spręs­ta jų ne­priim­ti ir bend­ro­vei ne­mo­kė­ti. Bend­ro­vės at­sto­vas yra sa­kęs, kad nuo per­nai spa­lio už dar­bus įmo­nė ne­ga­vo nė vie­no eu­ro, nors dar­bų pri­ėmi­mo per­da­vi­mo ak­tai bu­vo pa­teik­ti. Kal­ba­ma apie 280 tūkst. eu­rų.

Kal­ti­na vi­sus iš eilės

Šių me­tų ba­lan­džio pa­bai­go­je pa­skelb­ta, kad Kau­no sta­ty­bos bend­ro­vei „Or­lis­ta“ iš­kel­ta ban­kro­to by­la. Taip nu­spren­dė Kau­no apy­gar­dos teis­mas, at­me­tęs įmo­nės va­do­vo Kęs­tu­čio Gu­dy­no pra­šy­mą pra­dė­ti res­truk­tū­ri­za­vi­mo pro­ce­są ir ten­ki­nęs bend­ro­vių „Ad­ma“ bei „Le­mo­ra“ pra­šy­mus dėl ban­kro­to by­los kė­li­mo.

„Iš „Or­lis­tos“ 2015 me­tų ba­lan­so ir 2016 me­tų kre­di­to­rių są­ra­šo nu­sta­čius, kad bend­ro­vės pra­dels­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai kre­di­to­riams su­da­ro 73,52 proc. vi­so jos tur­to, kons­ta­tuo­ti­na, kad ji yra ne­mo­ki, o jos fi­nan­si­niai su­nku­mai nė­ra lai­ki­no po­bū­džio, kas su­da­ro pa­grin­dą at­si­sa­ky­ti iš­kel­ti jai res­truk­tū­ri­za­vi­mo by­lą“, – ra­šo­ma teis­mo nu­tar­ty­je. „Or­lis­tos“ ba­lan­se nu­ro­do­ma, kad pra­ėju­siais me­tais ji tu­rė­jo tur­to už 1,03 mln. eu­rų, o įsi­pa­rei­go­ji­mų – už 988 tūkst. eu­rų.

„Ir gy­ven­to­jai įpy­kę, ir ad­mi­nis­tra­to­rius ap­kal­tin­tas, ir pir­mi­nin­kas. O kad prob­le­mos ei­na „iš vir­šaus“ – nie­kas ne­pa­mi­ni. Gal įsta­ty­mai ne to­kie. Ko­dėl į tuos kon­kur­sus įmo­nės pa­kliū­na be jo­kio fil­tro – kas no­ri, kaip no­ri? Taip ir iš­ėjo, kad pa­gal pi­giau­sią kai­ną pir­ko. Ir ga­vo­si pa­gal ma­žiau­sią kai­ną. Sta­tė to­kie dar­bi­nin­kai, kad ne­ži­nia, iš ko­kių pa­kraš­čių su­rink­ti“, – kal­bė­jo B. Gal­di­kie­nė.

Apie re­no­va­ci­ją šio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai pra­dė­jo svars­ty­ti dar 2007 me­tais, kuo­met bu­vo at­nau­jin­tas kai­my­nų pa­sta­tas. 1,5 mln. li­tų kai­na­vu­si Žir­mū­nų g. 3 blo­ki­nio na­mo re­no­va­ci­ja Vil­niu­je bu­vo lai­ko­ma pa­vyz­di­niu pro­jek­tu.

Sta­ty­bi­nin­kai tu­ri receptą

Dalius Gedvilas/LŽ archyvo nuotrauka

Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vo Da­liaus Ged­vi­lo gy­ven­to­jų prie­kaiš­tai sta­ty­bi­nin­kams ir jų at­ran­kos tvar­kai ne­ste­bi­na. Jis sa­ko, kad jau ku­ris lai­kas pa­ti aso­cia­ci­ja aiš­ki­na­si, kaip Lie­tu­vo­je pa­ga­liau įgy­ven­din­ti iš­anks­ti­nio kva­li­fi­ka­vi­mo sis­te­mą.

Pa­sak D. Ged­vi­lo, tai reikš­tų tai, kad įmo­nės, kaip, tar­ki­me, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se ar Aus­tri­jo­je, bū­tų įtrau­kia­mos į kva­li­fi­kuo­tų­jų są­ra­šą. „Kaip spe­cia­lis­tas tu­ri sa­vo CV, taip čia bū­tų įmo­nės CV su jos ge­bė­ji­mais. Me­tus jau aiš­ki­na­mės, kaip tai vei­kia. To­kios įmo­nės, apie ku­rias čia kal­ba­ma, tai yra at­si­tik­ti­nės įmo­nės, rea­liai vie­šuo­se pir­ki­muo­se ki­tur, tar­ki­me, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ne­da­ly­vau­ja. To­kių at­si­tik­ti­nių ar ko­kių „fe­nik­sų“ nė­ra, nes yra kva­li­fi­kuo­tų­jų są­ra­šas“, – sa­kė jis.

Ki­ta ver­tus, sta­ty­bi­nin­kai su­si­du­ria su at­sis­kai­ty­mų prob­le­ma – jiems ne­mo­ka­ma lai­ku. „Fi­nan­sų trū­ku­mas pa­gul­do ne vie­ną įmo­nę ant men­čių. Man, kaip aso­cia­ci­jos va­do­vui, te­ko tar­pi­nin­kau­ti ir pa­dė­ti vie­nai ar ki­tai įmo­nei at­gau­ti pi­ni­gus iš už­sa­ko­vų. Tu­rė­jau su­si­ti­ki­mą ir su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, ir su Šiau­lių ban­ko va­do­vais“, – pri­mi­nė D. Ged­vi­las. Jo ma­ny­mu, įdie­gus iš­anks­ti­nio kva­li­fi­ka­vi­mo sis­te­mą ir su­tvar­kius fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį, is­to­ri­jų apie ūmai ban­kru­ta­vu­sias di­de­lius už­sa­ky­mus vyk­dan­čias sta­ty­bų bend­ro­ves ne­be­tu­rė­tu­me iš­girs­ti.