Remigijaus Šimašiaus pasakos neužliūliuoja
Vil­niaus me­ro Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus par­eiš­ki­mai, kad per pus­tre­čių jo va­do­va­vi­mo me­tų sos­ti­nė iš pe­le­nės virs­ta gei­džia­ma pri­nce­se, įti­ki­na ne vi­sus. Kai ku­rie sos­ti­nės po­li­ti­kai sa­ko, kad mies­to va­do­vas sa­vi­na­si ir sve­ti­mus nuo­pel­nus.

Pranešdamas, kad nutraukiamas bendradarbiavimas su konservatoriais Vilniaus miesto taryboje, meras liberalas R. Šimašius taip pat vardijo gerus darbus, nuveiktus sostinės labui. Esą miesto bankrotu gąsdinusios skolos suvaldytos, anksčiau nuostolingos savivaldybės įmonės pradėjo uždirbti, darželiuose kasmet sukuriama tūkstančiai naujų vietų, komunalinių paslaugų kainos mažėja ir pa

Tačiau, kaip pažymi dalis Vilniaus politikų, toli gražu ne viskas taip puiku, kaip gali pasirodyti klausantis mero.

Sparčiau nei Paryžius

R. Šimašius aiškino norintis baigti Vilniaus problemų pažabojimo etapą. „Laikas sostinei įjungti aukštesnę pavarą, kurti tolesnę ateitį ir ambiciją. Jau anksčiau rašiau, kad Vilnius iš pelenės per pastaruosius dvejus metus virsta geidžiama princese, todėl ir norai bei tikslai jau kiti. O per kitus pusantrų metų mes tai įrodysime“, – tikino jis.

Mero teigimu, Vilniaus ateitį turi lemti konkretūs, bet ambicingi tikslai, pasvertos priemonės ir didelis darbų tempas. Pasak jo, stagnuoti nėra laiko – ir Lietuva, ir Vilnius dėl sovietinės okupacijos prarado pusšimtį metų, todėl pokyčių tempas turi būti bent dukart didesnis nei Paryžiaus, Romos ar Berlyno.

„Vietoj kelių naujų vietų darželiuose kasmet jų sukuriame tūkstančius. Šilumos ir vandens kainas mažiname ne centais, bet eurais. Vilniaus skolą sumažinome ne tūkstančiais, o 105 mln. eurų (ar pastaruoju metu matėte kadaise taip įprastas antraštes apie bankrutuojantį Vilnių?). Kelius ir dviračių takus turime tiesti dešimtimis kilometrų. Vietoj penkių naujų apšvietimo stulpų atnaujinsime visą miesto apšvietimą. Gyvenamąją aplinką keisime ne simboliškai pašluodami kiemus, bet skirdami 100 mln. eurų jiems sutvarkyti pasitelkiant pačių miestiečių fantaziją. Niekada neturėjau tikslo, kad savivaldybės įmonės dirbtų „ant nulio“ – jos privalo dirbti pelningai ir tai jau daro. Galėjome atnaujinti 25 autobusus ir džiaugtis tuo, tačiau į Vilnių atvešime 250 naujų autobusų. Ir tai tik dalis darbų, kurių oponentai nenori matyti arba nespėja su pokyčiais“, – tvirtino sostinės meras.

Pasigenda mero lyderystės

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, iš miesto valdančiosios koalicijos išbrauktos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas savivaldybės taryboje, sutiko, kad per šiuos kadencijos metus nuveikta gerų darbų, įvyko teigiamų poslinkių. Tačiau yra ir nerimą keliančių dalykų, kai kuriose srityse nepasiekta proveržio.

„Tiesą sakant, tai sritys, už kurias tiesiogiai meras ir liberalai yra atsakingi“, – tikino jis. Esą R. Šimašiaus išskirti laimėjimai daugiausia sietini su konservatorių kuruojamomis sritimis.

V. Benkunsko nuomone, srityse, už kurias atsakingi liberalai, pastaruoju metu būta daugiau skandalų nei sėkmės. „Galite prisiminti visus infrastruktūros plėtros atvejus. Vilniaus gatvė buvo remontuojama ir pusę metų nebuvo susitvarkoma su rangovais, chaotiškai vyko kitų gatvių tvarkymas, kai jos buvo „nuskustos“ ir paliktos likimo valiai. Dar daugiau problemų, matyt, kelia miesto plėtros sritis – skandalas po skandalo dėl teritorijų planavimo dokumentų išdavimo. Tai tos sritys, už kurias tiesiogiai buvo atsakingi liberalai“, – vardijo konservatorius.

