Redakcijos paštas. Šiandien dienai šioje vietoje
Pa­žįs­ta­mas pre­ky­bos agen­tas la­bai mėgs­ta sa­ky­ti „šian­dien die­nai“. Jis sa­ko tai la­bai oriai, kaž­kaip iš­skir­da­mas iš ki­tų žo­džių. Ma­to­si, kad tuo mo­men­tu jau­čia­si daug svar­bes­niu žmo­gum.

Tur­būt, jis jau­čia­si ly­gus svar­biems po­li­ti­kams, vals­ty­bės par­ei­gū­nams, val­di­nin­kams. Tie be „šian­dien die­nai“ ir „šio­je vie­to­je“ kal­bė­ti ne­ga­li. Pa­sa­ky­mai aiš­kiau­siai yra at­ėję iš ru­sų kal­bos. Eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius iš Mins­ko Leo­ni­das Zai­ko sa­ko: „на сегодняшний день“. Ru­sų kal­bo­je „на сей день, на сегодняшний день“ tei­sin­gai var­to­ja­mas, nes nu­ro­do ka­da, o ne kam. Ru­sas tai su­pran­ta kaip „šią die­ną, šian­dien“. Lie­tu­vių kal­bo­je tas ver­ti­nys reiš­kia ne­są­mo­nę. Ko­dėl var­to­ja­mas nau­di­nin­ko links­nis? Juk jis ro­do pa­skir­tį – kam, bet ne­ro­do lai­ko – ka­da. „Šian­die­nai“, „šiai die­nai“ – dar pa­brė­žia­ma, kad tik šiai. O „šian­dien die­nai“ dar at­ski­ria die­ną nuo ry­to ir va­ka­ro. Ko­dėl ne­sa­ko­ma pa­pras­tai ir aiš­kiai: „šian­dien“, „šiuo me­tu“, „da­bar“, par­odant lai­ką?

Keis­ta, kad šie ta­ry­bi­nių lai­kų biu­ro­kra­ti­nės kal­bos tra­fa­re­ti­niai ru­si­ciz­mai vis la­biau įsit­vir­ti­na mū­sų kal­bo­je. Ko­dėl ši­tuos kal­bos ter­ša­lus var­to­ja se­ni ir pa­gy­ve­nę vei­kė­jai ir ei­li­niai žmo­nės, ga­li­ma su­pras­ti. Jie ta­ry­bi­niais lai­kais aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je, gal­būt, mo­kė­si iš ru­siš­kų va­do­vė­lių, bend­ra­vo su at­vy­kė­liais, ku­rie lie­tu­viš­kai ne­kal­bė­jo. Kas pa­aiš­kins, ko­dėl da­bar taip kal­ba ir jau­ni? Tur­būt, tik mėg­džio­da­mi so­li­džiuo­sius vy­rus, pe­rim­da­mi šių tra­fa­re­tus...

Kal­ba yra mąs­ty­mo iš­raiš­ka. Ko­kį mąs­ty­mą iš­reiš­kia mi­nė­ti pa­sa­ky­mai? Jo­kių min­čių apie at­ei­tį ne­li­ko. Svar­bu tik ši die­na, tik „čia ir da­bar“? Apie tai kal­bė­jo po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI, sa­ky­da­mas: „Žmo­nės da­bar no­ri vis­ką tu­rė­ti, vis­ką gau­ti tik šią die­ną, ne­gal­vo­da­mi apie at­ei­tį“.

Klau­san­tis mi­nė­tų kal­bė­to­jų at­ro­do, kad jie vis­ką da­ro tik „šian­dien die­nai“, o ne žmo­nėms, ne jų at­ei­čiai. Kas ta ga­lin­go­ji „šian­dien die­na“, lie­ka pa­slap­tis. At­ro­do, kad vi­si tik dėl jos gy­ve­na. Ar tai ko­kia įta­kin­ga oli­gar­chų gru­pė? Ar ko­rum­puo­ti kla­nai, ku­riems kas­dien pri­va­lu at­sis­kai­ty­ti? Kas ga­li pa­neig­ti, kad tiek ne­tvar­kos vals­ty­bė­je dėl to, kad ne­gal­vo­ja­ma apie at­ei­tį, tik apie šią die­ną. Kas ga­li pa­neig­ti, kad to­dėl nie­kaip ne­įve­da­ma tvar­ka.

