Reitingų karaliai: kodėl socialdemokratams sekasi
So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja – be­ne vie­nin­te­lė par­la­men­ti­nė par­ti­ja Lie­tu­vo­je, ku­ri, bū­da­ma val­džio­je, taip il­gai iš­lai­ko aukš­tus rei­tin­gus. Pa­sak LRT.lt kal­bin­tų pa­šne­ko­vų, šiai par­ti­jai pa­lan­kus „sa­vų po­nų įvaiz­dis, po­pu­lia­rus ly­de­ris ir pats laik­me­tis“.

Nau­jie­nų por­ta­lo DEL­FI už­sa­ky­mu vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Spin­ter ty­ri­mai“ lie­pą at­lik­ta apk­lau­sa ro­do, kad, jei rin­ki­mai į Sei­mą vyk­tų ar­ti­miau­sią sek­ma­die­nį, juo­se trium­fuo­tų val­dan­čio­ji So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja. Už ją sa­vo bal­sus ati­duo­tų 20,1 proc. res­pon­den­tų. Ly­gi­nant su bir­že­liu, so­cial­de­mo­kra­tų po­pu­lia­ru­mas pra­ktiš­kai ne­pa­ki­to.

Rin­kė­jai ir to­liau dek­la­ruo­ja pa­lan­ku­mą prem­je­rui Al­gir­dui But­ke­vi­čiui. Klau­sia­mi, ku­ris po­li­ti­kas ar vi­suo­me­nės vei­kė­jas ge­riau­siai tik­tų ei­ti mi­nis­tro pir­mi­nin­ko par­ei­gas, 35,2 proc. apk­laus­tų­jų nu­ro­dė A. But­ke­vi­čių.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) pro­fe­so­rius po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ją (LSDP) va­di­na fe­no­me­nu.

„Jei žiū­rė­tu­me į Lie­tu­vos is­to­ri­ją nuo 1990-ųjų, kai pra­dė­jo for­muo­tis nau­ja – dau­gia­par­ti­nė – sis­te­ma, la­bai su­nkiai ras­tu­me po­li­ti­nę par­ti­ją, ku­ri, bū­da­ma val­džio­je, taip il­gai iš­lik­tų pa­čia po­pu­lia­riau­sia po­li­ti­ne par­ti­ja Lie­tu­vo­je. Tai – iš­skir­ti­nis at­ve­jis, nes to­kių il­gų lai­ko­tar­pių, kai po­li­ti­nė­je are­no­je do­mi­nuo­ja val­dan­ti par­ti­ja, Lie­tu­vo­je, ko ge­ro, ne­bu­vo“, – por­ta­lui LRT.lt kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Pa­sak A. Kru­pa­vi­čiaus, daž­niau­siai įvyks­ta prieš­in­gai – val­dan­ti par­ti­ja grei­tai ar pa­laips­niui pra­ran­da sa­vo po­pu­lia­ru­mą.

„Įp­ras­tai ka­den­ci­jos vi­du­ry­je svar­biau­sia val­dan­ti par­ti­ja už­lei­džia sa­vo po­zi­ci­jas opo­zi­ci­nėms par­ti­joms. Ma­to­me, kad Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) rei­tin­gas bu­vo kri­tęs, o da­bar šiek tiek at­si­ga­vo ir su­grį­žo į įpras­tas ri­bas – apie 10 proc. Li­be­ra­lų są­jū­dis, be abe­jo, ge­ro­kai pa­di­di­no sa­vo rei­tin­gą po sėk­min­gų Eu­ro­pos Par­la­men­to, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų. Jie, kaip opo­zi­ci­nė par­ti­ja, yra po­pu­lia­rūs, bet ma­to­me, kad jų rei­tin­gas svy­ruo­ja“, – aiš­ki­na KTU pro­fe­so­rius.

Su A. Kru­pa­vi­čiu­mi su­tin­ka ir vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų cen­tro „Vil­mo­rus“ va­do­vas so­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys, pa­sak ku­rio, per Sei­mo ka­den­ci­jas val­dan­čių­jų rei­tin­gai iš­ties daž­niau krin­ta.

„Gal tai įvyk­da­vo ne dėl ko­kių blo­gų dar­bų ar kės­lų, bet tam ti­krų ap­lin­ky­bių. Tar­ki­me, 1995-ai­sias bu­vo ban­kų griū­tis, ir 1996-ai­siais Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja į val­džią ne­be­pa­te­ko. Ki­tą ka­den­ci­ją lai­mė­jo kon­ser­va­to­riai, pra­džia bu­vo daug ža­dan­ti, bet ki­lo eko­no­mi­nė kri­zė Ru­si­jo­je, taip pat vy­ko di­die­ji pri­va­ti­za­vi­mai, la­bai pa­ki­lo kai­nos, ir to už­te­ko pra­ras­ti rei­tin­gus“, – pri­si­me­na V. Gai­dys.