Jis teigė pasigendantis R. Šimašiaus lyderystės imantis iniciatyvos, veikiant ryžtingai. Esą kol kas meras pasižymi tik tuo, kad mėgsta rodytis atidengiant šaligatvio lopinėlį ar dalijant vaikams kompiuterius. „Tačiau tokios lyderystės, kuri suteiktų solidumo XXI amžiaus Lietuvos sostinei, tikrai trūksta“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Reikšmingi laimėjimai

Kitokios nuomonės laikėsi partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vilniaus miesto taryboje Gediminas Rudžionis. Jis akcentavo, kad dabartinei sostinės valdžiai pavyko suvaldyti skolas, subalansuoti miesto biudžetą. „Tai yra didžiulis laimėjimas. Pirmą kartą per 15 metų mieste yra laisvų pinigų. Meras, žinoma, prie to irgi pridėjo ranką. Tai pats svarbiausias ir didžiausias laimėjimas. Juk viskas buvo taip nugyventa. Prisiminkime liūdnai pagarsėjusio mero Viliaus Navicko laikus, kai bankai nenorėjo skolinti, kalbėta apie bankrotą. Dabar padėtis visiškai kitokia“, – pažymėjo politikas.

Remigijus Šimašius: „Laikas sostinei įjungti aukštesnę pavarą, kurti tolesnę ateitį ir ambiciją.“

Taip pat G. Rudžionis minėjo išspręstą vaikų darželių problemą, miestą pasieksiančius naujus autobusus. Šiek tiek kritikos R. Šimašiui jis pažėrė dėl padėties valdančiojoje koalicijoje, kai konservatoriai su meru pradėjo elgtis nepagarbiai. „TS-LKD elgesys buvo įžūlus, bajoriškas. Kartais buvo panašus į šantažą, esą niekur be mūsų nedingsite, prarasite valdančiąją daugumą. Tai buvo justi ir, iš šono žiūrint, negražu“, – aiškino „tvarkietis“.

Savinasi ir A. Zuoko nuopelnus

Buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko bendražygio, sostinės tarybos nario Algio Čapliko manymu, nuopelnai už nuveiktus darbus yra bendri – valdančiųjų, opozicijos, administracijos darbuotojų. Tačiau kai kurie R. Šimašiaus išskirti laimėjimai tėra tuščios pagyros.

Pavyzdžiui, anot politiko, Vilniaus skola susitraukė, nes po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo Vyriausybė miestui perveda daugiau lėšų. „Reikia prisiminti, kad kreipimąsi į KT pasirašė A. Zuokas. Noras pasisavinti jo nuopelnus yra suprantamas, bet negirtinas. Savivaldybės biudžeto išlaidos nesumažėjo. Todėl pasigyrimas, kad buvo suvaldytos skolos, yra tuščias ir beprasmiškas. Juolab kad ir bendra ekonominė situacija yra geresnė, bankai skolina už gerokai mažesnes palūkanas, beveik jų netaiko“, – sakė jis.

A. Čapliko teigimu, keista, kad miesto valdžia giriasi asfaltuojanti gatves, tiesianti šaligatvius, tvarkanti apšvietimą, nes tai – tiesioginė jos priedermė. Taip pat jį nustebino R. Šimašiaus išsakytas palyginimas, kad Vilnius iš pelenės virsta princese. „Vilniaus gatvė – princesės simbolis? Žinote, turėti tiek pinigų ir sugebėti iš elementaraus gatvės rekonstrukcijos projekto padaryti amžiaus statybą.... Reikia neturėti gėdos tuo girtis. Ar Lukiškių aikštė – princesė, juk tvarkome, tvarkome, nesutvarkome ir jau 3,8 mln. eurų išleidome? Nors ten tik elementarūs darbai – šaligatvių perklojimas, vejos suformavimas, suoliukų pastatymas. Kur visi kiti projektai? Gal stadionas pajudėjo? Gal reikia prisiminti baseinus? Jei pamenate, Fabijoniškių baseinas jau turėjo būti pastatytas. Tačiau konkursas buvo nutrauktas po Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalo, nes buvo pažeista daug įstatymų. Tik dabar, vėluojant porą metų, pradėti darbai. Lazdynų baseino konkursas irgi buvo sustabdytas ir tik šiaip ne taip pagaliau pajudėjo“, – kalbėjo opozicijos atstovas.