Reitingus tirpdančią ugnį premjeras nukreipė į kitus
Vy­riau­sy­bei iš­gy­ve­nant kri­zi­nį lai­ko­tar­pį, prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis di­dė­jan­tį vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mą nu­spren­dė ap­mal­dy­ti pa­au­ko­da­mas tris mi­nis­trus. Toks žings­nis pri­tvin­ku­sių prob­le­mų ne­spren­džia, be to, įžvel­gia­ma sa­va­nau­diš­kų Vy­riau­sy­bės va­do­vo pa­ska­tų.

Nors tebesitęsiant pedagogų streikui beveik neabejota, kad „valstiečių“ deleguota švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė išsilaikys nebeilgai, S. Skvernelis nustebino gerokai radikalesniu sprendimu. Vakar jis pranešė keičiantis tris ministrus: J. Petrauskienę, kultūros – Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos – Kęstutį Navicką. Politikai ir politologai tai įvertino nevienareikšmiškai.

Saulius Skvernelis: „Dažnai taip būna, kad norint tęsti reformas, suteikti joms naują postūmį reikalingi kiti žmonės.“

Pranešdamas apie trijų ministrų atleidimą premjeras pažymėjo, kad yra sričių, kuriose jis norėtų matyti didesnį proveržį, dinamiką ir ryžtą. „Tikrai pasitikiu šiais ministrais, negaliu pasakyti, kad jie blogai dirbo. Taip, klaidų padaryta, bet atsakomybę už klaidas prisiimame visi. Geriau kartais klysti, klaidas taisyti negu imituoti darbą arba nieko nedaryti. Dažnai taip būna, kad norint tęsti reformas, suteikti joms naują postūmį reikalingi kiti žmonės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis tikino, kad ministrų keitimas nesusijęs su vykstančiais mokytojų protestais ar nepasitenkinimu dėl medžių kirtimo saugomose teritorijose. „Neturiu pretenzijų nė vienam ministrui, ir nieko bendra tai neturi su įvairiais protestais, jų visada buvo, yra ir bus“, – dėstė premjeras.

Atleidus minėtus tris ministrus, S. Skvernelio Vyriausybėje nuo darbo pradžios bus pasikeitę šeši ministrai. Iš valdančiosios koalicijos pasitraukus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), prieš daugiau nei metus atsistatydino ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Kovą iš posto pasitraukė tuometė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Balandžio pabaigoje žemės ūkio ministro portfelį grąžino kaltinimų dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių sulaukęs Bronius Markauskas. Konstitucija numato, kad pasikeitus daugiau nei pusei iš 14 ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.

S. Skvernelis vakar pareiškė, kad ministrų kabinetas yra stiprus ir galės darbuotis iki kadencijos pabaigos.

Kirviai galąsti Seime

Ministrams, kuriems S. Skvernelis parodė duris, žinia apie atleidimą buvo netikėta. K. Navickas įsitikinęs, kad „jo galvos“ prireikė parlamente. „Premjeras matė, kad yra didelė opozicija ir didelis nepasitenkinimas Seime“, – aiškino jis. Atleidžiamas ministras akcentavo, kad daug nepatenkintųjų jo darbu buvo tarp valdančiųjų „socialdarbiečių“, pykusių dėl urėdijų pertvarkos.

Nors tebesitęsia dalies mokytojų streikas, J. Petrauskienė neketino pati trauktis iš pareigų ir aiškino, kad nevengė rinktis sudėtingesnio kelio. „Padarėme ką galėjome, gebantys tegul padaro daugiau. Tokiems darbams reikalingas palaikymas ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos frakcijų“, – sakė atleidžiama švietimo ir mokslo ministrė.

L. Ruokytė-Jonsson apie tai, kad teks trauktis iš pareigų, sužinojo pirmadienio rytą. „Tai netikėtas pasiūlymas. Tačiau sykiu ir tikėtas, nes nebuvo lengva tuos dvejus metus dirbti ir vykdyti įvairius pokyčius, pertvarkas. Seimo palaikymas tikrai nebuvo idealus. Taip pat ir valdančiųjų frakcija nebuvo labai palaikanti. Galbūt tai – teisingas premjero žingsnis. Turbūt reikia šiai Vyriausybei atsinaujinti, kad reformos vyktų“, – svarstė kultūros ministrė.

Prezidentei kilo klausimų

Teikimus atleisti švietimo ir mokslo, aplinkos bei kultūros ministrus S. Skvernelis prezidentei ketina įteikti trečiadienį. D. Grybauskaitė nebuvo iš anksto informuota apie suplanuotus pokyčius. Suomijoje viešinti šalies vadovė vakar tikino pritarianti J. Petrauskienės keitimui. Kitų dviejų ministrų atleidimas prezidentei kelia klausimų. Tad ji norėtų išgirsti tokio sprendimo priežastis.

Didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui S. Skvernelio noras keisti kai kuriuos ministrus nebuvo naujiena. „Apie tai su premjeru buvome šnekėję ne kartą. Jis laikėsi pozicijos, kad pasikeitimų vis vien būtų, kai po prezidento rinkimų vyktų privalomas Vyriausybės performavimas. Bet jo sprendimas tai padaryti dabar yra logiškas“, – įvertino „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis sakė neturintis priekaištų atleidžiamiems ministrams dėl jų priimtų sprendimų, bet kritikavo komunikacijos trūkumą, nesugebėjimą paaiškinti tam tikrų dalykų savo kuruojamų sričių bendruomenėms.

Jurgita Petrauskienė / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kitos valdančiosios jėgos – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderiui Gediminui Kirkilui S. Skvernelio žingsnis nebuvo netikėtas. Jis svarstė, kad pavykus pasirinkti gerus kandidatus į ministrus būtų galima suteikti naują postūmį reformoms.

O kas toliau?

Ministrų atleidimas sukėlė klausimų opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui. „Atleido tris, bet nė vieno žodžio nepasakė, kas bus daroma, kad situacija jų valdymo srityse keistųsi. Dar pridūrė „ministrais pasitikiu“. Tad jei pasitiki, kodėl atleidi? Jei nieko neketini keisti tose srityse, kam imituoji kaitą? Nė žodžio apie krizę mokyklose sukėlusį etatinį pedagogų darbo apmokėjimą – liks jis ar ne, o jei liks, tai koks bus. Nė žodžio apie mokytojų pagrįstai reikalaujamų atlyginimų didinimą jau kitų metų biudžete. Nė žodžio apie miškų kirtimus ir / ar apie šiukšlių deginimą (netoli asmeninio namo). Nė žodžio apie vaiko teisių apsaugą bei socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, kuriuo jau, matyt, labai pasitiki“, – ironizavo konservatorių lyderis.

G. Landsbergis svarstė, kad S. Skvernelis buvo priverstas aukoti ministrus greičiausiai ir dėl sparčiai prieš prezidento rinkimus krintančių reitingų. „Įdomiausia tai, ką įtikins eiti naujais ministrais? Biudžetas išgrandytas iki dugno priimant ultralibertarinę mokesčių reformą. Profsąjungos įpykdytos nesiskaitymo ir tuščių pažadų. Nauji žmonės gali tik mėginti nuraminti aistras, bet be realios premjero atsakomybės tikrų pertvarkų įgyvendinti negalės. Mėginti ir ultraliberalias reformas įgyvendinti, ir su viešuoju sektoriumi nesusipykti, ir prezidento rinkimus laimėti nepavyko dar niekam“, – feisbuke rašė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas mano, jog keisdamas ministrus S. Skvernelis pripažįsta, kad „profesionalų“ Vyriausybės modelis nepasiteisino. Šiuo savo žingsniu premjeras esą patvirtino, jog opozicija iš esmės buvo teisi, kai anksčiau kritikavo ministrus ir jų sprendimus. Kartu E. Gentvilas piktinosi, jog S. Skvernelis atsisako pripažinti, kad įgyvendinamos reformos yra prastos ir iki galo neišgrynintos. „Švietimo reforma, mokytojų etatinis darbo apmokėjimas, aukštųjų mokyklų reforma, urėdijų reforma – ar premjeras nejaučia, kad pats laikas jam pačiam prisiimti atsakomybę už neefektyvius ir net chaotiškus pokyčius. Dar vienas atsistatydinęs ministras – ir ši Vyriausybė grius“, – akcentavo jis.

LSDP pirmininko Gintauto Palucko teigimu, apie ministrų keitimą pranešęs S. Skvernelis pripažino savo klaidas. Tačiau dėl to sisteminės problemos valstybėje nedings. „Problemas premjeras mėgina suasmeninti. Kitaip tariant, mano, jog nuleidus kraują žmonės pamirš, kad tai yra pačios Vyriausybės sukurtos problemos. Net ir pakeitus ministrus socialinė įtampa išliks, nes jos priežastis – ne ministrų „grožis“, o Vyriausybės pastangos mažinti visuomenei reikalingų viešųjų paslaugų apimtį ir prieinamumą per klaidingas reformas“, – aiškino jis.

Pavėluotas sprendimas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus vertinimu, sprendimas dėl ministrų atstatydinimo – pavėluotas. „Vėliausiai jį priimti reikėjo politinio sezono pradžioje – rugsėjo mėnesį. Juolab kad dėl švietimo ministrės Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo pradėjusi tyrimą, kurio baigtis, matant jo turinį, mažai kam kelia abejonių. Agonijos tempimas tris mėnesius tikrai buvo neprotingas sprendimas. Bet geriau vėliau nei niekada“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Jurgita Petrauskienė: „Padarėme ką galėjome, gebantys tegul padaro daugiau.“

Anot jo, jau seniai buvo galima spėti, jog Vyriausybėje bus permainų, tačiau prognozuota, kad didžiausi pokyčiai vyks po prezidento rinkimų. „Virš ministrų galvų susikaupę debesys privertė imtis greitesnių sprendimų“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Jo akimis, minėtų ministrų paslaugų atsisakymas – tarsi prevencija vengiant galimos interpeliacijos pačiam premjerui. Apie tai pastaruoju metu pradėta kalbėti vis dažniau. „Ar ji tikrai nebus skelbiama, dar neaišku – klausimas lieka atviras. Sugriauti pasitikėjimą kur kas lengviau nei jį atkurti. Tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma turi nemenką galvos skausmą, kaip tą pasitikėjimą, pirmiausia – tam tikrų visuomenės grupių, galėtų atkurti“, – dėstė A. Krupavičius.

