Redakcijos paštas. Airijoje – priešrinkiminiai debatai
2016 me­tų rug­sė­jo 16 va­ka­ras. Tai toks va­ka­ras, kai at­si­ve­ria vi­sų mu­zie­jų ir ki­to­kių kul­tū­rą ga­mi­nan­čių vie­tų du­rys ir per jas iki vė­ly­vos nak­ties į ete­rį yra trans­liuo­ja­ma kul­tū­ros dva­sia, ku­ria per­si­ge­ria vi­si tuo me­tu esan­tys Ai­ri­jo­je, ne­tgi tie, ku­rie apie kul­tū­ros nak­tį nie­ko ne­ži­no ir jo­je ne­da­ly­vau­ja.

Ta­čiau lie­tu­viams vien kul­tū­ros ne­už­te­ko. To­dėl jie nu­spren­dė tą va­ka­rą tvy­ran­čią kul­tū­ros dva­sią pa­gar­din­ti dar ir po­li­ti­niais prie­sko­niais. Tam (ir ne tik tam) tiks­lui pa­siek­ti bu­vo su­si­bur­ta į dvi or­ga­ni­za­ci­jas – Lie­tu­vių Tarp­tau­ti­nį He­ral­di­kos Fon­dą (to­liau – LTHF) bei Lie­tu­vių As­me­nų ir Bend­ruo­me­nių Ai­ri­jo­je Są­jun­gą (to­liau – LA­BAS), nes, kaip sa­ko­ma, kuo mū­sų dau­giau – tuo ge­riau. Su­si­bū­rę į LA­BAS lie­tu­viai žen­gė ki­tą žings­nį – pa­ty­ko­ję, kol vi­sos pa­grin­di­nės Lie­tu­vos par­ti­jos su­si­rems tar­pu­sa­vio ko­vo­je ar­tė­jan­čių rin­ki­mų pro­ga, ėmė ir iš­vo­gė (iš­vi­lio­jo, su­agi­ta­vo) po vie­ną ar dau­giau vi­sų par­ti­jų at­sto­vų, kad jau čia, sma­rag­do sa­lo­je bū­tų ga­li­ma ste­bė­ti vyks­tan­čias rin­ki­mų ba­ta­li­jas ir kad tai bū­tų ga­li­ma da­ry­ti gy­vai, o ne per in­ter­ne­tą ar te­le­vi­zo­rių.

Štai tie po­li­ti­nio fron­to at­sto­vai, ku­rie at­va­žia­vo at­sto­vau­ti sa­voms po­li­ti­nėms jė­goms bū­si­muo­se de­ba­tuo­se:

Tė­vy­nės są­jun­ga/­Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai – Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis ir Gab­rie­lius Lands­ber­gis;

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga – Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė;

Dar­bo par­ti­ja – Ie­va Ka­čins­kai­tė – Ur­bo­nie­nė;

Drą­sos ke­lias – Ei­na­ras Vil­dė;

Lie­tu­vos lais­vės są­jun­ga – Ar­tū­ras Zuo­kas;

LR li­be­ra­lų są­jū­dis – Pe­tras Auš­tre­vi­čius ir Vir­gi­ni­jus Alek­na;

So­cial­de­mo­kra­tai – Li­ja­na Kai­rie­nė;

– Mar­ga­ri­ta Jan­kaus­kai­tė;

Jau die­ną prieš Dub­li­ne pra­dė­jo leis­tis lėk­tu­vai su ger­bia­mais kan­di­da­tais ir par­ti­jų at­sto­vais, ku­rie bū­da­vo ne­del­siant gau­do­mi ra­tuo­tų LA­BAS na­rių ir iš­ve­žio­ja­mi po įvai­rius vieš­bu­čius, kad ga­lų ga­le, pro­ce­so pa­bai­go­je, ta­ry­tum upių tink­las įte­kan­tis į jū­rą, su­plauk­tų į Finns­town Cast­le vieš­bu­tį Dub­li­ne – kur ir vy­ko de­ba­tai.

Ir štai, vi­si su­skai­čiuo­ti, su­žy­mė­ti, sė­di sa­vo vie­to­se ir ste­bi de­ba­tų ve­dė­ją Ed­mun­dą Ja­ki­lai­tį, ku­ris ima jau­tį už ra­gų, jis gi mi­kro­fo­nas, ir pra­de­da de­ba­tus.

Pir­mas klau­si­mas, do­mi­nęs Ai­ri­jos lie­tu­vius ir už­duo­tas po­li­ti­kams bu­vo klau­si­mas apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Šiuo klau­si­mu vi­sos da­ly­va­vu­sios par­ti­jos bu­vo pa­brėž­ti­nai vie­nin­gos ta­me, kad dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė tu­ri bū­ti įtei­sin­ta. Pri­me­nu, kad šiuo me­tu ji prieš­ta­rau­ja kons­ti­tu­ci­jai ir yra tei­kia­ma tik iš­skir­ti­niais kons­ti­tu­ci­jo­je apib­rėž­tais ir KT iš­aiš­kin­tais at­ve­jais, ku­rių apei­ti ne­ga­li net ir pre­zi­den­tas, kuo jau kar­tą bu­vo įsi­ti­kin­ta 2004 me­tais.

