Redakcijos paštas: mitas apie sofos ūkininkus
„Lie­tu­vos ži­nio­se“ (2015 m. Nr. 39) ap­ra­šy­ta Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos „ko­va“ su vel­tė­džiau­jan­čiais va­di­na­mai­siais so­fos ūki­nin­kais. Į tą „ko­vą“ įsi­trau­kė ir Lie­tu­vos že­mės ūkio bend­ro­vių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Je­ro­ni­mas Krau­je­lis. Kaž­kur ka­dai­se lyg ir gir­dė­ta te­ma, lyg ir pri­me­na so­viet­me­tį, kai rim­tai ko­vo­ta su vi­so­kiais vel­tė­džiais.

Da­bar ap­ra­šy­ta, kaip šiuo­lai­ki­nius vel­tė­džius re­mia Briu­se­lio biu­ro­kra­tai. Bū­tų mi­nis­te­ri­jos ir J. Krau­je­lio va­lia - tuoj įves­tų tvar­ką. Tie­sa, nei tų vel­tė­džių są­ra­šų nė­ra, nei bent vie­no kon­kre­taus as­mens ne­pa­mi­nė­ta, nors ko­va vyks­ta jau se­niai. Pa­teik­ta net nuo­trau­ka, bet ne kon­kre­taus ūki­nin­ko, tik - mon­ta­žas. Su­nku at­si­kra­ty­ti min­ties, kad tai nė­ra už­sa­ko­ma­sis straips­nis prieš rin­ki­mus.

Toks bū­das nau­do­ja­mas, kai nuo sa­vo ydų ar­ba ne­ti­ku­sio dar­bo no­ri­ma nu­kreip­ti dė­me­sį vi­sai ki­ta link­me. Ar mi­nis­te­ri­ja pa­da­rė vis­ką, kad to­kių „vel­tė­džių“ ne­bū­tų? Ma­no nuo­mo­ne, ši prob­le­ma at­si­ra­do dėl kai ku­rių ne­vy­ku­sių pa­čios mi­nis­te­ri­jos įsa­ky­mų. Pa­vyz­džiui, že­mės ūkio mi­nis­tro 2012 me­tų ko­vo 15 die­nos įsa­ky­me ra­šo­ma: „At­kur­ti 2005 me­tų par­aiš­ko­se dek­la­ruo­tą dau­gia­me­čių (5 me­tai ir dau­giau) ga­nyk­lų ar­ba pie­vų plo­tą.“ Įsa­ky­mas ab­sur­diš­kas, nes vals­ty­bi­nė už­duo­tis me­cha­niš­kai per­ke­lia­ma ūki­nin­kams, o tai prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jos ly­gy­bės pri­nci­pui. Juk kai ku­rie ūki­nin­kai iš­vis ne­tu­ri jo­kių dau­gia­me­čių pie­vų, tad jiems ir at­kur­ti nie­ko ne­rei­kia. Pra­kti­ko­je įsa­ky­mas dar bū­na „pa­to­bu­li­na­mas“. Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros kas­me­ti­nės par­amos už že­mės ūkio naud­me­nų ir ki­tus plo­tus par­aiš­ko­je yra toks straips­nis: „Į­si­pa­rei­go­ju ne­ma­žin­ti val­do­mų dau­gia­me­čių ga­nyk­lų ar­ba pie­vų (5 me­tai ir dau­giau) plo­to ir ži­nau, kad, pa­žei­dus šį įsi­pa­rei­go­ji­mą, ga­li bū­ti su­ma­žin­ta par­ama. Įsi­pa­rei­go­ju agen­tū­rai par­ei­ka­la­vus jos nu­sta­ty­tais ter­mi­nais ir tvar­ka at­kur­ti per pa­sku­ti­nius me­tus bu­vu­sį dau­gia­me­čių ga­nyk­lų (pie­vų) plo­tą.“ Kad bū­tų su­ma­žin­ta par­ama, agen­tū­ra tai pri­du­ria pa­ti, par­ody­da­ma sa­vo kie­tu­mą ir kaip ger­bia bei rū­pi­na­si ūki­nin­kais. Ar ūki­nin­kas šio įsi­pa­rei­go­ji­mo ga­li ne­pa­si­ra­šy­ti? Di­des­nis šrif­tas le­mia ką ki­ta. Ži­no­ma, ga­li ir ne­pa­si­ra­šy­ti, ta­čiau par­amos ne­gaus. Ne tik ne­gaus, bet dar ir tu­rės su­grą­žin­ti jau gau­tą už ke­le­rius me­tus, ir iš kar­to. La­bai įdo­mūs ir plo­tų at­kū­ri­mo ter­mi­nai.

Nie­kas ne­ga­lė­jo nė pa­gal­vo­ti, kad ag­ra­ri­nis ter­mi­nas „dau­gia­me­tės pie­vos“ taps ti­krais spąs­tais dau­ge­liui ūki­nin­kų. Iš da­lies į to­kią si­tua­ci­ją pa­te­kau ir aš, ne­at­sar­giai pa­va­di­nęs da­lį pie­vų dau­gia­me­tė­mis. O jei­gu vi­sa že­mė bū­tų „dau­gia­me­tės pie­vos“, kaip pra­dė­ti ūki­nin­kau­ti? Že­mė dau­gia­me­tė­mis pie­vo­mis ga­li tap­ti dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Mi­tas apie so­fos ūki­nin­kus yra la­bai blo­gų įsta­ty­mų pa­sek­mė, o ko­va su so­fos ūki­nin­kais – anek­do­ti­nė.

Ma­no ma­ny­mu, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai de­rė­tų ge­rai pa­gal­vo­ti apie na­mų dar­bus ir kuo sku­biau pa­da­ry­ti sa­vo dar­že­ly­je nors mi­ni­ma­lią tvar­ką. Jei­gu mi­nis­te­ri­jai pa­vyk­tų ras­ti tuos mi­ti­nius so­fos ūki­nin­kus, tu­rė­tų la­bai ap­si­džiaug­ti (pa­na­šiai kaip me­ni­nin­kai džiau­gia­si sa­vo kū­ri­niais), nes tai jos pa­čios ne­vy­ku­sios že­mės ūkio po­li­ti­kos kū­ri­niai.

Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma ūki­nin­kau­ti esant to­kiems įsta­ty­mams ir dar bai­ses­niam jų vyk­dy­mui. Par­odo­mo­ji ko­va su mi­ti­niais so­fos ūki­nin­kais men­ka­ver­tė, gal net anek­do­ti­nė, ati­man­ti jė­gas ir lai­ką ti­krai rei­ka­lin­go­je Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos veik­lo­je.

Pa­tai­sy­ki­te sa­vo veik­los kom­pa­sus, nes jie ro­do klai­din­gą kryp­tį! Su­nku pa­ti­kė­ti, jog vi­sa tai pa­da­ry­ta tik dėl ne­iš­ma­ny­mo ar žiop­lu­mo. La­bai ti­kė­ti­na, kad vis­kas ap­gal­vo­ta, nu­ma­ty­ti vi­du­ram­žiš­ko do­mi­na­vi­mo pliu­sai, o ne są­ži­nin­gas tar­na­vi­mas žmo­nėms.

Gin­tau­tas Barščiauskas

Ši­lu­tės r.

Laiš­kas spaus­di­na­mas sutrumpintas