Redakcijos paštas. Sugrįžusiųjų kerštas
Bir­že­lio 23 d Sei­me, Kons­ti­tu­ci­jos sa­lė­je vy­ko kon­fe­renc­ja: „Lie­tu­vos šau­lių są­jun­ga prieš 20-me­tį ir šian­dien. Iš­šū­kiai ir pers­pek­ty­vos.“ Gau­sus sve­čių bū­rys pa­žė­rė šau­liams daug gra­žių žo­džių. Šau­liai yra mo­ra­li­nis tau­tos kel­ro­dis nuo pat vals­ty­bės įkū­ri­mo iš­ta­kų, sa­vo svei­ki­ni­me pa­brė­žė Sei­mo Pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis.

LŠS vals­ty­bės is­to­ri­jo­je, pa­sip­rie­ši­ni­mo jė­gų struk­tū­ro­je uži­ma ryš­kią vie­tą Ji bu­vo vie­na di­džiau­sių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios veik­la glau­džiai su­si­ju­si su vi­sais svar­biais vals­ty­bės kū­ri­mo ir stip­ri­ni­mo eta­pais Šau­liai 1919 m rugp­jū­čio 27 nak­tį pa­dė­jo lik­vi­duo­ti P.O.V. są­moks­lą, ku­rio tiks­las nu­vers­ti Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bę ir, pa­kvie­tus Len­ki­jos ka­riuo­me­nę pri­jung­ti ša­lį prie Len­ki­jos Rim­tą ko­vos krikš­tą šau­liai ga­vo ko­vo­se su ber­mon­ti­nin­kais Per­lo­jos šau­liai užė­mė ko­vos ba­rą len­kų fron­te nuo Val­ki­nin­kų iki Mer­ki­nės De­šimt jų žu­vo dar dau­giau su­žeis­ta. Va­duo­jant Klai­pė­dą pir­mo­ji au­ka šau­lys Al­gir­das Ja­sai­tis, gim­na­zis­tas iš Kau­no.

Per dvi­de­šimt me­tų šau­liai su­kū­rė di­džiu­lį kul­tū­ros po­ten­cia­lą Nuo­tai­ką kė­lė 105 or­kes­trai, po­pu­lia­ri­no lie­tu­viš­ką dai­na 125 cho­rai, vei­kė 417 dra­mos bū­re­liai. Or­ga­niz­ci­ja pra­si­dė­ju­si nuo ply­no lau­ko tu­rė­jo 62 tūkst. na­rių Be­si­ren­gian­čios mus oku­puo­ti vals­ty­bės slap­tuo­se do­ku­men­tuo­se LŠS įvar­di­ja­ma kaip „vie­na la­biau­siai or­ga­ni­zuo­tų pa­sip­rie­ši­ni­mo jėgų“

Kon­fe­ren­ci­jo­je pa­lies­ta dau­ge­lis klau­si­mų ry­šium su dar­bo to­bu­li­ni­mu, nau­jais ak­tua­liais ke­lia­mais už­da­vi­niais, bet klau­si­mas, ko­del per ket­vir­tį am­žiaus val­dy­da­mi Vil­nių ir Klai­pė­dą ne­pa­sie­kėm prieš­ka­ri­nio ly­gio, ku­ri bu­vo pa­sie­kę mū­sų ,nu­ėju­si kar­ta. Rei­kia pri­pa­žin­ti da­rė­me kaž­ką ne­taip , jei­gu per il­ges­nį lai­ko­tar­pį ne­su­si­ly­gi­nom, o tik tu­rim apie 8 tūks. iš ku­rių 5 tūks. šau­liu­kai, ku­rie su­lau­kę pil­na­me­tys­tės iš­si­vaikš­to lie­ka tik nuo­trau­ko­se.

Už­si­mez­gus vals­ty­bei šau­liai jau kaip struk­tū­ra par­la­men­tą gi­nė krū­ti­ne­mis, kas kuo tu­rė­jo. Trys šau­liai žu­vo.Mi­nint Šau­lių są­jun­gos įkū­ri­mo 75-ąsias me­ti­nes, su­va­žia­vę šau­liai iš vi­sos Lie­tu­vos dre­bi­nom Ge­di­mi­no gat­vės grin­di­nį. Kiek šian­dien šau­lių ri­kiuo­te ga­li iš­ei­ti į gat­ves ?