Pa­sak so­cio­lo­go, 2004-2007 me­tai pri­si­me­na­mi kaip sta­ty­bų bu­mo ir eko­no­mi­kos per­kai­ti­mo me­tai: 2008-ai­siais rin­ki­mus lai­mė­jo kon­ser­va­to­riai, bet po po­ros mė­ne­sių ki­lo pro­tes­tai prie Sei­mo.

Ga­na sėk­min­gą rei­tin­gų pra­sme ka­den­ci­ją so­cial­de­mo­kra­tai tu­rė­jo 2000-2004 m., ta­čiau kar­tu su jais koa­li­ci­ją tuo­met su­da­rė ga­na stip­rūs par­tne­riai – Nau­jo­ji są­jun­ga (so­cial­li­be­ra­lai) bei Lie­tu­vos li­be­ra­lų są­jun­ga, to­dėl, pa­sak V. Gai­džio, šio­je kom­pa­ni­jo­je A. Bra­zaus­ko so­cial­de­mo­kra­ti­nė koa­li­ci­ja ne­tu­rė­jo to­kių aukš­tų rei­tin­gų, ko­kius da­bar tu­ri LSDP.

Kas pa­de­da iš­lai­ky­ti aukš­tus reitingus

Dien­raš­čio „Lie­tu­vos ži­nios“ apž­val­gi­nin­kė Jur­ga Tvas­kie­nė ti­ki­na, kad so­cial­de­mo­kra­tai yra la­bai ge­rai įval­dę ko­mu­ni­ka­vi­mo su vi­suo­me­ne me­ną. „Tai par­ti­ja, ku­ri ne kar­tą yra bu­vu­si val­džio­je. Ji mo­ka sa­vo spren­di­mus pa­teik­ti anks­čiau ir aiš­kiau nei pa­sku­ti­nę aki­mir­ką“, – tei­gia J. Tvas­kie­nė.

Be to, pa­sak apž­val­gi­nin­kės, ne­pai­sant so­cial­de­mo­kra­tų drau­gys­tės su stam­biuo­ju ka­pi­ta­lu, jie sa­ve po­zi­cio­nuo­ja kaip žmo­nes, esan­čius ar­čiau liau­dies. „Sa­vų po­nų įvaiz­dis jiems tur­būt taip pat pa­de­da iš­ko­mu­ni­kuo­ti ži­nią, net per daug apie ją ne­kal­bant. Žmo­nės to­kį įvaiz­dį ma­to ir prem­je­ro A. But­ke­vi­čiaus as­me­ny­je, ne­pai­sant mū­sų eli­to ar po­li­ti­kų, apž­val­gi­nin­kų kri­ti­kos. Jie pa­lan­kiai ver­ti­na ir kar­tais su­dė­tin­ges­nį jo kal­bė­ji­mą bei po­lin­kį kar­tais keis­ti nuo­mo­nę. Žmo­nės gir­di aiš­kiai įvar­dy­tą pa­ža­dą, o šiuo me­tu, au­gant eko­no­mi­kai, tie pa­ža­dai ne­tgi ne­re­tai pra­de­da­mi rea­li­zuo­ti. Ma­nau, kad tai – di­dy­sis soc­de­mų sėk­mės ga­ran­tas“, – ma­no J. Tvas­kie­nė.

Kaip tei­gia A. Kru­pa­vi­čius, so­cial­de­mo­kra­tai yra gan nuo­sai­kūs ir sten­gia­si gir­dė­ti įvai­rias pu­ses, nors kar­tais esą siū­lo­mi prieš­ta­rin­gi spren­di­mai, pa­vyz­džiui, nau­ja­sis so­cia­li­nis mo­de­lis. „Ta­čiau jie vis tiek ne­sis­ten­gia pri­im­ti spren­di­mų bul­do­ze­rio pri­nci­pu. Jie dis­ku­tuo­ja ir sten­gia­si ras­ti komp­ro­mi­sų“, – soc­de­mų po­pu­lia­ru­mo prie­žas­tis var­di­ja po­li­to­lo­gas.

Anot J. Tvas­kie­nės, so­cial­de­mo­kra­tai į val­džią at­ei­na sėk­min­gu lai­ku. Su tuo su­tin­ka ir so­cio­lo­gas V. Gai­dys: „Daug kas pri­klau­so ir nuo pa­sau­li­nių ten­den­ci­jų, eko­no­mi­nių įvy­kių. Kaž­kam pa­si­se­ka, kaž­kam ne­pa­si­se­ka. Kon­ser­va­to­riams tur­būt du kar­tus ne­pa­si­se­kė. Tuo me­tu so­cial­de­mo­kra­tai ant ban­gos pa­tai­kė ir 2000-ai­siais, ir šiuo me­tu, kai iš­ei­na­ma iš kri­zės“.