Redakcijos paštas. Nuo ko pradedame?
Nors po pa­si­bai­gu­sių mū­sų Sei­mo rin­ki­mų nau­jo­ji vy­riau­sy­bė te­be­si­for­muo­ja – jos prog­ra­ma dar ūkuo­se, re­gi­me tik bend­rą­sias nuo­sta­tas bei dis­ku­si­jas apie bū­si­mą (ar­ba ne) al­ko­ho­lio bei vais­tų pre­ky­bos vals­ty­bi­nį mo­no­po­lį – abu lai­mė­ju­sios Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ly­de­riai Ra­mū­nas Kar­baus­kis ir Sau­lius Skver­ne­lis jau ži­no ir skel­bia: dvi mi­nis­te­ri­jas – Že­mės ūkio ir Ap­lin­kos, iš­kel­si­me į Kau­ną, o Vil­niu­je su­tal­pin­si­me į vie­ną (nau­ją, di­de­lį?) pa­sta­tą. 

Ne­be pir­mas kar­tas – vos pa­te­kę į val­džios vir­šū­nes, ar­chi­tek­tū­rą, ur­ba­nis­ti­ką, net re­gio­ni­nį pla­na­vi­mą, vi­si, pa­si­ro­do, mo­ka, vi­si iš­ma­no, nuo to ir pra­de­da.

Pir­miau­siai – iš­kel­ti iš Vil­niaus į Kau­ną dvi mi­nis­te­ri­jas. Ko­dėl dvi, o ne vie­ną ar­ba tris, ke­tu­rias? Ko­dėl bū­tent Ap­lin­kos? Ko­dėl tar­ki­me ne Su­si­sie­ki­mo, o Že­mės ūkio? Kon­ser­va­to­riai, lai­mė­ję rin­ki­mus 2008 m., šią mi­nis­te­ri­ją taip pat bu­vo su­si­ruo­šę įkur­din­ti Kau­ne – mo­ty­vų, pra­smės, iš­sky­rus, kad Kau­nas yra Lie­tu­vos cen­tre, ir ja­me yra Že­mės ūkio aka­de­mi­ja, tie­są pa­sa­kius taip ir ne­sup­ra­to­me, ta­čiau, lai­mei, tuo­me­ti­nei Vy­riau­sy­bei ge­riau įsi­gi­li­nus į rei­ka­lo es­mę, šio per­si­kraus­ty­mo bu­vo at­si­sa­ky­ta.

Ko no­ri­ma pa­siek­ti da­bar? Su­ža­vė­ti tam ti­krą da­lį rin­kė­jų? Par­em­ti gy­ven­to­jų skai­čiu­mi nu­krau­ja­vu­sį Kau­ną, jam su­teik­ti sos­ti­nės bliz­ge­sio užuo­mi­nų? Var­gu, ar tuo bus kas nors ap­čiuo­pia­mo šiam mies­tui pa­siek­ta. Tuo tar­pu Vy­riau­sy­bė, jos mi­nis­trai ir ki­ti aukš­tas par­ei­gas uži­man­tys tar­nau­to­jai yra vie­na ko­man­da, ji pri­va­lo dar­niai dirb­ti, ir jos na­riams ten­ka, o kar­tais vi­siš­kai bū­ti­na, kaip sa­ko­ma, fi­ziš­kai ma­ty­tis ne vien tik Vy­riau­sy­bės po­sė­džiuo­se – vi­sa tai, apie ką ko­mu­ni­kuo­ja­ma in­ter­ne­tu, te­le­fo­nais ar ki­to­mis pa­na­šio­mis prie­mo­nė­mis, yra gir­di­ma ir ma­to­ma vi­sų, kam tai yra smal­su ir įdo­mu.

Ar pri­va­lu­mas, kad dvi mi­nis­te­ri­jos bus bū­tent šiuo po­žiū­riu to­liau? Apie per­si­kė­li­mo kaš­tus, iš­kil­sian­čias tar­nau­to­jų ir jų šei­mų prob­le­mas (R. Kar­baus­kis jau spė­jo ir at­sai­nų po­žiū­rį par­ody­ti), kaip ir po to sek­sian­čią ko­man­di­ruo­čių Kau­nas-Vil­nius be­ga­ly­bę, ne­kal­bu. Jei ma­no­ma, kad Kau­ne bus sma­giai įsi­kur­ta pel­nin­gai par­da­vus vil­niš­kius mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tus, ne­ver­tė­tų tu­rė­ti di­de­lių iliu­zi­jų: Vals­ty­bės tur­to fon­de at­si­ra­dę, jie ne­bus ūmai rea­li­zuo­ti, o par­duo­ti – ne­bū­ti­nai la­bai pel­nin­gai, ir per­si­kė­li­mas už­guls vals­ty­bės biu­dže­tą de­šim­ti­mis mi­li­jo­nų eu­rų. Šie pi­ni­gai ne­bus nau­do­ja­mi svar­bes­niems, sku­bes­niems rei­ka­lams.