Per de­šimt­me­čius dau­ge­lį šau­lių nu­si­ne­šė juo­do­ji ban­ga. Ki­ti me­tų naš­tos pri­slėg­ti, su­nkiai ke­lia­si iš lo­vos. LŠS va­das A. Plies­kis 2014–05–06 „Kau­no die­nai“ vir­ka­vo, kad šau­lių būs­ti­nes va­di­na se­nu­kų ir vai­kų klu­bais Ne­da­vė jo­kio val­dan­čių­jų krus­te­lė­ji­mo ir vi­suo­me­nės bal­sas „ Kau­no die­no­je“2011–05–09 pub­li­ka­ci­ja „ Šau­liai pa­smerk­ti iš­mir­ti.“ Lie­tu­vos ai­de 2012–05–19 „ Kas ty­liai ma­ri­na na­cio­na­li­nę gvar­di­ja „ir kt

Kaip ga­li­ma ty­lė­ti, gar­siai ne­kal­bė­ti, ne­si­kiš­ti, abe­jin­gam bū­ti ti­kro­vei, vi­suo­me­nės pa­sip­rie­ši­ni­mo struk­tū­ros ny­ki­mui, ku­ri yra vie­na ap­sy­gi­ni­mo są­ly­gų. Oku­pa­vus ša­lį, kai šau­liai bu­vo nu­gink­luo­ti,bet dar tu­rė­jo iš­li­ku­sią struk­tū­rą sėk­min­gai ta­po Bir­že­lio su­ki­li­mo mo­to. Kaip ka­dai­se lais­vė ir su­ve­re­ni­te­tas pri­klau­sė nuo pi­lies sie­nų sto­ru­mo, taip šian­dien nuo pi­lie­čių struk­tū­ros ir jos stip­ru­mo.

No­rint su­pras­ti ne­sek­mės prie­žas­tis, rei­kia ženg­ti žings­nį at­gal.Kai oku­pa­vus Lie­tu­vą, NKVD vyk­dė pir­mą­jį Bir­že­lio trė­mi­mą jam ak­ty­viai tal­ki­nin­ka­vo vie­tos so­vie­ti­nis, par­ti­nis ak­ty­vas.Kai eša­lo­nai su trem­ti­niais jau bu­vo pa­ju­dė­ję, po pen­kių die­nų ki­lo ka­ras ir nu­si­kal­tę prieš tau­tą spru­ko į ry­tus su oku­pan­tais. Šau­liai, ku­rie bu­vo pa­grin­di­niai su­ki­li­mo vyk­dy­to­jai, su­imi­nė­jo so­vie­ti­nį ak­ty­vą,ver­tė ant ke­lių me­džius ap­šau­dė sprun­kan­čius Ties Obe­liais už­kir­to bėg­liams ke­lią. Pa­sta­ty­ti obe­lis­kai ro­do apie kau­ty­nių mas­tą Kau­no sau­gu­mo pa­da­li­nio dar­buo­to­jas, P./ Bu­de­lis bė­gęs per Za­ra­sus pri­si­mi­ni­muo­se ra­šo:pri­siar­ti­nus prie Za­ra­sų mies­to iš baž­ny­čios bokš­to, pa­si­gir­do kul­kos­vai­džių ug­nis. Mū­sų da­li­nys at­su­ko pa­būk­lą ir pa­lei­do ke­le­tą šū­vių į baž­ny­čios bokš­tą. Kul­kos­vai­dis nu­ti­lo. Va­das da­vė ko­man­dą sės­tis į ma­ši­nas ir ati­deng­ti ug­nį į mies­to na­mų lan­gus. Taip mes ir pra­va­žia­vo­me Za­ra­sus.“

Taip is­to­ri­ja su­si­dė­jo, kad iš­li­kęs so­vie­ti­nis ak­ty­vas grį­žo ir šau­lius pa­žy­mė­jo liau­dies prieš­u Nr,1

Po ke­lių de­šimt­me­čių Grį­žo šau­liai kaip gai­vus pa­va­sa­rio vėj­nas su ža­lio­mis uni­for­mo­mis gai­vi­no nu­lie­tu­vė­ju­sią dva­sią, ro­dė at­ei­nan­čią Lie­tu­vą.

