Redakcijos paštas. Kas iš tikro yra laisvas žodis?
Lais­vas žo­dis, žo­džio lais­vė, la­bai po­pu­lia­rūs ir daž­nai kar­to­ja­mi po­sa­kiai. Iš tie­sų lais­vas žo­dis ne­pap­ras­tai rei­ka­lin­gas ir jo pra­smė yra gi­li ir rei­ka­lin­ga kaip oras ir van­duo. Su­pran­ta­ma, kad lais­vas žo­dis pir­miau­sia ir svar­biau­sia yra tei­sin­gas ir są­ži­nin­gas žo­dis. Ta­čiau ar vi­si pas mus taip su­pran­ta lais­vą žo­dį, jo pra­smę ir tu­ri­nį? 

Oras ir vanduo deja šiandien, dažnai būna užteršti, nebebūna visiškai švarūs ir skaidrūs kaip rasos lašas. O kaip su žodžiu? Man atrodo, kad žodžio laisvė tai pirmiausia atsakomybė už žodį, kad jis tikrai yra laisvas, sąžiningas, laisvas visapusiškai– nuo melo, apgaulės, pašalinės įtakos, pinigų, savanaudiškų interesų. Ar laisvas žodis yra visiškai laisvas ir teisingas jei jame pusė tiesos, ar dalis tiesos? Laisvu jį sunku pavadinti, gal greičiau pusiau laisvu, ar nevisiškai laisvu. Į vandenį įdėjus tam tikrų priedų jis tampa skanesnis, patrauklesnis, į orą papurškus kvepalų, jis taip pat būna kvapesnis, bet negrynas. O kaip su žodžiu? Tas pats, kaip su oru ir vandeniu, tik vartojimo tikslai ir būdai kitokie. Truputį pasūdytą, pasaldintą ar su kitu prieskoniu žodį žmonės nejučiomis priima dažnai nesuprasdami, kad tai netyras žodis, o su priedais, tačiau toks jis lengviau priimamas daliai, o gal didžiai daliai mūsų žmonių. Pasūdytas, pasaldintas ar su kitu prieskoniu (pagal reikalą) žodis tampa preke ir parduodamas už didelę kainą, bet jo poveikis yra kitoks nei gryno vandens lašo, tik žmonės deja to nepajaučia, ar ne visada susigaudo, kaip iš tikrųjų yra. Pusiau teisingo, ar daugmaž teisingo, ar truputį teisingo žodžio kaina dažnai didėja viešojoje erdvėje, viešojoje rinkoje, deja vertė mažėja. Išsaugokime laisvą, teisingą ir sąžiningą žodį.

Viktoras Rinkevičius – LR Seimo narys