Reformos be plano ar planas be reformų?
Nau­ja val­džia vi­suo­met reiš­kia pa­si­kei­ti­mus. Nau­ji mi­nis­trai, jų pa­ta­rė­jai ir ore sklan­dan­tis re­for­mų kva­pas. Tai – pa­sak spe­cia­lis­tų – kiek­vie­nos nau­jos vy­riau­sy­bės pir­ma­sis dar­bas.

Įgy­ven­din­ti val­dy­mo re­for­mas, at­si­kra­ty­ti se­nais, ki­toms par­ti­joms iš­ti­ki­mais kad­rais ir iki ki­tos ka­den­ci­jos pa­da­ry­ti kaž­ką, ko ne­pa­mirš­tų rin­kė­jai at­ėję prie bal­sa­dė­žių. Gar­siai nu­skam­bė­ję vy­riau­sy­bės kanc­le­rės Mil­dos Dar­gu­žai­tės žy­giai, sie­kiant pert­var­ky­ti kan­ce­lia­ri­ją, pir­ma­sis žings­nis il­ga­me re­for­mų, ku­rias mums su­pla­na­vo Sau­liaus Skver­ne­lio val­džia, ke­ly­je.

Re­for­mos bū­ti­nos, bet ar lo­zun­gų už­ten­ka?

Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai, mi­nis­te­ri­jų kler­kai, urė­dai, uni­ver­si­te­tų rek­to­riai ir net mo­ky­to­jai ne­pa­to­giai muis­to­si – pert­var­kos ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja, o kar­tu su jo­mis ir griaus­min­gi, ne kiek­vie­nam su­pran­ta­mi stra­te­gi­jų, val­dy­mo kul­tū­ros ar or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros lo­zun­gai.

Apie tai, kad val­dy­mo sek­to­riui bū­ti­nai rei­kia pert­var­kų Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je su­si­rin­ko pa­dis­ku­tuo­ti ir re­for­ma­to­riai – bu­vęs Ukrai­nos ūkio mi­nis­tras Ai­va­ras Ab­ro­ma­vi­čius, vy­riau­sy­bės kanc­le­rė M. Dar­gu­žai­tė ir ki­ti spe­cia­lis­tai. Pa­sak jų, re­for­mų rei­ka­lin­gu­mas – ab­so­liu­tus fak­tas, ku­rį rei­kia gin­ti. Vie­ša­sis sek­to­rius at­si­lie­ka nuo pri­va­taus, ga­biau­si jau­nuo­liai ir di­džiau­sią pa­tir­tį tu­rin­tys pro­fe­sio­na­lai net ne­no­ri žiū­rė­ti į vie­šo­jo sek­to­riaus pu­sę, to­dėl rei­kia ak­ty­vių veiks­mų, sku­bių po­ky­čių ir su­nkaus dar­bo.

Pa­sak M. Dar­gu­žai­tės, rei­kia nuo­la­tos keis­tis, nes nie­kas ne­sto­vi vie­to­je. „Pri­va­lu kon­ku­ruo­ti dėl žmo­nių, keis­ti va­dy­bi­nę sis­te­mą, vie­šo­jo sek­to­riaus nu­sis­ta­ty­mą, kad jis yra tas, ku­ris vis­ką kon­tro­liuo­ja ir tu­ri ga­lią“, – su­si­ti­ki­me su jau­nais žmo­nė­mis aiš­ki­no vy­riau­sy­bės kanc­le­rė. Ji sa­kė, kad biu­ro­kra­tų Lie­tu­vo­je tu­ri­me daug, bet dar­bo efek­ty­vu­mu nu­si­lei­džia­me ki­toms ša­lims.

Jai an­tri­no ir A. Ab­ro­ma­vi­čius, sa­ky­da­mas, kad vals­ty­bės iš­lai­du­mas, ne­ge­bė­ji­mas kon­ku­ruo­ti, vi­suo­me­nės ne­pa­si­ti­kė­ji­mas val­dan­čiai­siais – ne­džiu­gi­na, o tiks­liau, itin liū­di­na. Pa­sak jo, at­ei­na lai­kas ryž­tin­goms re­for­moms, ku­rių nuo­jau­ta tvy­ro ne tik Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je, bet ir dau­ge­ly­je ša­lių.