At­kū­rus vals­ty­bę de­so­vie­ti­za­ci­jos įsta­ty­mo ne­bu­vo.Tu­rė­da­mi iš­si­la­vi­ni­mą ir val­dy­mo pa­tir­tį, ne­tgi aukš­ti so­vie­ti­nės val­džios šu­lai su­lin­do į reikš­min­gas nau­jos vals­ty­bės val­džios ir val­dy­mo lan­das, ne­išs­ki­riant Sei­mo su ak­me­niu ki­še­nė­je vien į At­ku­ria­mą­ją aukš­čiau­sią ta­ry­bą su Są­jū­džio sro­ve nu­te­kė­jo 23 aukš­to CK ran­go ir ki­tų ko­mu­niz­mo ideo­lo­gų Veng­da­mi šau­lių, kad jie su­stip­rė­ję ne­rei­ka­laus at­gai­los, blo­ka­vo jų veik­lą, stū­mė į už­ri­bį, nuo ak­ty­vios vals­ty­bi­nės veik­los, pa­lik­da­mi bal­tom pirš­ti­nėm sto­vė­ti po kry­žiais ir pa­mink­lais už­deg­ti ant par­ti­za­nų ka­pų žvakutes

Ga­li­mai su­kly­do ir šau­liai. Švęs­da­mi 75-asis šau­lių įkū­ri­mo me­ti­nes, su­va­žia­vę iš vi­sos Lie­tu­vos, iš­klau­sę Ka­ted­ro­je Šv Mi­šias mar­ši­ra­vo­me po mies­tą iki Sei­mo rū­mų de­mons­truo­da­mi, kad at­ei­na stip­ri pa­trio­ti­nė jė­ga, ku­rią tu­rė­jo tar­pu­ka­rio Lie­tu­va, ku­ri ga­li par­ei­ka­lau­ti po­li­ti­nio at­sip­ra­šy­mo už tau­tai pa­da­ry­tas skriaudas

Ne­rei­kia la­kios vaiz­duo­tės, koks su­nkus bu­vo šau­lių įsta­ty­mo pri­ėmi­mo pro­ce­sas, ku­ris už­tru­ko ke­le­tą me­tų. Sklan­dė kal­bos, kai dis­ku­si­jo­se šau­liai spring­da­mi en­tu­ziaz­mu iš­reikš­da­vo vil­tį, kad prieš­ka­ri­niam ly­giui pa­siek­ti ne­rei­kės ir 20 me­tų, sė­dė­da­mi minkš­tuo­se krės­luo­se pa­trio­tai, gar­siai nu­sik­va­to­da­vo. Šau­lių va­do­vy­bė sten­gė­si pa­lan­kes­nio įsta­ty­mo šau­liams, bet no­menk­la­tū­ra sie­kė pa­da­ry­ti jį ne­vai­sin­gu ir jai pa­vy­ko.Ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo vie­nas iš įsta­ty­mo kū­ri­mo au­to­rių, Sta­sys Ig­na­ta­vi­čius pra­my­nęs mi­nis­te­ri­jų ko­ri­do­rius skam­bi­no tre­čia val. nak­tį Pre­zi­den­tui Al­gir­dui Bra­zaus­kui, kad par­uoš­tą pro­jek­tą ne­tei­sė­tai iš­brau­kė iš ple­na­ri­nio posėdžio

