Referendumo sėkmė – ir išeivijos rankose
Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nė (PLB) pa­si­ry­žu­si su­vie­ny­ti jė­gas, kad Sei­mo su­ma­ny­tas re­fe­ren­du­mas dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ki­tą­met bū­tų sėk­min­gas. Ta­čiau kol kas iš­ei­vi­jai dėl jo ren­gi­mo ky­la dau­giau klau­si­mų, nei ran­da­ma at­sa­ky­mų.

Vilniuje, parlamento rūmuose, posėdžiaujančio PLB Seimo darbotvarkėje – „amžinoji“ dvigubos pilietybės problema ir galimi jos sprendimo būdai. Vienas jų – Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamentarų palaimintos valdančiųjų „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ parengtos Referendumo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuleisti referendumo kartelę, kai bus sprendžiamas pilietybės klausimas.

Dalia Henke: „Skaičiai – didžiuliai. Turi surinkti 1,3 mln. balsų, kad referendumas būtų paskelbtas įvykusiu.“

Konstitucinės teisės žinovai tokius ketinimus yra pavadinę populistiniais ir keliančiais pavojų pagrindinio šalies įstatymo vientisumui. Jų teigimu, einant tokiu keliu galima perrašyti visą Konstituciją. Todėl Seimas rudenį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir klausti, ar referendumo kartelės nuleidimas neprieštarautų Konstitucijai.

Kėlė tris sąlygas

PLB valdybos pirmininkės Dalios Henke teigimu, jei referendumas bus skelbiamas, teks sutelkti visas jėgas, kad jis pavyktų. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad PLB prieš porą metų buvo iškėlusi tris sąlygas, kurias išpildžius galėtų pritarti referendumo rengimui. Pirmiausia turėjo būti pakeistas Referendumo įstatymas, taip pat įvestas saugumą užtikrinantis internetinis balsavimas ir pasiektas visų parlamentinių frakcijų susitarimas. Kol kas, anot PLB vadovės, pavyko įgyvendinti vos vieną sąlygą – rasti politinį partijų sutarimą.

Todėl pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo gali neįvykti, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“. „Skaičiai – didžiuliai. Turi surinkti 1,3 mln. balsų, kad referendumas būtų paskelbtas įvykusiu“, – kalbėjo D. Henke. Nuleidus kartelę, pakaktų 800 tūkst. balsų, tačiau pataisa, anot jos, kol kas negalioja.

Žmonės sutrikę

PLB Seimo posėdžiuose dalyvaujančios buvusios ilgametės PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės nuomone, referendumo kartelės nuleidimas – vienas galimų būdų tikslui pasiekti. „Bet tikrai nežinau, ar jis pasiteisins. Dabar žmonės yra kiek sutrikę, ne visai supranta, kas bus daroma“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. R. Narušienė apgailestavo, kad dvigubos pilietybės problema daug metų nejuda iš mirties taško. „Vis sukamės lyg voverės ratu. Mes prarasime žmones, jie liausis galvoti apie grįžimą į Lietuvą“, – sakė buvusi PLB vadovė.

Aktyviau dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo išeivijos atstovus vakar ragino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Jei visos 43 kraštų bendruomenės pakviestų bent po 3 tūkst. savo atstovų į referendumą, balsuotų 130 tūkst., o ne 16 tūkst. (dalyvaujančių rinkimuose užsienyje skaičius) žmonių. Tai būtų didelė tokio telkimo sėkmė“, – kalbėjo jis.

PLB Seimas yra aukščiausia išeivių bendruomenės valdymo institucija, į jį kraštų rinkti atstovai tradiciškai renkasi kas trejus metus. Per PLB Seimo posėdžius renkamas naujas bendruomenės pirmininkas ir valdyba, tobulinami PLB veiklą grindžiantys dokumentai, priimamos organizacijos ateities veiklą apibrėžiančios rezoliucijos.

Pavojingas pasiūlymas

Konstitucinės teisės žinovo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, Konstitucijos I skirsnis (su dviguba pilietybe yra susijęs I skirsnio 12 straipsnis) yra itin svarbus. Todėl tauta, priimdama Konstituciją, ir pasisakė, kad I ir XIV skirsnių nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Galiojantis Referendumo įstatymas, pasak profesoriaus, nurodo, jog norint pakeisti kurį nors minėtų skirsnių straipsnį referendume privalo dalyvauti daugiau kaip pusė visų rinkėjų – apie 1,3 mln. ir visi jie turi pritarti siūlomai formuluotei. „Dabar norima tą kartelę nuleisti ir pripažinti, kad referendumas bus įvykęs, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip pusė rinkėjų, o už pasiūlytą formuluotę balsuos ne mažiau kaip trečdalis. Vadinasi, kartelė nuo 1,3 mln. bus nuleista maždaug iki 830 tūkstančių. Pakartosiu – Konstitucija sako, kad svarbiausi tautos klausimai turi būti sprendžiami referendumu. Ar trečdalis tautos gali priimti sprendimą tautos vardu? Labai abejotina“, – komentuodamas Seimo parengtų pataisų projektą „Lietuvos žinioms“ yra sakęs V. Sinkevičus.

Teisininko požiūriu, toks kelias yra labai pavojingas. „Jei galima nuleisti kartelę vienu klausimu, tai galima ir kitais, kurie yra įtvirtinti I skirsnyje, pavyzdžiui, kad lietuvių kalba – valstybinė kalba, o valstybės sostinė – Vilnius. Įžvelgiu tam tikrą populizmą. Juk už Konstituciją balsavo beveik 80 proc. rinkėjų ir aiškiai pasakė, jog I ir XIV skirsniai yra ypatingi. Dabar Referendumo įstatymą norima pakeisti taip, kad anksčiau tautos absoliučia dauguma išreikšta valia būtų paneigta, ir tam pakaktų trečdalio balsų“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius. Jo manymu, tokie populistiniai pasiūlymai kelia pavojų Konstitucijos pastovumui, nuostatų vientisumui ir jų apsaugai.