No­ri­ma pa­keis­ti ar pa­si­keis­ti?

Tai, kad rei­kia ge­rų ir efek­ty­vių re­for­mų su­tin­ka ir po­li­ti­kos moks­lų spe­cia­lis­tas Vi­ta­lis Ne­kro­šis, tie­sa, jis at­sklei­džia ir ki­tą, ne­pa­ra­di­nę re­for­mų pu­sę.

Pa­sak moks­li­nin­ko, be­ne vi­sos val­dy­mo re­for­mos, ku­rios bu­vo vyk­dy­tos iki šiol, da­ry­tos ne no­rint re­for­muo­ti sis­te­mą, bet sie­kiant at­si­kra­ty­ti ki­toms po­li­ti­nėms jė­goms pri­klau­san­čiais as­me­ni­mis. Tai, iš da­lies, ga­lė­tų bū­ti ir da­bar­ti­nės val­dy­mo re­for­mos už­ku­li­siai.

„Val­dy­mo struk­tū­ros pert­var­ka yra kiek­vie­nos vy­riau­sy­bės dar­bo da­lis, to­dėl šį vy­riau­sy­bė nė­ra iš­im­tis. Mū­sų re­for­mų pa­tir­tis ro­do, kad daž­nai grei­tai vis­kas kei­čia­ma, to­dėl pa­da­ro­ma ne­ma­žai klai­dų. Tar­ki­me, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­ja bu­vo pert­var­ky­ta bent du kar­tus, bet ne­bū­ti­nai tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti ge­rai. Mi­nis­te­ri­jos, vy­riau­sy­bės ka­den­ci­jos me­tu, yra pert­var­ko­mos dau­giau nei vie­ną kar­tą, nes vyks­ta klai­dų, ne­pa­vyks­ta vis­ko pa­da­ry­ti iš kar­to. Kar­tais re­for­mos tie­siog ne­vei­kia, nau­da ne­pa­si­reiš­kia“, – aiš­ki­na po­li­to­lo­gas.

Ši vyk­do­ma re­for­ma yra su­si­ju­si su Vy­riau­sy­bės per­mai­no­mis, bet ga­li bū­ti taip, kad no­ri­ma tam ti­krus tar­nau­to­jus pa­keis­ti, sie­kia­ma pri­trauk­ti „švie­žio krau­jo“.

Pa­sak jo, daž­nai re­for­mos yra po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tos, nes no­ri­ma vie­nus žmo­nes pa­keis­ti ki­tais. „Vals­ty­bės tar­nau­to­jai tu­ri ga­ran­ti­jas, ku­rių ne­ga­li­ma ne­pai­sy­ti ir jų ne­ga­li­ma taip pa­pras­tai at­leis­ti, to­dėl vyk­do­mos struk­tū­ri­nės re­for­mos. Sie­kia­ma juos at­leis­ti“ – sa­ko V. Ne­kro­šis. Daž­nai taip bu­vo da­ro­ma mi­nis­te­ri­jo­se, kur siek­ta pa­keis­ti vals­ty­bės se­kre­to­rius, mi­nis­te­ri­jų se­kre­to­rius.

„Ši vyk­do­ma re­for­ma yra su­si­ju­si su vy­riau­sy­bės per­mai­no­mis, bet ga­li bū­ti taip, kad no­ri­ma tam ti­krus tar­nau­to­jus pa­keis­ti, sie­kia­ma pri­trauk­ti „švie­žio krau­jo“, – svars­to po­li­ti­kos moks­lų spe­cia­lis­tas.

