Reitingavo švietimo įstaigas: rezultatai nenustebino
Anks­tes­nių me­tų ša­lies aukš­tų­jų mo­kyk­lų ir gim­na­zi­jų ly­de­riai ir to­liau lai­ko­si ge­riau­sių­jų są­ra­šo vir­šu­je, ro­do žur­na­lo „Rei­tin­gai“ skel­bia­mi nau­jau­si ug­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mai.

Tarp vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų to­liau pir­mau­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, taip pat trys uni­ver­si­te­tai Kau­ne: Kau­no tech­no­lo­gi­jos (KTU), Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų (LSMU) bei Vy­tau­to Di­džio­jo (VDU) uni­ver­si­te­tai, penk­to­jo­je rei­tin­go vie­to­je – Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas (VGTU). To­liau de­šim­tu­ke ri­kiuo­ja­si Lie­tu­vos mu­zi­kos ir tea­tro aka­de­mi­ja, iš 11 į 7 vie­tą šok­te­lė­jęs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas, iš 7 į 10 vie­tą kri­tęs My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas, Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas. Rei­tin­go ga­le – Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas bei Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas, dėl ku­rio li­ki­mo pla­nuo­jant aukš­to­jo moks­lo re­for­mą Vy­riau­sy­bė kol kas la­biau­siai blaš­ko­si.

Ne­vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų pen­ke­tu­ke – ISM va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­tas, LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas, Eu­ro­pos Hu­ma­ni­ta­ri­nis Uni­ver­si­te­tas, Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­tas bei Bals­to­gės uni­ver­si­te­to eko­no­mi­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­tas.

Uni­ver­si­te­tai ver­tin­ti pa­gal moks­liš­ku­mą, me­no ar spor­to veik­lą, esa­mą ir bū­si­mą aka­de­mi­nį per­so­na­lą, alum­nų ku­ria­mą pri­dė­ti­nę ver­tę ir darb­da­vių ver­ti­ni­mą, kon­ku­ra­vi­mą tarp­tau­ti­nė­je stu­di­jų erd­vė­je ir ki­tus kri­te­ri­jus.

Rei­tin­go su­da­ry­to­jai pa­ste­bi, kad šie­met su­ma­žė­jo at­otrū­kis tarp KTU ir LSMU, ku­rie abu da­li­ja­si 2–3 vie­to­mis, tai pat VGTU ir VDU, uži­man­čių 4–5 vie­tas. Žur­na­lo rei­tin­ga­vi­mo pro­jek­tų va­do­vė Jo­nė Ku­čins­kai­tė tei­gia, kad tarp­tau­ti­niu mas­tu kai ku­rių ša­lies uni­ver­si­te­tų prog­ra­mos sėk­min­gai kon­ku­ruo­ja su ki­to­mis aukš­to­jo moks­lo įstai­go­mis pa­sau­ly­je. Pa­vyz­džiui, Tarp­tau­ti­nia­me QS stu­di­jų kryp­čių rei­tin­ge 101–150 vie­tą ar­chi­tek­tū­ros, in­ži­ne­ri­jos bei sta­ty­bos stu­di­jų kryp­ty­se uži­ma VTGU, 201–250 vie­ta pa­sau­ly­je ling­vis­ti­kos stu­di­jų kryp­ty­je bei 251–300 vie­ta as­tro­no­mi­jos stu­di­jų kryp­ty­je su pa­sau­lio uni­ver­si­te­tais da­li­ja­si VU.

Ver­tin­to­jų ne­ten­ki­na stu­di­jų kokybė

Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cen­tro di­rek­to­rė No­ra Ska­burs­kie­nė pa­brė­žė, jog aukš­čiau­siais ba­lais įver­tin­ta vos 6 proc. aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­di­jų prog­ra­mų. Ji sa­ko, kad ša­lies aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ne­vei­kia vi­di­nės ko­ky­bės ver­ti­ni­mo sis­te­mos, nes ne­re­tai tos pa­čios sri­tys kai kur bu­vo įver­tin­tos pra­stai du­kart iš ei­lės joms su­tei­kiant tik 3, ne 6 me­tų akre­di­ta­ci­ją.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad per ma­žas dė­me­sys vis dar ski­ria­mas dės­ty­to­jų pe­da­go­gi­niam pa­si­ren­gi­mui, o itin daž­nai pa­brė­žia­ma, kad dės­ty­to­jų krū­vis yra di­de­lis, jie ma­žiau lai­ko ga­li skir­ti moks­li­nei veik­lai.

„Tai reiš­kia, kad jie daug dės­to, ta­čiau ne­tu­ri lai­ko vyk­dy­ti moks­li­nius ty­ri­mus, moks­lo ko­ky­bė nuo to ne­au­ga (...). Ga­li­me drą­siai ver­tin­ti, kad me­nuo­se yra kri­ti­nė si­tua­ci­ja su ma­te­ria­li­ne ba­ze. Ta vi­su­ma duo­da tą murk­dy­mą­si vi­du­ti­nė­je ko­ky­bė­je“, – sa­kė ji.

N.Ska­burs­kie­nė pri­ta­ria Vy­riau­sy­bės sie­kiui ma­žin­ti stu­di­jų prog­ra­mų skai­čių ir sa­ko, kad dar prieš su­jun­giant aukš­tą­sias mo­kyk­las ga­lė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas tiks­li­nis stu­di­jų ver­ti­ni­mas nau­do­jan­tis vie­šai­siais re­gis­trais: „Tai bū­tų pir­mas žings­nis, ku­ris leis­tų su­ma­žin­ti stu­di­jų prog­ra­mų kie­kį“.

Anot žur­na­lo „Rei­tin­gai“ vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus Gin­ta­ro Sa­ra­fi­no, vis dar pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja rink­tis ne­pers­pek­ty­vias pro­fe­si­jas, o šei­mos bei pa­tys sto­jan­tie­ji ne­gal­vo­ja apie at­ei­tį ir ne­sik­lau­so eks­per­tų pers­pė­ji­mų, jog Lie­tu­vo­je ruo­šia­ma per daug va­dy­bi­nin­kų, tei­si­nin­kų, me­no kryp­čių spe­cia­lis­tų.

„Nuo ry­to iki va­ka­ro per ra­di­ją, per te­le­vi­zi­ją ir per mi­kro­ban­gų kros­ne­lę šne­ka­ma, kad Lie­tu­vo­je per daug par­eng­ta tei­si­nin­kų. Šei­mos sa­ko: ne, tei­si­nin­kai jo­kiais am­žiais ne­skur­do, ne­skurs ir mū­sų vai­kas ten stos. La­bai daug jau­nuo­liu mie­lai sto­ja į kū­ry­bi­nes pro­fe­si­jas – fo­tog­ra­fi­ją, kū­ry­bi­nes in­dus­tri­jas. Kai klau­si, kur dirbs, sa­ko – ne­ži­nau, ne­su­gal­vo­jau“, – pa­tei­kė pa­vyz­džius jis.

Vals­ty­bi­nių ko­le­gi­jų pen­ke­tu­ke – Vil­niaus, Kau­no ko­le­gi­jos, Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la, Kau­no tech­ni­kos ir Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­jos. Ge­riau­sios ne­vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos, žur­na­lo su­da­ry­to­jų ver­ti­ni­mu, yra Vil­niaus di­zai­no, Vil­niaus koo­pe­ra­ci­jos, Šv. Ig­na­co Lo­jo­los, Vil­niaus vers­lo bei So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­jos.

Ver­ti­nant ko­le­gi­jas tai­ky­ti iš es­mės tie pa­tys kri­te­ri­jai, kaip ir uni­ver­si­te­tams.

Vil­niaus ko­le­gi­jos di­rek­to­rius Gin­tau­tas Bra­žiū­nas sa­ko, kad op­ti­mi­zuo­jant ko­le­gi­jų tink­lą jo mo­kyk­la siū­lo pa­lik­ti Vil­niu­je vie­ną vals­ty­bi­nę ne­uni­ver­si­te­ti­nio aukš­to­jo moks­lo įstai­gą. Anot jo, jun­gi­mas yra vie­na iš prie­mo­nių pa­kel­ti ko­le­gi­jų stu­di­jų ko­ky­bę, o be­si­dub­liuo­jan­čių stu­di­jų nai­ki­ni­mas, jo nuo­mo­ne, įvyks na­tū­ra­liai.

„Aš su­tin­ku, kad iš 10 dės­ty­to­jų 2 tu­rė­tų ir pa­si­trauk­ti, nes vyks op­ti­mi­za­vi­mas (...). Taip kad at­lei­di­mų di­de­lių, kaip sa­ko­ma, ti­krai ne­bus, – ti­ki­no jis. – Be su­jun­gi­mo aš ne­ma­tau šuo­lio, ko­kį ga­li pa­da­ry­ti ir uni­ver­si­te­tai“.

Ge­riau­sias Vil­niaus gim­na­zi­jas užp­lū­do stojantieji

An­trus me­tus iš ei­lės at­ski­rai ver­ti­na­mos gim­na­zi­jos, ku­rios pri­ima vi­sus mo­ki­nius ir ku­rios at­si­ren­ka juos pa­gal pa­žan­gu­mą. Pa­sta­rų­jų pen­ke­tu­ke – Vil­niaus li­cė­jus, KTU gim­na­zi­ja, Vil­niaus jė­zui­tų gim­na­zi­ja, Klai­pė­dos „Ą­žuo­ly­no“ gim­na­zi­ja, Vil­niaus Žir­mū­nų gim­na­zi­ja. Mo­ki­nių ne­si­ren­kan­čių­jų švie­ti­mo įstai­gų rei­tin­go prie­ky­je – Klai­pė­dos li­cė­jus, Pa­ne­vė­žio Juo­zo Bal­či­ko­nio gim­na­zi­ja, Ma­ri­jam­po­lės ma­ri­jo­nų gim­na­zi­ja, Kau­no „Sau­lės“ gim­na­zi­ja, Šiau­lių J.Ja­no­nio gim­na­zi­ja.

Gim­na­zi­jos ver­tin­tos pa­gal jas pra­dė­ju­sių lan­ky­ti ir bai­gu­sių­jų skai­čių, taip pat pa­gal iš­lai­ky­tų vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų bran­dos eg­za­mi­nų, įsto­ju­sių­jų į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas aukš­to­sio­se mo­ky­lo­se skai­čių, taip pat pa­gal tai, kiek abi­tu­rien­tų ga­vo šim­tu­kus vals­ty­bi­niuo­se bran­dos eg­za­mi­nuo­se.

Pa­sak G.Sa­ra­fi­no, la­biau­siai per me­tus į vir­šų šok­te­lė­jo Birš­to­no ir Ma­ri­jam­po­lės ma­ri­jo­nų gim­na­zi­jos.

vil­nie­čius ne­ra­mi­na sa­vi­val­dy­bės pri­ori­te­tų su­griež­ti­ni­mai pri­imant į mo­kyk­las vai­kus pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Anot jo, tė­vus ne­ra­mi­na, kad sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lės už­ti­krin­ti ko­ky­bės vi­so­se mo­ky­lo­se.

„Tai aki­vaiz­džiai ro­do sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai į Vil­niaus li­cė­jų: jie vy­ko prieš 10 die­nų, kon­kur­sas bu­vo koš­ma­riš­kas – 8–9 į vie­ną vie­tą, be­veik penk­ta­da­lis vi­sų Vil­niaus vai­kų. Vi­si no­ri ko­ky­bės“, – sa­kė jis.

Pa­grin­di­nių mo­kyk­lų ly­gis smar­kiai krinta

Pa­grin­di­nių mo­kyk­lų rei­tin­ge ri­kiuo­ja­si Šir­vin­tų ra­jo­no Bart­kuš­kio, Skuo­do ra­jo­no No­tė­nų, Kre­tin­gos ra­jo­no Jo­ku­ba­vo A.Stul­gins­kio, Laz­di­jų ra­jo­no Kros­nos bei Pa­lan­gos Šven­to­sios pa­grin­di­nės mo­kyk­los.

Su­da­rant pa­grin­di­nių mo­ky­lų rei­tin­gą at­siž­velg­ta į 10-os kla­sės moks­lei­vių pa­grin­di­nio ug­dy­mo pa­sie­ki­mų pa­ti­kri­ni­mo re­zul­ta­tus, ver­ti­nant ma­te­ma­ti­kos ir lie­tu­vių kal­bos ži­nias.

Žur­na­lo su­da­ry­to­jų ver­ti­ni­mu, ge­rus ar pa­ten­ki­na­mus re­zul­ta­tus pa­sie­kia apie 90 pa­grin­di­nių mo­kyk­lų iš 400.

„Ma­te­ma­ti­kos sa­vo mo­ki­nių vi­siš­kai ne­iš­mo­ko dau­giau nei 70 pa­grin­di­nių mo­kyk­lų – vi­sų mo­ki­nių ne­iš­mo­ko. Kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se dve­je­tas yra „ka­ra­liaus“ pa­žy­mys de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je. Pa­vyz­džiui, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Lin­kau­čių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­la pen­kis sa­vo mo­ki­nius ma­te­ma­ti­kos iš­mo­kė vie­ne­tui, du – dve­je­tui, vie­ną – tre­je­tui. Vi­sų vi­dur­kis – 1,5 ba­lo de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je. Va­ka­rų Lie­tu­vą to­liau šiur­pi­na Ši­lu­tės Jan­kaus pa­grin­di­nė mo­kyk­la. Iš 32 de­šim­to­kų ma­te­ma­ti­kos vi­dur­kis ne­sie­kia 3 ba­lų“, – pa­tei­kė pa­vyz­dį jis.

Anot jo, pa­na­šūs yra ir da­lies ra­jo­ni­nių pa­grin­di­nių mo­kyk­lų lie­tu­vių, ang­lų kal­bos re­zul­ta­tai. To­kios prob­le­mos ma­to­mos net kla­sė­se, ku­rio­se vie­nas mo­ky­to­jas mo­ko 4 vai­kus.

Bran­dos eg­za­mi­nai – vie­ni lengviausių

Žur­na­lo su­da­ry­to­jai taip pat įver­ti­no kai ku­rių už­sie­nio vals­ty­bių bran­dos eg­za­mi­nų už­duo­tis bei ly­gi­no juos su Lie­tu­va. Pa­sak G.Sa­ra­fi­no, prie­ita prie iš­va­dos, kad Lie­tu­vo­je eg­za­mi­nai yra vie­ni leng­viau­sių Eu­ro­po­je.

„Pa­ma­tė­me, kad ko­kio­je nors Lat­vi­jo­je ang­lų kal­bos eg­za­mi­nas žy­miai su­dė­tin­ges­nis ne­gu Lie­tu­vo­je. Kur nors Ško­ti­jo­je fi­zi­kos eg­za­mi­nas – žy­miai su­dė­tin­ges­nis, nei fi­zi­kos eg­za­mi­nas Lie­tu­vo­je. Ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas iš­vis yra liur­biš­kas, nes jis su­dė­tin­ges­nis vi­sur – nuo Bal­ta­ru­si­jos iki Vo­kie­ti­jos. Che­mi­jos eg­za­mi­nas Len­ki­jo­je žy­miai su­dė­tin­ges­nis, nei Lie­tu­vo­je. IT eg­za­mi­nas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je – mū­siš­kiams iki jo kaip iki mė­nu­lio (...) Tai yra dra­ma – ne­tgi pa­ly­gi­nus su tar­pu­ka­rio Lie­tu­va eg­za­mi­nai gim­na­zis­tams bu­vo žy­miai su­dė­tin­ges­ni, nei yra da­bar. Jų bu­vo ge­ro­kai dau­giau, per mė­ne­sį – apie de­šimt“, – tei­gė jis.

Ste­bi­si tuš­čio­mis mo­kyk­lų patalpomis

Dar vie­nas žur­na­lo „Rei­tin­gai“ nag­ri­nė­tas as­pek­tas – ug­dy­mo įstai­gų pa­tal­pų nau­do­ji­mas. Anot G.Sa­ra­fi­no, su­rink­ti duo­me­nys par­odė, kad apie 50-yje ša­lies mo­kyk­lų vie­nam vai­kui ten­ka per 40 kv. me­trų plo­to, apie 30-yje ten­ka per 50 kv. me­trų, o kai ku­rio­se spe­cia­li­zuo­to­se mo­kyk­lo­se 80 ar per 100 kv. me­trų plo­to.

„90 vai­kų mo­ko­si 4400 kv. me­trų mo­kyk­lo­je. Tai yra di­džiu­lis fab­ri­kas, o vai­kų – ne­ma­ty­ti. Ir taip yra dau­gy­bė­je sa­vi­val­dy­bių. Taip, Lie­tu­va trau­kia­si, nyks­ta, bet šil­dy­ti to­kias pa­tal­pas – tai yra di­de­lis ne­ūkiš­ku­mas“, – sa­kė jis.