Ne­žiū­rint vi­sų And­riaus Ku­bi­liaus ge­rų vals­ty­bi­nių dar­bų bū­nant prem­je­ru, ten­ka pa­ste­bė­ti, kad jis la­bai daž­nai kal­bė­da­vo „šian­dien die­nai“, vi­sa­da pa­brėž­da­mas: „šio­je vie­to­je tu­riu pa­sa­ky­ti“, „šio­je vie­to­je aš ma­ny­čiau“. Kur bu­vo ta vie­ta, lie­ka tik spė­lio­ti. Ar tai vie­ta prie LRT mi­kro­fo­no? Ar Sei­me? Ar Vy­riau­sy­bė­je? O gal ko­kia­me be­to­ni­nia­me bun­ke­ry­je? Ar vie­tos kei­ti­mas lė­mė ir tai, ką tu­ri pa­sa­ky­ti tau­tai prem­je­ras? Jo kal­bė­ji­mas ne­pa­si­kei­tė, tik da­bar re­čiau gir­di­me.

A. Ku­bi­liaus įpė­di­nis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kal­ba taip pat: „šiai die­nai nu­ta­ri­mų nė­ra“. „Šios vie­tos“ jis ne­mi­ni, bet ar jo kal­bė­ji­mas ne­prik­lau­so nuo vie­tos, kur tuo me­tu yra, ne­ži­nia, nes jo nuo­mo­nių kei­ti­ma­sis ir įvai­ro­vė ska­ti­na gal­vo­ti, kad vie­ta da­ro įta­ką spren­di­mams. To­kiu at­ve­ju eksp­rem­je­ras ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti, kad įpė­di­nis po­li­ti­nis prieš­inin­kas leng­vai pa­si­da­vė įta­kai.

Tie, kas kar­to­ja svar­bių vals­ty­bės as­me­nų pa­sa­ky­mus, ma­tyt, kar­to­ja ir su­pra­ti­mą, ir vei­ki­mą. Vi­suo­ti­nis ne­su­si­kal­bė­ji­mas: klau­sia apie vie­ną – val­di­nin­kas at­sa­ko apie ki­tą.

Že­miau pa­tei­kiu per LRT ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją gir­dė­tus svar­bių vals­ty­bės as­me­nų, val­di­nin­kų, in­te­li­gen­tų pa­sa­ky­mus, ryš­kiai už­terš­tus ru­si­ciz­mais – tie­sio­gi­niais ru­siš­kų žo­džių kons­truk­ci­jų ver­ti­niais. Už­ra­šiau juos ne spe­cia­liai, o tik at­si­tik­ti­nai nu­gir­dęs, kiek spė­da­mas, ir tik ma­žą da­lį to, ką ga­li iš­girs­ti kas­dien. Nu­ro­dau kon­kre­čias pa­var­des ir par­ei­gas, kad vi­si ma­ty­tų, kaip pla­čiai ir gi­liai vi­suo­me­nė­je įsi­šak­ni­ju­si ši tar­ša. Ne tik val­di­nin­kai, po­li­ti­kai, bet ir in­te­lek­tua­lai jau kal­ba ne­be­gir­dė­da­mi žo­džių reikš­mės.

„Šian­dien die­nai“, „šiai dienai“

J. Ma­li­naus­kas, po­li­ci­jos par­ei­gū­nas: „šiai die­nai pa­ste­bė­jom, kad vai­ruo­to­jai nau­do­ja ava­ri­nę švie­sos sig­na­li­za­ci­ją“ (apie sig­na­li­za­ci­jos įjun­gi­mą užė­jus no­rui bet kur su­sto­ti). Ko­dėl po­li­ci­nin­kai taip il­gai ne­pas­te­bė­jo ne­tei­sin­go vai­ruo­to­jų el­ge­sio? Ar lau­kė bū­tent šios die­nos pra­šy­mo pa­ste­bė­ti?

A. Ma­to­nis, po­li­ci­jos at­sto­vas spau­dai: „šian­dien die­nai jie su­lai­ky­ti“ (apie Šiau­lių po­li­ci­nin­kus, įta­ria­mus nar­ko­ti­kų pre­ky­ba). Tai­gi die­nai pa­si­bai­gus, va­ka­re jie bus pa­leis­ti ir tęs sa­vo įtar­ti­ną veik­lą, ar ne?

K. Vi­ners­kas, Aly­taus apy­lin­kės pro­ku­ro­ras: „tai die­nai vi­si rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai bu­vo pa­teik­ti“. Jei pro­ku­ro­ras do­ku­men­tus pa­tei­kia ne teis­mui, bet die­nai, tai kas teis nu­si­kal­tė­lius?

V. Va­si­liaus­kas, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­to­jas: „sa­vi­val­dy­bės sko­los li­mi­tai šiai die­nai yra“ Pa­si­ro­do, kiek­vie­ną die­ną tie li­mi­tai skir­tin­gi...

R. Ba­bens­kai­tė, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja: „koks yra šiai die­nai su­kaup­tas tur­tas.“

R. Mer­ke­vi­čius, Vil­niaus Uni­ver­si­te­to do­cen­tas: „tie žmo­nės šiai die­nai yra.“

V. Si­dzi­kaus­kas, ener­ge­ti­kos eks­per­tas: „e­ner­ge­ti­kos ke­lias ana­li­zuo­ja­mas šiai die­nai“. At­ei­ties ener­ge­ti­ka ne­rū­pi?

