Redakcijos paštas. Gimtajai kalbai apginti
Mi­ka­lo­jus Dauk­ša, Di­dy­sis lie­tuv­nin­kas, prieš dau­giau nei 400 me­tų, rū­pin­da­ma­sis lie­tu­vių kal­ba, jos iš­li­ki­mu, ra­šė sa­vo gar­sio­jo­je ,,Pos­ti­lė­je“: ,,Ne že­mės der­lu­mu, ne dra­bu­žių skir­tin­gu­mu, ne ša­lies gra­žu­mu, ne mies­tų ir pi­lių tvir­tu­mu gy­vuo­ja tau­tos, bet dau­giau­sia iš­lai­ky­da­mos ir var­to­da­mos sa­vo kal­bą, ku­ri di­di­na ir iš­lai­ko bend­ru­mą, san­tai­ką ir bro­liš­ką mei­lę. Kal­ba yra bend­ras mei­lės ry­šys, vie­ny­bės mo­ti­na, pi­lie­tiš­ku­mo tė­vas, vals­ty­bės sar­gas (mū­sų pabr.). Su­nai­kink ją - su­nai­kin­si san­tai­ką, vie­ny­bę ir ge­ro­vę. Su­nai­kink ją - už­tem­dy­si sau­lę dan­gu­je, su­mai­šy­si pa­sau­lio tvar­ką, ati­msi gy­vy­bę ir garbę…”

JE Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei Da­liai Grybauskaitei

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kei Lo­re­tai Grau­ži­nie­nei

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nis­trų ta­ry­bos pir­mi­nin­kui Al­gir­dui Butkevičiui

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nariams

Žiniasklaidai

Lie­tu­vos žmonėms

To­li nuo Tė­vy­nės gy­ve­nan­čių lie­tu­vių rū­pes­tis gim­to­sios kal­bos, jos raš­me­nų iš­lai­ky­mu per li­tua­nis­ti­nes mo­kyk­las, dai­nų, šo­kių šven­tes ir įvai­rius lie­tu­viš­kus ren­gi­nius, spau­dą, skie­pi­ja mei­lę sa­vo is­to­ri­nei tė­vy­nei Lie­tu­vai.

Nors ir to­li nuo Tė­vy­nės, bet ne­nu­to­lę, gy­ve­na­me Lie­tu­va ir jos rei­ka­lais. Ne taip se­niai nu­ste­bi­no ir pa­pik­ti­no Lie­tu­vos Sei­mo na­rių keis­tas no­ras ,,sta­ty­ti til­tą tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos”, tan­ku per­va­žiuo­jant per lie­tu­viš­ką abė­cė­lę (ku­riai jau grei­tai ir vi­sas šim­tas me­tų!) - įve­dant į ją tris rai­des – q, w ir x.

Ar­gi tai ,,til­to sta­ty­mas”? Tai pa­tai­ka­vi­mas Tai pa­na­šu į mū­sų ne­apy­kan­tos len­kams kurs­ty­mą – prie­var­ti­nis lie­tu­viš­kos abė­cė­lės ,,pra­tur­ti­ni­mas” tam ir pa­si­tar­naus. Be to, šių tri­jų rai­džių ne­pa­kaks, po jų, at­šliauš ir dau­giau įvai­rių len­kų raš­tui bū­din­gų dia­kri­ti­nių ženk­lų. Ir tai dar ne pa­bai­ga – Lie­tu­vo­je gau­siai gy­ve­na ir ki­tų tau­tų.

Pa­sak Le­ni­no, kiek­vie­na vi­rė­ja ga­li val­dy­ti ša­lį. Ar tai ne­pa­na­šu į Lie­tu­vos res­pub­li­kos Sei­mą, kur spren­di­mus apie kal­bos ir ra­šy­bos nau­ja­da­rus siū­lo sei­mū­nai, su kal­bos moks­lais ne­tu­rin­tys nie­ko bend­ro, o kal­bos ko­mi­si­jos nuo­mo­nės nė ne­pai­so­ma, net iš­krei­pia­ma?

Mus pik­ti­na, kad Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras bei LR Sei­mo so­cial­de­mo­kra­tų frak­ci­ja ne­pai­so ar ,,pa­mir­šo” Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos 1994 m. ba­lan­džio 26 d. su­tar­ty­je „Dėl drau­giš­kų san­ty­kių ir ge­ro kai­my­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo“ pri­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų: gerb­ti vie­na ki­tos su­ve­re­nu­mą, sie­nų ne­lie­čia­mu­mą, te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, ne­si­kiš­ti į vi­daus rei­ka­lus, var­to­ti sa­vo var­dus ir pa­var­des pa­gal tau­ti­nės ma­žu­mos kal­bos skam­be­sį (su­tar­ties 14. str.). Lie­tu­va ne­si­ki­ša į Len­ki­jos vi­daus rei­ka­lus, nes ger­bia jos su­ve­re­ni­te­tą.