Jo nuomone, žinant, kad daug aukšto lygio ekspertų „valstiečiai“ neturi, akivaizdu, jog naujų ministrų paieškos nebus lengvos. „Yra dar vienas kelias – ministrų kėdes pasiūlyti koalicijos partneriams. Tai galėtų palengvinti „valstiečių“ kančias“, – pabrėžė politologas. Bet kuriuo atveju ministrų atleidimas, anot A. Krupavičiaus, reiškia ir „profesionalų“ Vyriausybės pabaigą. „Projektas akivaizdžiai nepasiteisino, ministrai tėra zuikiai be bilietų. Jų veiklą sunkiai sekasi koordinuoti net Vyriausybėje, o ką jau kalbėti apie tai, kad jie visiškai neatskaitingi delegavusioms politinėms jėgoms. Matyt, „valstiečiams“ teks grįžti prie atsakingos partinės Vyriausybės modelio, kuris ir yra labiausiai žinomas demokratiniame pasaulyje“, – aiškino A. Krupavičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko nuomone, ministrus atstatydinęs premjeras taip galėjo siekti pademonstruoti savo, kaip ryžtingo politiko, veiksmą. „Galime tik spėlioti, ar tai susiję su galvojimu apie kandidatavimą prezidento rinkimuose, tačiau tokio motyvo neatmesčiau. Kaip ir su Valstiečių ir žaliųjų frakcija susijusių reikalų. Ir viena, ir kita gali būti svarbūs motyvai“, – BNS sakė jis.

Prastas ir finansų ministras

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus požiūriu, silpniausia Vyriausybės grandis buvo J. Petrauskienė – ir ne tik dėl požiūrio į švietimo sistemos problemas. „Akivaizdu, kad kitų dviejų ministrų nuodėmės tikrai nėra tokios sunkios. Taigi jie buvo atleisti dėl kompanijos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Saulius Skvernelis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jo nuomone, premjeras taip pasielgė siekdamas dviejų tikslų. Pirmiausia, stengėsi padėti J. Petrauskienei „išgelbėti jos veidą“ ir sukurti įvaizdį, kad tai nėra nuolaidžiavimas streikuojančių mokytojų reikalavimams, o Vyriausybės pasitvarkymas. „Tiesiog tai buvo bandymas užmaskuoti nuodėmių kuprą. Antra, S. Skvernelis taip užbėgo už akių jo atsakomybės klausimo kėlimui“, – teigė V. Valentinavičius. Kol kas šį klausimą kelia tik opozicija, tačiau, per savaitgalį gerokai padidėjus streikuojančius mokytojus palaikančiųjų būriui, streikas gali išplisti į visą viešąjį sektorių.

„Tuomet gali pradėti kilti klausimų dėl šios Vyriausybės politikos krypties, ypač biudžetinio sektoriaus finansavimo klausimų. Mano galva, vienintelis kitas ministras, galintis su J. Petrauskiene konkuruoti dėl blogiausio Vyriausybės nario vardo, yra finansų ministras Vilius Šapoka“, – sakė politologas. Jo tikinimu, tariama mokesčių reforma ministras „faktiškai sumažino mokestinę bazę ir sukūrė prielaidas, kad biudžetininkai bet kuriuo atveju būtų nepatenkinti“.

„Tai, kad apie finansų ministrą nebuvo užsiminta net puse lūpų, reiškia, jog S. Skverneliui šių ministrų pakeitimas tėra dėmesį atitraukiantis manevras“, – kalbėjo V. Valentinavičius. Jis pritarė, kad valdantiesiems bus sunku rasti asmenis, kurie pakeistų atstatydinamus ministrus. „Gali būti, kad nebus kitos išeities, kaip tik į visas laisvas vietas skirti Virginijų Sinkevičių – vienintelę „valstiečių“ žvaigždę. Arba galima bus tokiu būdu pirkti koalicijos partnerius“, – sakė ekspertas.

Klaipėdos universiteto docento Sauliaus Šiliausko nuomone, ministrų atstatydinimas – gera proga pasvarstyti, kada galima sėkminga profesionalų Vyriausybė. „Tai įmanoma tik tada, kai yra tvirtas Seimo valdančiosios daugumos palaikymas. Ir kai sugebama tinkamai komunikuoti apie visas vykdomas ir rengiamas reformas, kad būtų užtikrintas bent minimalus visuomenės konsensusas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė politologas. Jis sakė labai sunkiai įsivaizduojantis, „kokie kiti profesionalai, žinodami, kokia situacija yra valdančiojoje daugumoje, sutiktų eiti į ministrus“.