Rei­kia pla­no, bet jo nėra

Ge­rai re­for­mai rei­kia ge­ro pla­no, o to Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta. Jei nė­ra pla­no, vyks­ta daug klai­dų, vis­kas už­si­tę­sia. „Pa­si­tai­ko, kad re­for­ma mi­nis­te­ri­jo­je vyks­ta vi­są vy­riau­sy­bės ka­den­ci­ją, to­dėl žmo­nės ne­si­jau­čia tvir­tai. Tvy­ro ne­ri­mas, to­dėl ti­kė­tis ge­res­nių re­zul­ta­tų – su­nku“, – aiš­ki­na po­li­to­lo­gas.

Lie­tu­vo­je re­for­mos vyk­do­mos stai­giai, tai ro­do ir da­bar­ti­nė kan­ce­lia­ri­jos pert­var­ka. Nė­ra pe­rei­na­mų­jų pla­nų, sku­ba­ma de­mo­ty­vuo­ti dar­buo­to­jus jiems iš­ra­šant at­lei­di­mo la­pe­lius. Ge­res­ni dar­buo­to­jai su­skum­ba dar­bo ieš­ko­tis ki­tur, nes ne­ga­li pa­kęs­ti ne­ži­nios ir ne­sta­bi­lu­mo.

„Re­for­mos bū­na skaus­min­gos, nes no­rint kaž­ką keis­ti, rei­kia ras­ti va­do­vų, ku­rie no­rė­tų keis­tis, tu­rė­tų idė­jų, no­ro va­do­vau­ti. Pa­si­tai­ko, kad re­for­mų me­tu mė­gi­na­ma at­si­kra­ty­ti ne­skaid­riais ly­de­riais, ne­mo­ty­vuo­tais dar­buo­to­jais“, – sa­ko po­li­to­lo­gas.

Ga­li­ma pa­ly­gin­ti su var­nų šau­dy­mu lau­ke, kai šau­ni ir vi­sos var­nos pa­ky­la. Mums rei­kia re­for­mų, ku­rių ei­go­je vi­suo­me­nė pa­ma­ty­tų nau­dą ir pa­lai­ky­tų spren­di­mus.

Anot jo, tam, kad re­for­mos bū­tų sėk­min­gos svar­bu jas da­ry­ti ryž­tin­gai ir siek­ti, kad žmo­nės pa­jus­tų nau­dą. Pa­gei­dau­ti­na iki ki­tų rin­ki­mų. Vis­gi, Lie­tu­vo­je tai nu­tin­ka re­tai, nes su­si­dū­rus su pa­sip­rie­ši­ni­mu re­for­mų vyk­dy­to­jai at­si­trau­kia.

„Ga­li­ma pa­ly­gin­ti su var­nų šau­dy­mu lau­ke, kai šau­ni ir vi­sos var­nos pa­ky­la. Mums rei­kia re­for­mų, ku­rių ei­go­je vi­suo­me­nė pa­ma­ty­tų nau­dą ir pa­lai­ky­tų spren­di­mus“, – sa­ko V. Ne­kro­šis.

Anot jo, urė­di­jų re­for­ma, ki­taip nei vi­so ki­tos, re­gis, bus sėk­min­ga. Nes vyk­do­ma ryž­tin­gai, yra ko­man­da, ku­ri tai da­ro, ieš­ko­ma su­si­ta­ri­mų. Tie­sa, tai tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­ta kur kas anks­čiau. Kaip ir aukš­to­jo moks­lo, uni­ver­si­te­tų pert­var­kos re­for­ma.

„Ga­li­me ly­giuo­tis į Es­ti­ją ir Lat­vi­ją. Tar­ki­me, es­tai nuo­sek­liai vyk­dė re­for­mas ir daug val­dy­mo sri­čių ten jau pert­var­ky­ta. Lat­viai fi­nan­sų kri­zės me­tu pri­ėmė daug struk­tū­ri­nių re­for­mų. Ge­ros re­for­mos pa­dė­jo lat­vių ir es­tų po­li­ti­kams su­lauk­ti per­rin­ki­mo“, – sa­ko po­li­to­lo­gas.