Tuo tar­pu, Len­ki­jos val­džia ig­no­ruo­ja su­tar­tį, pa­žei­di­nė­ja jo­je iš­dės­ty­tas nor­mas dėl tarp­vals­ty­bi­nės pa­gar­bos, ly­gia­tei­siš­ku­mo, o ypač - pa­gar­bos Lie­tu­vos su­ve­re­nu­mui. Me­la­gin­gus kal­ti­ni­mus sklei­džia LLRA de­le­guo­tas eu­ro­par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis, ku­ris drau­ge su 50 Len­ki­jos eu­ro­par­la­men­ta­rų gru­pe, sie­kian­čia val­dy­ti Lie­tu­vos pi­lie­čius, tre­čią kar­tą pa­si­ra­šys po to­ma­ševs­ki­nin­kų skun­du Eu­ro­pos Par­la­men­tui.

Apie ko­kį lo­ja­lu­mą ir ne­si­ki­ši­mą į ki­tos vals­ty­bės rei­ka­lus ga­li­ma kal­bė­ti, kai ke­lia­mas Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio rai­dy­no pa­kei­ti­mas ir pa­pil­dy­mas len­kiš­ko­mis rai­dė­mis? Svars­tant šią „re­for­mą“ Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me į Lie­tu­vą at­vyks­ta ir pats Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­la­vas Ko­ma­rovs­kis (bir­že­lio 30 d. jam Vy­tau­to Di­džio­jo Uni­ver­si­te­te ke­ti­na­ma įteik­ti Gar­bės dak­ta­ro re­ga­li­jas).Tai aiš­kus spau­di­mas ir ly­gia­tei­siš­ku­mo pri­nci­po pa­žei­di­mas.

Krei­pia­mės į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos JE Pre­zi­den­tę, Sei­mą, Mi­nis­trą pir­mi­nin­ką, ži­niask­lai­dą ir tau­tie­čius – stab­dy­ki­me kar­tu šią lie­tu­vių kal­bos pa­nie­ki­ni­mo ak­ci­ją. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja – pa­grin­di­nis Lie­tu­vos įsta­ty­mas. LR Kons­ti­tu­ci­jos I skirs­nio 14-ame straips­ny­je ra­šo­ma: „Vals­ty­bi­nė kal­ba – lie­tu­vių kal­ba.” Tad ar tu­ri­te tei­sę keis­ti LR Kons­ti­tu­ci­ją be tau­tos at­sik­lau­si­mo, be jos bal­so re­fe­ren­du­mu?

Sa­ko­me NE Q, W, X įve­di­mui į lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lę! Taip pat rei­ka­lau­ja­me at­mes­ti LSDP at­sto­vų bru­ka­mą Var­dų ir pa­var­džių pro­jek­tą (XIIP-1653(2)), bei Ci­vi­li­nio ko­dek­so įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Gerb­ki­me sa­vo tau­tą, jos kal­bą ir raš­me­nis!

JAV lie­tu­vių vi­suo­me­ni­nis ko­mi­te­tas už dvi­gu­bą pilietybę

prof. dr. Rim­tau­tas Mar­cin­ke­vi­čius – pir­mi­nin­kas, PLB Sei­mo na­rys, CA

Li­gi­ja Taut­ku­vie­nė - pa­va­duo­to­ja, cho­reog­ra­fė, žur­na­lis­tė (www.bi­ciu­lys­te.com vyr. re­dak­to­rė), IL, PLB Sei­mo na­rė,

Au­re­li­ja Dob­ro­vols­kie­nė, in­ži­nie­rė, Ame­ri­kos Lie­tu­vių In­ži­nie­rių-Ar­chi­tek­tų są­jun­gos (ALIAS) pirmininkė

Ed­vi­nas Gied­ri­mas, in­ži­nie­rius, www.li­tua.com įkū­rė­jas, www.lie­tu­vai.lt bend­ra­dar­bis –vi­suo­me­ni­nin­kas, CT

dr. Da­lia Kai­riūkš­tie­nė, ar­chi­tek­tė, PA

Juo­zas Kar­so­kas, žur­na­lis­tas, Sau­sio 13-osios me­da­li­nin­kas, IL

kun. Jau­nius Kelp­šas, Mar­quet­te Par­k‘o par­api­jos kle­bo­nas, Či­ka­ga, IL

Rū­ta Kun­cie­nė, is­to­ri­kė, vi­suo­me­ni­nin­kė, IL

Zi­ta Len­kai­tė-Mas­ley, ang­lų k. spe­cia­lis­tė, vi­suo­me­ni­nin­kė (www.bi­ciu­lys­te.com ko­res­pon­den­tė), TX

Jo­li­ta Par­ad­ny­tė -Vla­hos, fi­nan­si­nin­kė, il­ga­me­tė JAV lie­tu­vių Vers­lo ta­ry­bos na­rė, IL

Pra­nas Po­vi­lai­tis, in­ži­nie­rius, Lie­tu­vių krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius iš­ei­vi­jo­je, dien­raš­čio ,,Drau­gas” di­rek­to­rių ta­ry­bos na­rys, IL

Al­gi­man­tas Šu­ti­nas, tei­si­nin­kas, Sau­sio 13-osios me­da­li­nin­kas, IL

Ste­fa Ta­mo­še­vi­čie­nė, žur­na­lis­tė (www.bi­ciu­lys­tė.com re­dak­to­rė), Vil­nius- Čikaga

Mig­lė Tau­ra­gy­tė-Lin­ga, fi­nan­si­nin­kė, PLB Sei­mo na­rė,