Dar ne vis­kas: Lie­tu­vos sos­ti­nė yra ry­ti­nia­me mū­sų vals­ty­bės pa­kraš­ty­je, su­dė­tin­go­je et­ni­nė­je ap­lin­ko­je, pa­sta­ro­jo pra­ėju­sio šimt­me­čio Vil­niaus is­to­ri­ja per­mai­nin­ga, ir abie­jų ar­ti­miau­sių kai­my­nių ra­di­ka­lių na­cio­na­lis­tų sluoks­nių, o to­kių esa­ma, pre­ten­zi­jos (skir­tin­gos nei pa­čių vals­ty­bių po­li­ti­ka) ži­no­mos. To­kio­mis są­ly­go­mis bet koks vals­ty­bės kom­pe­ten­ci­jų kraus­ty­ma­sis iš Vil­niaus ir jo vaid­mens Lie­tu­vai silp­ni­ni­mas, bū­tų ne­pro­tin­gas veiks­mas. Vie­šai bū­tų duo­da­mas ne­tei­sin­gas ženk­las. Ne­da­ry­ki­me to.

Kal­bant apie Kau­ną: nors mies­tas pa­sta­rai­siais me­tais jau at­si­gau­na, vals­ty­bė, jos val­džia, nuo­šir­džiai pa­gei­dau­da­ma spar­tes­nio mies­to vys­ty­mo­si, tu­rė­tų dė­ti aiš­kias pa­stan­gas, kad bū­tent ja­me ak­ty­viau, gal­būt net nei Vil­niu­je, kur­tų­si vers­las, moks­las, me­nai. Tam rei­kė­tų ge­rin­ti Kau­no pa­sie­kia­mu­mą, puo­se­lė­ti inf­ras­truk­tū­rą ir pa­slau­gas. Tai ne­tu­rė­tų bū­ti pa­lik­ta sa­viei­gai, ne­dar­niai, im­pro­vi­zuo­tai pa­ski­rų ži­ny­bų veik­lai; pri­va­lo bū­ti rim­tai pla­nuo­ja­ma, in­ves­tuo­ja­mos lė­šos – gal būt ir tos, ku­rias pra­ry­tų mi­nis­te­ri­jų kraus­ty­mas. Su­lauk­tu­me ti­krų tei­gia­mų il­ga­lai­kių re­zul­ta­tų.

Ypač su­nkai su­vo­kia­mas yra no­ras su­bur­ti vi­sas Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jas Vil­niu­je po vie­nu sto­gu – į vie­ną di­de­lį ko­lū­kį (į Kau­ną dvi mi­nis­te­ri­jos ne­be­va­žiuos?). Da­bar, bū­da­mos skir­tin­guo­se, ga­nė­ti­nai iš­vaiz­džiuo­se pa­sta­tuo­se ir be­veik vi­sos kom­pak­tiš­kai iš­si­dės­čiu­sios mies­to is­to­ri­nė­je da­ly­je, jos ge­rai rep­re­zen­tuo­ja Lie­tu­vos vals­ty­bę ir jos val­dy­mą.

Rep­re­zen­ta­vi­mas – nors anaip­tol ne pa­grin­di­nė, bet taip pat svar­bi šių įstai­gų pa­skir­tis. Štai vien Ge­di­mi­no pros­pek­te ar gre­ta jo glau­džia­si Lie­tu­vos par­la­men­to bei Vy­riau­sy­bės rū­mai, pen­ke­ri še­šių mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tai, Aukš­čiau­sia­sis teis­mas, Lie­tu­vos ban­ko būs­ti­nė. Ar ver­ta kel­din­ti įstai­gas, dau­ge­liu at­ve­jų iš ver­tin­gų is­to­ri­nių pa­sta­tų, ar­dy­ti su­sik­los­čiu­sią vals­ty­bės sos­ti­nės struk­tū­rą? Ar pa­kaks pa­jė­gų ją sėk­min­gai per­kur­ti? Jo­kio­se tra­di­ci­jas tu­rin­čio­se ir jas puo­se­lė­jan­čio­se Eu­ro­pos sos­ti­nė­se taip aps­kri­tai ne­siel­gia­ma, nes įspū­din­gi ir se­niai už­gy­ven­ti ša­lies val­dy­mą at­sto­vau­jan­tys pa­sta­tai ku­ria ir bran­džios vals­ty­bės įvaiz­dį.

Ar pa­mąs­to nau­jie­ji ly­de­riai bent apie tai, kiek mi­li­jo­nų per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius bu­vo su­dė­ta į šių vi­sų pa­sta­tų re­no­va­vi­mus, re­kons­tra­vi­mus, dai­li­ni­mą ir įren­gi­nė­ji­mą?

Gal būt nau­jai iš­rink­tai val­džiai pa­vyks kiek su­ma­žin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių. Ta­da bus ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie ar­chi­tek­tū­rą – ku­rių mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tų ar pa­ski­rų jų kor­pu­sų įma­no­ma bei tiks­lin­ga at­si­sa­ky­ti ir par­duo­ti, ku­rias gal­būt ir su­jung­ti po vie­nu sto­gu. Sta­ty­ti joms nau­jus bildingus? Var­gu. Ne­bent jau pri­si­ža­dė­ta vals­ty­bės biu­dže­to pi­ni­gais par­em­ti žy­mių­jų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jų vers­lą ir pel­nus: Kau­ne – griau­nant ne­įvy­ku­sį „Res­pub­li­kos“ vieš­bu­tį, o Vil­niu­je – iš mies­tie­čių pa­vog­tą „Žal­gi­rio“ sta­dio­ną? Ti­kriau­siai taip nė­ra.