Taip bu­vo po il­gų de­ry­bų de­ri­ni­mo vi­suo­se ly­giuo­se 1997.07.02 bu­vo pri­im­tas komp­ro­mi­si­nis, ydin­gas įsta­ty­mas ku­ris lė­mė šau­lių plė­tros rai­dą pa­da­rė ne­pa­tai­so­ma ža­lą ša­lies gy­ny­bai Įsta­ty­mas to­bu­las sa­vo for­ma : iš­kel­ti šau­liams gy­ny­bi­niai už­da­vi­niai, iš­to­bu­lin­tas reg­la­men­ta­vi­mas, ta­čiau gy­vy­bi­niai klau­si­mai kri­ti­nės ma­sės su­da­ry­mo pri­nci­pai,trau­kos cen­tro su­da­ry­mas or­ga­ni­za­ci­jos plė­tros sver­tai ir są­ly­gos nu­ty­lė­ta. Iš­kel­ti už­da­vi­niai yra,bet kam vyk­dy­ti nė­ra. Pa­lan­kios ap­lin­kos šau­liams plė­to­tis nė­ra .Įsta­ty­mas lie­ka vie­ni­šas. Šau­liai ri­kiuo­te į gat­ves mar­ši­ruo­ti ne­bei­šei­na.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, ku­ri ku­ruo­ja šau­lius,ski­ria ir at­lei­džia jų va­dus ne tik ne­ieš­ko­jo bū­dų kaip pa­tai­sy­ti komp­ro­mi­si­nį įsta­ty­mą pa­da­ryt šau­lių būs­ti­nes trau­kos cen­tru, su­da­ry­ti pa­lan­kią ap­lin­ką plės­tis,bet prieš­ta­rau­ja to sie­kian­čioms šau­lių ini­cia­ty­voms.Kai šau­liai be­tar­piš­kai krei­pė­si į Sei­mo pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ją su siū­ly­mu, kad sa­vi­val­dy­bės da­ly­vau­tų po­pu­lia­ri­nant šau­lių veik­lą, Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja, va­do­vau­jant Pe­trui Čim­ba­rui 2015/11.18 siū­ly­mą at­me­tė, nes ne­pri­ta­ria Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja...

Pri­imant šau­lių įsta­ty­mą lai­ky­tas klai­din­gos nuo­sta­ta­tos, kad šau­liu pri­mti tik vien pa­trio­ti­niais mo­ty­vais.Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė, ka­da jai grė­sė pa­vo­jus iš tri­jų fron­tų 1919 mgruo­džio 29 d iš­lei­do at­si­šau­ki­mą, ku­ria­me sa­va­no­riams ža­dė­jo že­mės, ir jie Lie­tu­vą ap­gy­nė miš­riais mo­ty­vais. Įsta­ty­mas ne­su­tei­kia jo­kio iš­skir­ti­nu­mo mo­kes­čius, mo­kan­čiam ,siu­van­čiam sau uni­for­mą, au­ko­jan­čiam lais­va­lai­kius šau­liui, prieš pi­lie­tį, gy­ve­nan­tį tik sau, sa­vo ger­bū­viui.

Lie­tu­vos šau­lių są­jun­go­je nė­ra vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tar­nau­to­jų, mo­ky­to­jų, gy­dy­to­jų, tei­sė­jų, pro­ku­ro­rų, ad­vo­ka­tų, nes jie kaip šau­liai ne­tu­ri jo­kio iš­skir­ti­nu­mo prieš tuos ku­rie nė­ra šau­liai, ku­riuos vals­ty­bės gy­ny­ba ne­do­mi­na Leng­va­tas tu­ri at­li­kę ka­ri­nę prie­vo­lę, bai­gę ba­zi­nius ka­ri­nius mo­ky­mus,ar­ba at­li­kę ki­to­kią al­ter­nay­vi­nę tar­ny­bą, užim­da­mi kon­kur­so bū­du vals­ty­bi­nę tar­ny­bą, tu­ri pir­me­ny­bę prieš ki­tus kon­ku­ren­tus, jei vi­sos ki­tos są­ly­gos vie­no­dos Nors jiems su­teik­ta leng­va­ta prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jos 29 straips­niui,nes vi­si pi­lie­čiai tu­ri vie­no­das tei­ses į val­sy­bi­nes tar­ny­bas. Mo­te­rys, ne­įga­lie­ji dis­kri­mi­nuo­ja­mi, nes jie ne­ga­li at­lik­ti ka­ri­nės prie­vo­les ir nau­do­tis leng­va­ta Gi šau­liams leng­va­tos tai­ky­mas Kons­ti­tu­ci­jai ne­prieš­ta­rau­ja, nes ne­lie­ka dis­kri­mi­nuo­ja­mų.Vi­siem at­vi­ra tei­sė į šau­lius, ša­lies gy­ny­ba.At­li­kę mo­ky­mus ke­lis mė­ne­sius tu­ri pri­vi­le­gi­ją vi­są am­žių, o šau­lys, tar­nau­da­mas Tė­vy­nei vi­są` am­žių au­ko­da­mas lai­ką ir lė­šas pa­sip­rie­ši­ni­mui reng­tis, be­sig­rum­da­mas in­for­ma­ci­nia­me ka­re su ap­mo­ka­mais ir ne­ap­mo­ka­mais ko­men­ta­to­riais, vi­są am­žių ne­tu­ri jo­kio iš­skir­ti­nu­mo, pa­ska­ti­ni­mo Nuo­sek­lu­mo pri­nci­pas rei­ka­lau­ja, kad vals­ty­bi­nė­se tar­ny­bo­se dirb­tų tie, ku­rie ren­gia­si vals­ty­bę gin­ti Tau­tos le­gen­da Ma­tas Šal­čius kė­lė idė­ją, kad kiek­vie­nas vals­ty­bės tar­nau­to­jas mo­kė­tų val­dy­ti ginklą

Svar­biau­sias įsta­ty­mo trū­ku­mas, at­ne­šęs or­ga­ni­za­ci­jai ža­los, sa­vi­val­dy­bių at­ri­bo­ji­mas nuo šau­lių or­ga­ni­za­ci­jos Sa­vi­val­dy­bės yra ar­čiau­siai žmo­gaus,ir nuo jų pri­klsu­so or­ga­ni­za­ci­jos plė­tra. Nors ga­lio­ja vi­sų par­la­men­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas, kad ša­lies ap­si­gy­ni­mas yra vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tas,bet sa­vi­val­dy­bės pri­ori­te­tui jo­kių įpa­rei­go­ji­mų ne­tu­ri.Kas yra sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je dau­giau ar ma­žiau jau­čia vie­ti­nes val­džios dė­me­sį. Net var­lių mig­rac­ja, sa­vi­val­dy­bės rū­pi­na­si, sta­to ženk­lus, o dėl pri­ori­te­to plė­tros ša­lies gy­ny­bos“ sa­vi­val­dy­bėms sa­vo te­ri­to­ri­jo­je gal­va ne­skau­da.

Šau­lių įsta­ty­mo 21 str nu­ma­to, kad šau­liai ga­li gau­ti sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gas pa­gal su­tar­tis. lyg pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja UAB– as. Šau­liai gi­na vien­ti­są te­ri­to­ri­ją , ta­me tar­pe ir sa­vi­val­dy­bės. Su­da­ry­ti su­tar­tis su sa­vi­val­dy­bė­mis tar­tum su ki­tos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis ne­lo­giš­ka. Pi­lie­čių ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų in­te­re­sas ap­si­gin­ti yra vien­ti­sas.. Aki­vaiz­di pa­žan­ga kur ša­lių veik­la, sie­kiai, in­te­re­sai gin­ti Tė­vy­nę bend­ri Vil­niaus m. sa­vi­val­dy­bė : me­ras Egi­di­jus Si­ma­šius pats šau­lys do­mi­si šau­lių plė­tra,su­da­ry­ti pa­lan­kią ap­lin­ką, rink­ti­nės ple­čia­si.. Veik­los bend­ru­mas įsta­ty­mu ne­su­re­gu­liuo­tas ,pa­lik­tas sa­viei­gai.

Na­cio­na­li­nės gy­ny­bos pa­grin­dų įsta­ty­mo ket­vir­ta­me skirs­ny­je nu­ro­dy­ta,kad „Vals­ty­bė re­mia sa­va­veiks­nes vi­suo­me­ni­nes or­ga­ni­za­ci­jas ku­rių veik­la pri­si­de­da prie pa­si­ren­gi­mo pi­lie­ti­niam pa­sip­rie­ši­ni­mi ar gy­ny­bi­nės ga­lios stip­ri­ni­mui „Ta­čiau ši nuo­sta­ta poįs­ta­ty­mi­niu ak­tu ne­bu­vo per­siųs­ta, vyk­dy­ti sa­vi­val­dy­bėms, kaip Vy­riau­sy­bės funk­ci­ja per­duo­dant vyk­dy­ti pa­gal sa­vi­val­dos įsta­ty­mo 7 straips­nį.

Ne­sek­min­gai įsta­ty­me iš­spręs­ta šau­lių pa­mai­nos prob­le­ma. Šau­liu­kų pa­sto­viai yra 5000 . Šau­liu­kai ta­po pil­na­me­čiais tris kar­tus ir šau­lių tu­rė­jo pa­di­de­ti“ o li­ko tas pats, kons­tan­ta 3000.na­rių ku­rių pu­se veik­lo­je ne­be­da­ly­vau­ja.

Ge­ras įsta­ty­mas ku­ris duo­da re­zul­ta­tų ,ati­tin­ka lai­ko rei­ka­la­vi­mus. Kai ne­to­li braz­di­na gink­lais, lie­ja­si krau­jas, ne­tu­rim nei gau­saus šau­lių kon­tin­gen­to, nei struk­tū­ros.. Už­sie­nio spec­tar­ny­bos ne­be­cha­rek­te­ri­zuos; „ vie­na la­biau­siai or­ga­ni­zuo­ta pa­sip­rie­ši­ni­mo jė­ga“ O įvy­kiai Ukrai­no­je ga­lė­tų bū­ti, Lie­tu­vos su­šau­li­ni­mui, vi­suo­me­nės at­si­nau­ji­ni­mui.

O kaip kū­rė kon­tin­gen­tą mū­sų tė­vai ? /. Vals­ty­bės tar­nau­to­jų pa­dau­gė­jo, po 1935 spa­lio 24 Cen­to val­dy­bos krei­pi­mo­si į mi­nis­te­ri­jų va­do­vus pra­šan­čius ska­tin­ti val­di­nin­kus sto­ti į šau­lius. Krei­pi­mui­si pri­ta­rė Mi­nis­trų ta­ry­ba, ku­ri pa­siū­lė vals­ty­bės tar­nau­to­jams sto­ti į ri­kiuo­tės šau­lius, o tiems,ku­rie del am­žiaus ar svei­ka­tos ne­ga­lė­jo – tap­ti rė­mė­jais. Mi­nis­te­ri­jo­se ir vals­ty­bės įstai­go­se kū­rė­si šau­lių bū­riai Už­si­ra­šy­ti šau­liu bu­vo pres­ti­žo rei­ka­las ir iš­ti­ki­my­bės įro­dy­mas. Šau­liais rė­mė­jais ta­po Juo­zas Urb­šys, Vla­das Mi­ro­nas, Kip­ras Pe­traus­kas mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Jo­nas Čer­nius ir ki­ti. Net tar­nau­to­jų žmo­nos ta­po šau­liais Sme­to­nie­ne, Raš­ti­kie­nė ir kt.Į vals­ty­bi­nes tar­ny­bas steng­da­vo­si skir­ti tuos, ku­rie reng­da­vo­si vals­ty­bę gin­ti.

Jei mes bū­tu­me žen­gę tė­vų ir se­ne­lių žings­niais per žy­miai il­ge­sį lai­ką, val­dy­da­mi Vil­nių ir Klai­pė­dą bū­tu­me tu­rė­ję ne 62 tūkst. šau­lių, o 100 tūkst. t.y. 10 di­vi­zi­jų struk­tū­ri­zuo­tos ar­mi­jos ag­re­so­riui įspė­ti.

Įsi­ga­lint Sei­me pa­trio­ti­nei dva­siai, šau­lių plė­trai lai­kas, keis­ti są­ly­gas

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai iš­sis­kirs­tė be re­zo­liu­ci­jos. Kaž­kas už­da­rė du­ris, už­ge­si­no švie­sas.

Ig­nas Meš­kaus­kas yra ad­vo­ka­tas, teks­tas netaisytas