Redakcijos paštas. Replika dėl asmenvardžių rašybos projektų
Da­lies Lie­tu­vos sei­mū­nų pri­myg­ti­nai bru­ka­mas as­men­var­džių ra­šy­bos ne­vals­ty­bi­nės kal­bos raš­me­ni­mis įsta­ty­mo pro­jek­tas, ten­ki­nant kai ku­rių Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­ti­nių bend­ri­jų va­do­vų ra­di­ka­lias už­gai­das bei Len­ki­jos po­li­ti­kų rei­ka­la­vi­mus, ne tik ne­pri­si­de­da prie Lie­tu­vos vi­suo­me­nės kon­so­li­da­ci­jos, bet su­da­ro pre­teks­tą des­ta­bi­li­zuo­ti vi­suo­me­nę ir ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se, kur to­kia re­zer­va­ti­nė pra­kti­ka ne­nu­ma­ty­ta. 

Ta­čiau kur Lie­tu­vos pa­vyz­dys ga­li pa­di­din­ti ir taip di­de­lę tarp­na­cio­na­li­nę įtam­pą tų ša­lių vi­du­je, o Ru­si­jai su­teik­tų dar vie­ną ar­gu­men­tą prieš­in­ti Lie­tu­vą su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, kaip tai bu­vo sėk­min­gai da­ro­ma, in­terp­re­tuo­jant Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo skir­tu­mą nuo ati­tin­ka­mo įsta­ty­mo Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Mėg­džio­ti Len­ki­jo­je pri­im­tus ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus Lie­tu­vai ne­tin­ka ir dėl ab­so­liu­čiai asi­me­triš­ko ša­lių dy­džio, ir dėl vi­siš­kai skir­tin­gų tau­ti­nių bend­ri­jų pro­por­ci­jų – Len­ki­jo­je jos su­da­ro apie 2 proc., Lie­tu­vo­je – 13 proc.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad rei­ka­la­vi­mą as­men­var­džius ra­šy­ti len­kiš­kais raš­me­ni­mis Len­ki­ja pri­me­ta iš­skir­ti­nai Lie­tu­vos sla­va­kal­biams pi­lie­čiams, ši­taip tai­ky­da­ma vie­no­kius stan­dar­tus Lie­tu­vai ir ki­to­kius Lat­vi­jai, kur taip pat yra len­kais sa­ve lai­kan­čių gy­ven­to­jų bend­ruo­me­nė, is­to­riš­kai su­si­for­ma­vu­si pa­na­šiai kaip Lie­tu­vo­je. Čia ver­ta pri­min­ti, kad Lat­vi­jos Daug­pi­lio mies­te bei Daug­pi­lio ir Kras­la­vos ra­jo­nuo­se gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ro sla­va­kal­biai ša­lies pi­lie­čiai, kaip Lie­tu­vos Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se. Ta­čiau Lat­vi­jo­je vals­ty­bi­nės kal­bos rei­ka­la­vi­mų (įskai­tant pa­var­džių, gat­vė­var­džių ir vie­to­var­džių ra­šy­bą) lai­ko­ma­si vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je, ne­da­rant jo­kių iš­im­čių at­ski­roms pi­lie­čių gru­pėms ar ra­jo­nams ir ne­ku­riant kal­bi­nių re­zer­va­tų. To­kių iš­im­čių ne­da­ro­ma ir Es­ti­jos Nar­vos ru­sa­kal­biam re­gio­nui. ES ne­tu­ri dėl to prie­kaiš­tų nei Lat­vi­jai, nei Es­ti­jai.

Tad jau vien skelb­da­mi to­kius ke­ti­ni­mus, Lie­tu­vos Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė el­gia­si ne­so­li­da­riai Lat­vi­jos at­žvil­giu. Lat­vi­jos kal­bi­nin­kai ir po­li­ti­kai jau ne kar­tą yra par­eiš­kę ne­ri­mą dėl to­kių Lie­tu­vos pla­nų. Jei Lie­tu­va dek­la­ruo­ja sie­kian­ti di­des­nės in­teg­ra­ci­jos su Bal­ti­jos ir Šiau­rės Eu­ro­pos ša­li­mis, ji tu­ri steng­tis de­rin­ti sa­vo įsta­ty­mų ba­zę pir­miau­sia su ki­tų Bal­ti­jos ša­lių, užuot kū­ru­si kon­tras­tuo­jan­čius įsta­ty­mus, ati­tin­kan­čius di­džių­jų kai­my­ni­nių vals­ty­bių to­li sie­kian­čius in­te­re­sus.

Siū­ly­čiau at­si­sa­ky­ti šių ne­so­li­da­rių ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­teg­ra­lu­mui pa­vo­jin­gų pro­jek­tų, o Lie­tu­vos pi­lie­čių, pa­gei­dau­jan­čių sa­vo as­men­var­džius ma­ty­ti par­ašy­tus ki­ta kal­ba, var­dus ir pa­var­des ra­šy­ti an­tra­ja­me pa­so pus­la­py­je, ne­da­rant seg­re­ga­ci­nių iš­im­čių raš­ta­ženk­liams ar abė­cė­lėms.

Prof. dr. Al­vy­das But­kus yra VDU Le­to­ni­kos cen­tro vadovas