Renkamus asmenis siūlo ištraukti į dienos šviesą
Siū­lo­ma įtei­sin­ti, kad ren­kant ša­lies pre­zi­den­tą, Sei­mo na­rius, Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) na­rius, sa­vi­val­dy­bių me­rus, rin­kė­jams bū­tų prie­ina­ma apie juos su­rink­ta kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­ja.

Ta­čiau tiek po­li­to­lo­gai, tiek ir po­li­ti­kai abe­jo­ja, kad to­kį su­ma­ny­mą bū­tų įma­no­ma įgy­ven­din­ti, kad jis ne­prieš­ta­rau­tų žmo­gaus tei­sėms. "Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas abe­jo­ja, ar žval­gy­bi­nės ir ope­ra­ty­vi­nės in­for­ma­ci­jos vie­ši­ni­mas bū­tų bū­tent tas žings­nis, ku­ris pa­dė­tų pa­da­ry­ti efek­ty­ves­nę ko­vą su ko­rup­ci­ja.

Sie­kia skaidrumo

Nuo­sta­tą, kad in­for­ma­ci­ja apie ren­ka­mus as­me­nis bū­tų tei­kia­ma vie­šam vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mui, įsta­ty­mu siū­lo įtei­sin­ti par­la­men­ta­ras Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis. Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­so­se nu­ma­to­ma, kad kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­ja bū­tų ren­ka­ma, ti­kri­na­ma ir tei­kia­ma ne tik apie ski­ria­mus as­me­nis į vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės įstai­gas ar įmo­nes, kaip yra da­bar, bet ir apie vi­suo­ti­niu rin­ki­mų bū­du tau­tos ren­ka­mus as­me­nis – pre­zi­den­tą, Sei­mo na­rius, EP na­rius, sa­vi­val­dy­bių me­rus. Su­rink­ta in­for­ma­ci­ja tu­rė­tų bū­ti pa­tei­kia­ma vie­šam vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mui.

„Šiuo me­tu kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­ja yra ren­ka­ma ir tei­kia­ma tik apie tuos as­me­nis, ku­rie į par­ei­gas yra ski­ria­mi, o apie as­me­nis, ku­rie į par­ei­gas yra ren­ka­mi vi­suo­ti­nių rin­ki­mų me­tu, in­for­ma­ci­ja nė­ra ren­ka­ma, vie­ši­na­ma ir ne­tei­kia­ma nie­kie­no įver­ti­ni­mui. Dėl to į par­ei­gas ski­ria­mi ir į par­ei­gas ren­ka­mi as­me­nys at­si­du­ria ne­ly­gia­ver­tė­je pa­dė­ty­je“, - teig­da­mas pa­tai­sas aiš­ki­no R. Že­mai­tai­tis.

To­dėl, anot jo, pri­ėmus pa­tai­sas bū­tų su­tei­kia­mas aiš­ku­mas ir ti­kru­mas vi­suo­me­nei apie vi­suo­ti­nių rin­ki­mų me­tu jos ren­ka­mus as­me­nis į svar­bias par­ei­gas, už­ti­kri­na­ma ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­ja aukš­tes­nia­ja­me po­li­ti­nia­me lyg­me­ny­je. Tad į vals­ty­bi­nius pos­tus bū­tų ren­ka­mi tik pa­ti­ki­mi, są­ži­nin­gi ir ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos as­me­nys ir ne­lik­tų ga­li­my­bių juos užim­ti prieš­ta­rin­gos re­pu­ta­ci­jos as­me­nims.

Vien no­rų neužtenka

Apie R. Že­mai­tai­čio siū­lo­mas Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­sas su­ži­no­ję par­la­men­ta­rai ne­slė­pė abe­jo­nių jų pa­grįs­tu­mu. Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Man­tas Ado­mė­nas LŽ tei­gė, jog pa­tai­sų au­to­riaus mo­ty­vas, kad in­for­ma­ci­ja apie vie­šuo­sius as­me­nis vi­suo­me­nei tu­rė­tų bū­ti prie­ina­ma la­biau nei da­bar, su­pran­ta­mas. Ta­čiau už to sly­pi ir pa­vo­jų. „Ten­ka su­si­dur­ti su at­ve­jais, kai veik­la, ku­ri nė­ra nei nu­si­kals­ta­ma, nei prieš­ta­rau­jan­ti įsta­ty­mams, vie­šu­mo­je par­odo­ma bū­tent kaip nu­si­kals­ta­ma ir tam­pa po­li­ti­nių ma­ni­pu­lia­ci­jų ob­jek­tu“, - ti­ki­no M. Ado­mė­nas.

Kaip pa­vyz­dį par­la­men­ta­ras pa­tei­kė po­li­ti­ko su­si­ti­ki­mą su ko­kiu nors vers­li­nin­ku. Nors ja­me ga­lė­jo bū­ti ap­ta­ria­mi tik kaž­ko­kie glo­ba­lūs klau­si­mai, ta­čiau pats su­si­ti­ki­mas po­li­ti­nių opo­nen­tų ga­li bū­ti įvai­riai in­terp­re­tuo­ja­mas. To­dėl nuo­gąs­tau­ja, kad iš pa­žiū­ros ne­kal­tos įsta­ty­mo pa­tai­sų de­ta­lės ga­li tap­ti po­li­ti­nio su­si­do­ro­ji­mo įran­kiu. Tuo la­biau, kad kri­mi­na­li­nė žval­gy­ba daž­nai pa­tei­kia ne ga­lu­ti­nes iš­va­das, o tik su­kaup­tą in­for­ma­ci­ją, tarp jų ir apie vyk­do­mus ty­ri­mus, ku­rie dar ne­aiš­ku kaip baig­sis. „Ma­nau, kad to­kios pa­tai­sos ga­li kirs­tis su žmo­gaus tei­sė­mis į pri­va­tu­mą bei ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos įgy­ven­di­ni­mu“, - ti­ki­no M. Ado­mė­nas.