J. Mac­ke­vi­čius, geo­lo­gas: „šiai die­nai ty­ri­mai nė­ra at­lik­ti“.

R. Ja­ku­baus­kas, Lei­dė­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas: „kny­gų lei­dy­ba šian­dien die­nai yra...“

G. Var­nas, re­ži­sie­rius: „šiai die­nai man įdo­mu...“

K. Jas­mon­tas, Aly­taus pa­tai­sos na­mų di­rek­to­rius: „ne­ga­li­me šian­dien die­nai skai­ty­ti ka­li­nių laiš­kų“. Die­na, ne­pra­šyk, o tu, ku­ris čia esi va­ka­ras, at­eik, tau pa­skai­ty­sim ka­li­nių laiš­kus.

L. Aš­mo­nai­tie­nė, tau­to­dai­li­nin­kė: „juo­da spal­va do­mi­nuo­ja šian­dien die­nai“ (apie mar­gu­čius). Vė­liau par­au­do­nuos...

Žur­na­lis­tė iš Laz­di­jų: „žmo­nės sa­ko, kad ži­no, jog nuo šian­dien die­nos rei­kia re­gis­truo­ti kiau­les“

(ne nuo ry­to, ne nuo va­ka­ro) Ar žo­dis „šian­dien“ ne­sup­ran­ta­mas, kad dar rei­kia pri­dė­ti „die­nos“?

J. Mi­lius, ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas: (apie kiau­les) „išp­jau­ti, nes dar ne­ser­ga šian­dien die­ną“. O gal jau sir­go iš ry­to?

Ar­chi­tek­tas: „šian­dien die­nai su­kur­tas pa­sy­vaus na­mo ins­ti­tu­tas“.

Š. Bi­ru­tis, kul­tū­ros mi­nis­tras: „šiai die­nai tu­ri­me 70 proc. Val­do­vų Rū­mų eks­po­zi­ci­jų erdvės“

S. Be­sa­girs­kas, pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius: „šian­dien die­nai ne­pa­sa­ky­siu“ – gal pa­sa­kys ry­tui ar­ba va­ka­rui, o gal ry­to­jaus die­nai, bet jo klau­sia ne die­na, o žur­na­lis­tas.“šian­dien die­nai ban­dy­mus pri­temp­ti il­ga­lai­kius re­zul­ta­tus prie da­bar­ti­nės si­tua­ci­jos“.

D. Tu­my­nas, įmo­nės „Kau­no šva­ra“ di­rek­to­rius: „šian­dien die­nai va­lom“. Ar ne to­dėl kal­ba kau­nie­čiai, kad mies­tas šiukš­li­nas, kad daug trau­mų, nes va­lo tik šian­dien ir tik die­nai. Ry­tui ne­va­lė, va­ka­rui ir nak­čiai ne­va­lys, ir tiek bus pri­terš­ta, kad vien tik vie­nai die­nai va­ly­da­mi, mies­to nie­ka­da ne­iš­va­lys.

E. Ja­ni­nas, Sar­tų žir­gy­no di­rek­to­rius: „la­bai silp­ni šian­dien die­nai“ (apie kan­kin­tus že­mai­tu­kus), „šian­dien die­nai rei­kia juos pa­sta­ty­ti ant ko­jų“ „šian­dien die­nai mums rei­kė­tų pa­kra­tams aukš­tos ko­ky­bės šiau­dų“. Ar tai reiš­kia kad šian­dien die­ną žir­gai jau sto­vės, jei­gu die­ną – ne iš ry­to – gaus pa­kra­tų?

K. Mi­liu­kie­nė, Tel­šių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė: „Tel­šių se­na­mies­tis šiai die­nai yra su­tvar­ky­tas“. O ry­toj ką pa­ma­tys tu­ris­tai?

T. Ko­vė­ra, ju­dė­ji­mo „Už gam­tą“ ak­ty­vis­tas: „vo­kie­čiai šiai die­nai at­si­sa­kė at­omi­nių elek­tri­nių“. Ko­dėl tik vie­nai die­nai? „vals­ty­bė šiai die­nai ne­tu­ri gam­to­sau­gi­nių pre­ro­ga­ty­vų“. Ar tik šiai die­nai? O kaip ki­toms?

Žal­gi­rio po­lik­li­ni­kos sky­riaus va­do­vas: „dan­tų im­plan­tai šiai die­nai bran­gūs“. Ar ry­toj gau­siu nu­si­pirk­ti pi­giau?

E. Ga­ve­lie­nė, gy­dy­to­ja: „šiai die­nai ab­so­liu­čiai aiš­ku, kad nu­tu­ki­mas yra“. Ki­tos die­nos ne to­kios su­pra­tin­gos, joms ne­aiš­ku, nors ma­to, bet ne­su­vo­kia, kad jis yra...

D. Ke­pe­nis, svei­kuo­lių ak­ty­vis­tas: „šiai die­nai mes su­skai­čia­vo­me“ (apie svei­kuo­lių kur­sų mo­kes­tį) Va­di­na­si, mo­kes­tis už kur­sus va­ka­re ga­lės bū­ti ir ki­toks...

E. Pa­užai­tė, už­kre­čia­mų li­gų ir AIDS cen­tras: „šiai die­nai si­tua­ci­ja to­kia...“

R. Že­mai­tai­tis, sei­mo na­rys: „Šian­dien die­nai iš miš­ko ne­gau­na­me... Šian­dien die­nai ne­ma­žai yra trū­ku­mų... šian­die­nai mo­kes­čiai yra blo­gai... šian­dien die­nai prog­re­si­niai mo­kes­čiai tu­rė­tų bū­ti pri­im­ti. Di­die­ji pre­ky­bos cen­trai ką da­ro šiai die­nai... Šian­dien die­nai la­biau­siai ken­čia vers­li­nin­kai, ku­rie vyk­do tei­sin­gą po­li­ti­ką“.

A. Ma­zu­ro­nis, Sei­mo na­rys: „ši nuo­mo­nė šiai die­nai yra klai­din­ga“ (apie re­fe­ren­du­mą dėl eu­ro įve­di­mo prieš­inin­kų ar­gu­men­tus). Va­di­na­si ki­tai ji tei­sin­ga? „šiai die­nai to stam­bi­ni­mo da­ry­ti ne­rei­kia“, „šiai die­nai mū­sų miš­kų val­dy­mo sis­te­ma dir­ba nor­ma­liai“.

K. Lu­bys, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė: „mes šiai die­nai tu­ri­me vie­šo­jo trans­por­to vidurkį“

R. Sin­ke­vi­čius, mi­nis­tras: „šiai die­nai kur­ti įmo­nę“. Tik vie­nai die­nai?“ šiai die­nai lė­šų ski­ria­ma tiek“. Ar val­di­nin­kai ne­švais­to lai­ko, kas­dien pers­kirs­ty­da­mi lė­šas?

Rau­dond­va­rio dva­ro di­rek­to­rė: „a­pie ofi­ci­ną šiai die­nai at­sa­ky­ti ga­li­me...“ Bet juk ne die­na klau­sė apie ofi­ci­ną, o klau­sy­to­jas iš Kau­no.

R. Kriš­čiū­nas, vi­ce­mi­nis­tras: „šiai die­nai grei­tai gen­dan­čių pro­duk­tų nė­ra“, „šiai die­nai in­for­ma­ci­jos ne­tu­ri­me apie greit gen­dan­čius pro­duk­tus“, „šiai die­nai jau­čia­me dė­me­sį iš Ru­si­jos pu­sės“. Kuo jau ši die­na to­kia ypa­tin­ga?Kad nė­ra in­for­ma­ci­jos, o Ru­si­ja vis tiek ro­do dė­me­sį?

K. La­ba­naus­kas, gy­dy­to­jų są­jun­ga: „vais­tai šian­dien die­nai yra to­kie ge­ri, kad bet ko­kį spau­di­mą su­tvar­ko“. O va­ka­re pa­ki­lus spau­di­mui rei­ka­lin­gi ki­ti vais­tai?

A. Sal­da­kaus­kas, Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja: „šian­die­nai dar tu­ri­me ir vi­du­ri­nes mo­kyk­las“.

V. Kviet­kaus­kas, lai­dos ve­dė­jas: „šiai die­nai žu­vu­sių yra...“. Ne­gi kas pa­si­ren­ka die­nas, ka­da žū­ti?

Š. Mar­čiu­lo­nis: „mes ma­to­me šiai die­nai ką ga­li­me pa­da­ry­ti“.

E. Aukš­tuo­lie­nė, gy­dy­to­ja: „šiai die­nai pūs­le­li­nės vi­ru­so iš­gy­dy­ti ne­ga­li­me“. Gai­la šios die­nos, bet nors ki­tus li­go­nius iš­gy­dy­ki­te.

G. Ka­va­liaus­kas, dur­pių įmo­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas: „Dur­pės šian­dien die­nai tu­ri sta­tu­są kaip iš­kas­ti­nis ku­ras“. O ry­tą tu­rė­jo ki­tą sta­tu­są?

R. Ma­li­naus­kas, Drus­ki­nin­kų me­ras: „šian­dien die­nai se­zo­niš­ku­mo klau­si­mas pil­nai iš­spręs­tas“ (apie orų reikš­mę Drus­ki­nin­kams). O šian­dien va­ka­rui jau ne­be­bus iš­spręs­tas, nes oras kei­sis?

„šian­dien die­nai ma­ty­ti ten­den­ci­ja - ma­žė­ja len­kų, dau­gė­ja ki­tų...“ (apie lan­ky­to­jus iš už­sie­nio) Ta ten­den­ci­ja taip su­nkiai ma­to­si, tik ryš­kio­je die­nos švie­so­je...

„už­sie­nie­čiai šian­dien die­nai daž­niau­siai per­ka bu­tą“. Mat ko­kie tie už­sie­nie­čiai – per­ka bu­tą tik vie­nai die­nai, tik šian­dien. Pi­ni­gus tik mė­to. Tik die­nai, kad tu­rė­tų kur pa­snaus­ti po so­čių pie­tų. O ry­toj die­nai jau pirks ki­tą? O va­ka­rui ar nak­čiai ir­gi per­ka at­ski­rą bu­tą? Ką da­ro, kai pri­si­per­ka tiek bu­tų? Par­da­vi­nė­ja ar ko­lek­cio­nuo­ja vie­nos die­nos bu­tus? Gal iš­nuo­mo­ja trum­piems pa­si­ma­ty­mams...

P. Ugians­kis, Kau­no oro uos­to dar­buo­to­jas „šian­die­nai nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“ (apie nau­jus skry­džių marš­ru­tus). Ši die­na jam at­ro­do įtar­ti­nai, to­dėl pa­slap­ties ne­atsk­leis, ge­riau pa­sa­kys ki­toms die­noms.

K. Bru­da, po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas: „sa­vi­val­dy­bės šiai die­nai yra blo­gio lop­šiai“. Pa­lau­ki­me, ki­tą die­ną p. K. Bru­da jau ne­ver­tins sa­vi­val­dy­bių kaip blo­gio lop­šių.

V. Gri­ga­ra­vi­čius, Kau­no Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios kle­bo­nas: „šiai die­nai pa­au­ko­ję yra“. O aš, au­ko­da­mas baž­ny­čio­je, vi­sa­da ma­niau, kad tai baž­ny­čiai, o ne kaž­ko­kiai die­nai...

L. Bie­li­nis, po­li­to­lo­gas (apie kny­gos „Red Da­lia“ pla­ti­ni­mą): „šiai die­nai vi­si tie prie­kaiš­tai... yra se­niai su­virš­kin­ti, įver­tin­ti“. Ar­gi jis ne­sup­ran­ta, kad bro­šiūr­pa­lai­kės pla­ti­ni­mas yra pa­stan­gos vėl prie­kaiš­tais api­ber­ti ne die­ną, o as­me­nį? „šiai die­nai Grau­ži­nie­nę vi­suo­me­nė ver­ti­na adek­va­čiai“. Tie­sa, ki­ta die­na pa­pra­šys vėl įver­tin­ti.

R. Ša­džius, mi­nis­tras: „šiai die­nai pri­im­ti­nas spren­di­mas“. O vi­suo­me­nei ar pri­im­ti­nas??

A. Pa­be­dins­kie­nė, mi­nis­trė: „šiai die­nai apie pen­si­jų fon­dus ne­gal­vo­ja­me“,“ liūd­niau­sia šiai die­nai“. Gal liūd­niau­sia ne die­nai, o pa­čiai kal­bė­to­jai?

Bet A. Prei­dy­tė, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja sa­ko tei­sin­gai: ne „šiai die­nai“, o „šiuo me­tu si­tua­ci­ja to­kia“.

„Šiam momentui“

V. Vo­lo­vo­jus, po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas: „mū­sų vy­riau­sy­bė ne­įsi­trau­kia šiam mo­men­tui“. Į ką tu­rė­tų įsi­trauk­ti mū­sų vy­riau­sy­bė šio mo­men­to la­bui?

R. Sin­ke­vi­čius, mi­nis­tras: „šiam mo­men­tui ge­riau­sia“. Iš kur ži­no­te kas jam ge­riau­sia? Ar jis pa­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę?

G. Iva­naus­kas, pro­ku­ro­ras: „šiam mo­men­tui ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti“. Jei­gu mo­men­tas iš­girs, tai sa­ky­kit. O žmo­nėms ar ką pa­sa­ky­si­te?

I. Liu­kai­ty­tė, si­nop­ti­kė: „šiam mo­men­tui ne­ga­li­ma kal­bė­ti“ (apie šil­dy­mo nu­trau­ki­mą). O ku­riam ki­tam ga­li­ma? Tik ar jis kal­bė­sis su ju­mis?

„Ši­to­je vietoje“

Vie­šų­jų kal­bė­to­jų la­bai mėgs­ta­mas mis­tiš­kas reiš­ki­nys „ši­ta vie­ta“. Ji pa­slap­tin­ga, nes nie­ka­da ne­nu­ro­do­ma, kur. Vi­si mi­ni „ši­tą vie­tą“, bet nė vie­nas ne­pa­sa­ko, kur ji yra, sla­pu­kau­ja. Ar dėl to, kad ten jiems taip ge­ra?

K. Rim­še­lis: „man ši­to­je vie­to­je svar­bu vals­ty­bės val­dy­mas“; „ši­to­je vie­to­je ne­svar­bu ko­kia bū­tų po­li­ti­nė „. „ši­to­je vie­to­je no­riu pa­sa­ky­ti ši­tas pos­tas nė­ra po­li­ti­nis“- nė­ra ko sa­ky­ti, ir taip kiek­vie­nas su­pran­ta, kad kal­ban­ty­sis ra­di­ju­je ne­tu­ri pos­to, o jei­gu kė­dę, ku­rio­je tuo me­tu sė­di, va­di­na pos­tu, nes la­bai iš­troš­kęs pos­to, tai ti­krai ši kė­dė dar nė­ra po­li­ti­nis pos­tas.

R. Alek­na, psi­cho­te­ra­peu­tas, po­li­ti­kas: „šio­je vie­to­je aš ap­kal­tin­čiau ne mo­te­ris, bet far­ma­ci­nin­kus“. Ka­žin, ar ki­to­je vie­to­je at­si­lai­ky­tų prieš far­ma­ci­nin­kus ir ne­ap­kal­tin­tų mo­te­rų?

A. Amb­ro­zai­tis, pro­fe­so­rius, VU in­fek­ci­nių li­gų cen­tro di­rek­to­rius: „pag­rin­di­nį vaid­me­nį šio­je vie­to­je vai­di­na gri­pas“, „ši­to­je vie­to­je no­rė­čiau pri­min­ti“. „šio­je vie­to­je rei­kia pa­ste­bė­ti, kad im­uni­te­tas gri­pui pra­de­da veik­ti po dvie­jų sa­vai­čių“. Kad ra­di­ju­je gri­pas vai­din­tų pa­grin­di­nį vaid­me­nį, dar ne­gir­dė­jau...

E. Be­ne­tis, Ši­lu­tės vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas: „ši­to­je vie­to­je reik­tų pri­si­min­ti prof. Staus­ką“. Ku­rio­je ir ko­dėl ši­to­je? Ar ji lan­ky­ti­na?

P. Te­ko­rius, ke­lių di­rek­ci­ja: „ši­to­je vie­to­je Ne­rin­ga yra pa­lan­ki si­tua­ci­ja“. Čia jau re­bu­sas - rei­kia iš­vers­ti vi­są sa­ki­nį.

A. Pa­be­dins­kie­nė, mi­nis­trė: „šio­je vie­to­je rei­kė­tų koor­di­nuo­ti“. O tu­ri­mam pos­te ne­pa­vyks­ta?

S. Šed­ba­ras, sei­mo na­rys: „ši­to­je vie­to­je aš ne­ži­nau“. Jei­gu tu­ri ome­ny­je sei­mą, tai ko jis ten sė­di, jei ne­ži­no? O jei ra­di­ją, tai ko ten ėjo ne­ži­no­da­mas? Juk jį klau­si­nė­ja kaip ži­nan­tį.

A. Ma­zu­ro­nis, Sei­mo na­rys: „ši­to­je vie­to­je mo­kes­čiai pa­ima­mi iš miš­ki­nin­kų“, „miš­ki­nin­kų ši­to­je vie­to­je ke­lia­mas klau­si­mas tei­sin­gas“, „nu­ma­nau, kad šio­je vie­to­je mes kaip vals­ty­bė el­gia­mės“. Jei­gu miš­ki­nin­kai ke­lia tei­sin­gą klau­si­mą sei­me, tai ko­dėl ten iš jų im­ami mo­kes­čiai? Kaip – gry­nais ar če­kiais? Kas ima? Ar tai le­ga­lu? O gal tai ne sei­me, o kur nors miš­ke? Bai­su net nu­ma­ny­ti, kaip vals­ty­bė el­gia­si...

K. Bru­da, po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas: „nuos­ta­tai šio­je vie­to­je prieš­ta­rau­ja prieš įsta­ty­mą“. Per­neš­ki­te juos į ki­tą vie­tą ir baig­tas kriu­kis. Bet ar ga­li jie prieš­ta­rau­ja prieš ką nors? Ne, jie ga­li prieš­ta­rau­ti tik kam nors t.y. įsta­ty­mui.

Bet mu­zie­ji­nin­kė ži­no ši­tų žo­džių pra­smę ir var­to­ja tei­sin­gai: „la­bai pa­to­gu ši­to­je vie­to­je – ka­ted­ros var­pi­nė­je – ap­ta­ri­nė­ti Vil­niaus is­to­ri­ją“.

Is­to­ri­kė I. Vaiš­vi­lai­tė ne­sa­ko „šio­je vie­to­je“, o tei­sin­gai sa­ko „šiuo at­ve­ju“.

„Me­tų at­gal“

Z. Bal­čy­tis, eu­ro­par­la­men­ta­ras: „pen­kio­li­ka me­tų at­gal“. Ma­no esąs la­bai ga­lin­gas, su­kan­tis lai­ko ra­tą at­gal. Gry­nas ru­si­ciz­mas „пятнадцать лет тому назад“. O lie­tu­viai sa­ko su­pran­ta­mai: „prieš pen­kio­li­ką me­tų“.

R. Že­mai­tai­tis, Sei­mo na­rys: „ke­liais de­šimt­me­čiais at­gal“.

J. Mi­lius, ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas: „du me­tai at­gal“.

J. Po­le­kaus­kie­nė, ma­jo­rė, pra­ty­bų „Pa­si­ti­kė­ji­mas“ va­do­vė: „pra­ty­bas pra­de­da­me pla­nuo­ti vie­ne­rius me­tus at­gal“. Ga­liu grįž­ti at­gal ke­liu. Ga­liu duo­ti at­gal į au­sį. Bet lai­ke nie­ko ne­ga­liu pa­da­ry­ti at­gal.O čia tai vir­šū­nė, tai ste­buk­lai mū­sų sau­su­mos ka­riuo­me­nė­je, dau­giau nie­ko...Šian­dien su­gal­vo­ju su­pla­nuo­ti pra­ty­bas, tai sė­du į lai­ko ma­ši­ną ir skren­du į pra­ei­tį, ly­giai vie­nus me­tus. O aukš­tiems va­dams ra­por­tuo­ju, kad su­pla­na­vau prieš me­tus. Ger­bia­mi va­dai, pra­šau, ne­iš­duo­ki­te ka­ri­nės pa­slap­ties, ne­si­gir­ki­te, kad tu­ri­te to­kią ma­ši­ną. Ry­tų kai­my­nas už­si­geis, bus bė­dos.

„Pas juos“

R. Že­mai­tai­tis, Sei­mo na­rys: „ži­nių pas juos (ru­siš­kai у них) yra ma­žai“. Ar ti­krai ži­nios pas juos su­dė­tos į dė­žu­tes, bet tų dė­žu­čių la­bai ma­žai? Pas juos – tai ne jų gal­vo­se. Ma­tyt, no­rė­ta, bet ne­su­ge­bė­ta pa­sa­ky­ti, kad jie ma­žai ži­no, ne­iš­si­la­vi­nę.

Kal­bė­to­ja: „mes klau­sia­me pas žmo­nes, ku­rie pas mus at­ei­na“. Ko­me­di­ja, dau­giau nie­ko. Jie ne­klau­sia tų žmo­nių, ku­rie pas juos at­ei­na. Jie ei­na pas tuos žmo­nes į na­mus, kad pa­klaus­ti jų. Tai gal jie ten ei­na ne klaus­ti, o duo­ne­liau­ti ar įsip­ra­šy­ti į sve­čius?

Ki­ta kal­bė­to­ja: „tas įau­gę jau pas žmo­gų“. No­rė­ta pa­sa­ky­ti apie žmo­gaus sa­vy­bes, ta­čiau iš to pa­sa­ky­mo ga­li­me su­pras­ti tik, kad kaž­kas įau­go žmo­gaus na­muo­se ar kie­me, gal, pvz. ge­be­nė į sie­ną.

Kal­bė­to­ja: „pas juos vi­sai ki­toks po­žiū­ris į vai­ką“. Jei­gu kal­ba­ma apie vie­tą, pvz. „pas juos, Nor­ve­gi­jo­je, vi­sai ki­toks po­žiū­ris į vai­ką“, tai pa­sa­ky­ta tei­sin­gai. Bet jei kal­ba­ma apie žmo­nes, tai sa­ky­ti: „jų vi­sai ki­toks...“

R. Ur­bo­nai­tė, po­li­to­lo­gė iš M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­to: „pas ką yra ga­lios cen­tras“. Jo nė­ra nė pas ką nors. Pas ką nors ga­li bū­ti ba­lius.

Ru­siš­kas prieš­dė­lių vartojimas

D. Gry­baus­kai­tė, Pre­zi­den­tė: „tei­sė­sau­gos or­ga­nai ne­su­ge­ba pra­kon­tro­liuo­ti“. Ka­žin. Tur­būt, jie su­ge­ba pra­leis­ti kon­tro­lę, ne­kon­tro­liuo­ti. Jie ne­su­ge­ba su­kon­tro­liuo­ti. Ačiū Pre­zi­den­tei, kad ne­sa­ko „pra­fi­nan­suo­ti“, o to­kių mė­gė­jų yra.

L. Grau­ži­nie­nė, Sei­mo pir­mi­nin­kė: „pra­bal­sa­vo“. Tai­gi, pra­lei­do bal­sa­vi­mą. Ko­dėl pir­mi­nin­kė lei­do taip elg­tis vi­sam sei­mui? O juk tu­rė­jo bal­suo­ti ir nu­bal­suo­ti už kaž­ko­kį is­ta­ty­mą.

Kal­bė­to­ja: „rei­kia užin­te­re­suo­ti“. Ne­są­mo­nė, nes ne­aiš­ku ką no­rė­jo pa­sa­ky­ti. Už ko in­te­re­suo­ti? Lie­tu­viai sa­ko: „suin­te­re­suo­ti, su­do­min­ti“.

I. Lau­ciu­vie­nė, Vil­niaus pri­va­tus vai­kų dar­že­lis: „už­si­da­vėm kryp­tį“. O už­si­da­vėt su kuom – ar su kryp­tim? O už­si­da­vę ar la­bai skau­džiai už­si­ga­vo­te? Lie­tu­viš­kai – „pa­si­rin­ko­me kryp­tį“.

Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja: „toks už­ma­ny­mas“. Lie­tu­viš­kai „su­ma­ny­mas“.

V. Va­si­liaus­kas, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­to­jas (apie eu­ro mo­ne­tas): „at­kal­di­nę mo­ne­tų“. Ru­siš­kai „отчеканили“. Lie­tu­viš­kai „nu­kal­di­no“.

Ki­ti rusicizmai

Kai kas sa­ko „iš­dirb­ti spren­di­mą“. Lie­tu­viai iš­dir­ba kai­lį tie­sio­gi­ne ir per­kel­ti­ne pra­sme, bū­tų ge­rai kad ir kal­bos ter­šė­jams, bet spren­di­mą ne „iš­dir­ba“, tie­siog „nusp­ren­džia“.

Kal­bė­to­jai: „pas­ta­ty­tas už­da­vi­nys, pa­sta­ty­tas tiks­las, pa­sta­ty­tas di­džiu­lis iš­šū­kis“. Nė vie­nas iš tų da­ly­kų nė­ra sta­to­mas. Jei­gu ru­sai mėgs­ta „поставлена задача, цель“, tai lie­tu­viams ne­bū­ti­na jų žo­džiais kal­bė­ti. Mes ke­lia­me, skel­bia­me tiks­lus, iš­šū­kius.

„Prob­le­ma ta­me“ – „проблема в том“

Lai­dos ve­dė­jas: „kur yra prob­le­ma? Prob­le­ma ta­me“. Prob­le­ma nė­ra nei kur, nei ka­me. Ne­rei­kia ieš­ko­ti, kur ji pa­sis­lė­pus. Rei­kia su­pras­ti, kas yra prob­le­ma ar bė­da. Prob­le­ma yra tai, kad pro­fe­sio­na­lus žur­na­lis­tas klau­sy­to­jus mo­ko terš­ti kal­bą. Ar jis ir vi­si mi­nė­ti kal­bė­to­jai tai da­ro ty­čia? Ma­nau, kad ne. Bė­da, kad jie ne­be­gir­di, ką kal­ba, kaip ne­be­gir­di ir kei­kū­nai, ku­rių kas an­tras žo­dis ne­cen­zū­ri­nis. Taip įau­gę ir už­val­dę juos sve­tim­žo­džiai. Vi­si jie pa­sa­kys, kad dir­ba Lie­tu­vai, bet ne­su­vo­kia, kad įtvir­tin­da­mi ir pla­tin­da­mi gim­to­jo­je kal­bo­je ru­si­ciz­mus, nie­ki­na mū­sų kal­bą – bran­giau­sią tau­tos ver­ty­bę.

Ką da­ry­ti? Val­džios žmo­nės, ne­svar­bu tau­ty­bė, tu­ri mo­kė­ti ge­rai ne tik dar­bus da­ry­ti, bet ir lie­tu­vių kal­ba kal­bė­ti. No­ri kas užim­ti pos­tą – stro­piai pa­ti­krin­ti ir lie­tu­vių kal­bos mo­kė­ji­mą, ne tik už­sie­nio. O jei ne­mo­ka, tu­ri mo­ky­tis vi­są lai­ką, ana­li­zuo­ti sa­vo kal­bas. O gal jie ir mo­ko­si, tik ne to? Mo­ko­si, kaip kal­bė­ti šab­lo­niš­kai ir tra­fa­re­tiš­kai, bet ne lie­tu­viš­kai?

Gal vi­sų per ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją kal­ban­čių pa­si­sa­ky­mus tu­rė­tų re­da­guo­ti au­to­ma­tas: sve­tim­žo­džio vie­to­je su­pyp­sė­ti, kaip da­ro da­bar su ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais. Tai bū­tų sma­gu, ar ne?!

Ti­kiuo­si, kad lai­ką su­gai­šau ne vel­tui, kad mi­nė­ti as­me­nys ir daug ki­tų pa­gal­vos, kie­no kal­ba jie kal­ba.