Ta­čiau vi­sos par­ti­jos ne­be­bu­vo taip pat pa­brėž­ti­nai pa­vyz­din­gai vie­nin­gos ki­ta­me – tech­ni­nė­se de­ta­lė­se, kaip tą dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir rei­kia įtei­sin­ti. O kaip ži­no­me, vel­nias ir sly­pi de­ta­lė­se, ku­rios šiuo at­ve­ju iš­sis­ky­rė: vie­ni bu­vo už re­fe­ren­du­mą, ki­ti ak­cen­ta­vo par­ti­jų su­si­ta­ri­mą, vie­ni rei­ka­la­vo in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo, ki­ti į jį žiū­rė­jo skep­tiš­kai. Bu­vo iš­kel­tas ir re­to­ri­nis klau­si­mas: o jei tau­ta nu­bal­suos prieš, kas bus ta­da, koks bus pla­nas „B“? Į jį, perf­ra­zuo­jant ži­no­mą fra­zę, ga­li­ma at­sa­ky­ti tik taip: Vox po­pu­li lo­cu­ta; cau­sa fi­ni­ta est.

An­tras klau­si­mas bu­vo apie tai, ar eg­zis­tuo­ja koks nors gud­rus pla­nas su­sig­rą­žint iš­si­bė­gio­ju­sius po vi­so­kius už­sie­nius lie­tu­vius.

Į jį iš kar­to bu­vo rep­li­kuo­ta, kad pir­ma reik­tų tu­rė­ti dar gud­res­nį pla­ną, kad li­kę Lie­tu­voj ne­iš­si­bė­gio­tų.

O jau ta­da gal ir iš­si­bė­gio­ję po tru­pu­tį pra­dė­tų grį­ži­nė­ti, kaip sū­nūs pa­lai­dū­nai (kur, kaip ir de­ra sū­nums pa­lai­dū­nams, jų lauks puo­ta su rie­biais jau­čiais ir blek­dže­kas, aiš­ku, iš lie­tu­vių mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų – aut. past.).

Žo­džiu, bu­vo gvil­de­na­ma am­ži­na kaip se­niau­sia pro­fe­si­ja te­ma „kaip pa­da­ry­ti taip, kad bū­tų gy­ven­ti ge­riau“.

Ir vėl­gi vi­sos par­ti­jos iš es­mės su­ta­rė, kad (cap­tain Ob­vious to the res­cue!):

Lie­tu­vos rin­kė­jas pa­pras­ta­sis tu­ri a) tu­rėt ga­li­my­bę, nors ir ne­si­tran­kant po vi­so­kius ten ka­na­rus, las ve­ga­sus ar ki­to­kius mon­te­kar­lus bent jau iš­tempt nuo al­gos iki al­gos ne­dirb­da­mas po 84 va­lan­das per sa­vai­tę ir ne­ma­tuo­da­mas pie­niš­kų deš­re­lių li­niuo­te, kad jas da­lint į tiek ly­gių da­lių, kiek jis kar­tų tu­rės gar­bę val­gy­ti; b) tu­rėt sto­gą virš gal­vos ne­bi­jant kad jis bet ka­da ga­li nu­va­žiuot į ants­to­lių kon­to­rą kaž­kiek pa­blo­gė­jus rin­kė­jo eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai; c) tu­rėt dau­giau ma­žiau pa­ten­ki­na­mą psi­cho­lo­gi­nę at­mos­fe­rą bend­rau­da­mas su darb­da­viu/­biu­ro­kra­tais/­pa­rei­gū­nais, kad pa­sta­rie­ji vis tik bent ap­si­mes­tų, kad gal­vo­ja jog prieš juos sto­vi, na, jei jau ne sa­piens, tai bent jau ho­mo; d) tu­rėt švie­ti­mo sis­te­mos tei­kia­mas ga­li­my­bes tapt sa­piens – jei ne sau, tai bent jau sa­vo vai­kams.

Ir vėl, kaip ir prieš tai bu­vu­sia­me klau­si­me, bu­vo nuo­mo­nių skir­tu­mai tech­ni­nė­se de­ta­lė­se, kaip vi­są ši­tą aukš­čiau iš­var­din­tą ro­jų pa­siekt – at­si­sa­kyt bran­gių vals­ty­bi­nių pro­jek­tų+­su­ma­žint sei­mo na­rių skai­čių, pa­kelt mi­ni­ma­lią al­gą, su­teikt ga­li­my­bę ne­truk­do­mam biu­ro­kra­tų už­siimt vers­lu, pa­kelt ne­ap­mo­kes­ti­na­mas pa­ja­mas, tvar­ky­ti so­cia­li­nės, švie­ti­mo sis­te­mos grioz­diš­kus ad­mi­nis­tra­vi­mus.