Il­ga­me­tis par­la­men­ta­ras, Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Sta­sys Šed­ba­ras LŽ tei­gė, kad už­mo­jai rink­ti in­for­ma­ci­ją apie ren­ka­mus as­me­nis - po­li­ti­kus, ku­rių yra ne vie­ne­tai, o šim­tai, ke­lia la­bai daug abe­jo­nių ir dėl ki­tų prie­žas­čių. „Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, koks tu­rė­tų bū­ti to­ta­lus in­for­ma­ci­jos rin­ki­mas ir tei­ki­mas apie kiek­vie­ną kan­di­da­tą. Ir, svar­biau­sia, kas tai pa­jėg­tų pa­da­ry­ti?“, - re­to­riš­kai klau­sė par­la­men­ta­ras, ne­slėp­da­mas, jog toks in­for­ma­ci­jos rin­ki­mas par­ei­ka­lau­tų ne tik di­džiu­lių žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, bet ir di­de­lių fi­nan­si­nių są­nau­dų.

De­mo­kra­ti­jos nepridės

Po­li­to­lo­gas Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas dr. Ber­na­ras Iva­no­vas LŽ tei­gė abe­jo­jęs, ar ban­dy­mai įsta­ty­muo­se ap­ri­bo­ti rin­kė­jų tei­sę rink­tis vie­ną ar ki­tą kan­di­da­tą, pa­si­tar­nau­tų de­mo­kra­ti­jos plė­trai Lie­tu­vo­je. Anot po­li­to­lo­go, tu­rė­tų bū­ti pa­lik­ta tei­sė rin­kė­jams pa­tiems spręs­ti. „Vie­ša­sis in­te­re­sas tar­si ir dik­tuo­ja nuo­sta­tą, kad vi­suo­me­nė tu­rė­tų ži­no­ti sa­vo he­ro­jus. Ir vi­si epi­zo­dai iš jų pra­ei­ties ne­tu­rė­tų kel­ti jo­kių klau­si­mų, nes ki­taip jie ga­li bū­ti ki­tų po­li­ti­kų nau­do­ja­mi po­li­ti­niais tiks­lais, kaip bu­vo Da­lios Gry­baus­kai­tės at­ve­ju“, - kal­bė­jo B. Iva­no­vas, pa­ste­bė­da­mas, kad pa­skleis­ti ne­pa­ti­krin­tą in­for­ma­ci­ją ga­lia­ma leng­vai ir grei­tai, ta­čiau jos pa­nei­gi­mas ir žmo­gaus re­pu­ta­ci­jos at­sta­ty­mas už­trun­ka kur kas il­giau ir su­nkiau.

„Ma­nau, kad ir da­bar ne­trūks­ta ga­li­my­bių su­ži­no­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie ren­ka­mus žmo­nes ir be to­kio to­ta­li­nio spe­cia­lių­jų tar­ny­bų se­ki­mo, nes pa­tai­sos, ma­nau tik įtei­sin­tų į po­li­ti­ką ei­nan­čių žmo­nių šni­pi­nė­ji­mą, - tvir­ti­no B. Iva­no­vas. Anot jo, R. Že­mai­tai­čio siū­lo­mos pa­tai­sos yra po­pu­lis­ti­nės ir joms ne­tu­rė­tų bū­ti pri­ta­ria­ma Sei­me.

Abe­jo­nių, ar ti­krai Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­sos pa­si­tar­nau­tų ko­rup­ci­jos ma­ži­ni­mui ša­ly­je ne­slė­pė ir „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas. Pa­sak jo, di­din­ti po­li­ti­kų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų veik­los skaid­ru­mą rei­kė­tų kiek ki­to­kio­mis prie­mo­nė­mis, pa­vyz­džiui, di­di­nant jų veik­los vie­šu­mą. „A­be­jo­ju ar žval­gy­bi­nės ir ope­ra­ty­vi­nės in­for­ma­ci­jos vie­ši­ni­mas bū­tų tas žings­nis, ku­ris pa­dė­tų ge­rin­ti ko­vą su ko­rup­ci­ja. Ge­riau bū­tų iš po­li­ti­kų par­ei­ka­lau­ti di­des­nio jų veik­los at­sis­kai­tin­gu­mo, kad at­sis­kai­ty­tų iš­sa­miai už vi­są sa­vo veik­lą. „Mū­sų ko­le­gos Briu­se­ly­je kaip tik šiuo me­tu ren­gia duo­me­nų ba­zę, ku­rio­je bus ga­li­ma ras­ti duo­me­nis: ka­da, kur ir su kuo bu­vo su­si­ti­kę aukš­čiau­sio ran­go Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kai. Ma­nau, kad to­kią pra­kti­ką bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti ir Lie­tu­vo­je“, - tei­gė „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas.