Reakcija į Rusijos propagandos triuką – monetą su Žaliojo tilto sovietų kariais
So­cia­li­nių tink­lų nau­do­to­jai ir šmaikš­čiai, ir rim­tai rea­guo­ja į ži­nią, kad Ru­si­jos cen­tri­nis ban­kas į apy­var­tą iš­lei­do 5 rub­lių no­mi­na­lo mo­ne­tą, vaiz­duo­jan­čią Vil­niaus Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras su so­vie­tų ka­riais. Mo­ne­tos vir­šu­je tarp dvie­jų pen­kia­kam­pių žvaigž­du­čių iš­kal­tas už­ra­šas: „Vil­nius“, o apa­čio­je: „1944 m. lie­pos 13“.

Ru­si­jos pro­pa­gan­dos tei­gi­mu, 1944 me­tų lie­pos 13 die­ną esą „Rau­do­no­ji ar­mi­ja grą­ži­no Vil­nių lie­tu­viams“. Iš tie­sų per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ko­vo­da­ma su vo­kiš­kais na­cis­tais ir stum­da­mi juos to­lyn į Eu­ro­pos Va­ka­rus, so­vie­tai pa­tys oku­puo­da­vo te­ri­to­ri­jas, per ku­rias ženg­da­vo.

O da­bar Ru­si­jos cen­tri­nis ban­kas iš­lei­do prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų pro­gi­nių mo­ne­tų ko­lek­ci­ją, ant ku­rių vaiz­duo­ja­mi 1944 ir 1945 me­tais ne­va „iš­lais­vin­ti“ Eu­ro­pos mies­tai. Tai ir Bal­ti­jos ša­lių Es­ti­jos, Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos sos­ti­nės Ta­li­nas, Ry­ga ir Vil­nius. Taip pat Ki­je­vo, Mins­ko, Ki­ši­nio­vo, Bu­ka­reš­to, Belg­ra­do, Var­šu­vos, Bu­da­peš­to, Bra­tis­la­vos, Pra­hos, Vie­nos, Ber­ly­no at­vaiz­dai.

Rea­ga­vo su humoru

Ši ži­nia so­cia­li­niuo­se tink­luo­se su­kė­lė ir pa­šai­pų, ir rim­tų pa­mąs­ty­mų ban­gą.

Eu­ro­pos par­la­men­to na­rys Pe­tras Auš­tre­vi­čius so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ par­ašė ma­nąs, kad Lie­tu­va ga­lė­tų iš­leis­ti ju­bi­lie­ji­nę eu­ro mo­ne­tą skir­tą Krem­liaus užė­mi­mui XVII am­žiu­je, nes is­to­ri­jos ne­va­lia pa­mirš­ti.

Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius su­lau­kė di­de­lės reak­ci­jos, šia te­ma par­ašęs iro­niš­ką ale­go­ri­ją: „Jei ma­no so­dy­bos kai­my­nų prie gran­di­nės lai­ko­ma lai­ka tu­rė­tų cen­tri­nį ban­ką, tai leis­tų be­ver­tes pro­gi­nes mo­ne­tas su to­li­miau­siai nuo jos bū­dos esan­čiais ka­dai­se apsysiotais me­džiais.“

Pa­siū­lė pamąstyti

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­kos di­rek­to­rius Ro­lan­das Ka­čins­kas ma­no, kad Ru­si­jos ban­kas, į apy­var­tą iš­lei­dęs 5 rub­lių no­mi­na­lų mo­ne­tą, ku­rios cen­tre pa­vaiz­duo­ta ant Vil­niaus Ža­lio­jo til­to sto­vė­ju­si skulp­tū­ra so­vie­ti­niams ka­riams, šį sim­bo­lį ban­do pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ni­mui. So­cia­li­nia­me tink­le jis siū­lo pa­mąs­ty­ti tiems, ku­rie kal­bė­jo, kad so­vie­ti­nės skulp­tū­ros ant Ža­lio­jo til­to Vil­niu­je yra vi­so la­bo kul­tū­ros pa­vel­das, siū­lė „pro­tin­gai val­dy­ti sa­vo san­ty­kį su so­vie­ti­niu pa­vel­du“, mo­ra­li­za­vo, kad pa­ša­li­nus skulp­tū­ras, „ka­da nors mums bus gė­da“, siū­lė skulp­tū­ras „de­kon­teks­tua­li­zuo­ti“ .

„Šiuo at­ve­ju „de­kon­teks­tua­li­za­vi­mas“ tur­būt reikš­tų tai, kad Vil­nius iš „lie­tu­viš­ko“ kon­teks­to per­ke­lia­mas į pla­tes­nį Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nių, „iš­va­duo­to­jų nuo vo­kiš­kų fa­šis­tų“, kon­teks­tą, nes ana­lo­giš­kos mo­ne­tos skir­tos ir Ki­je­vui, Mins­kui, Ry­gai, Ta­li­nui, Ki­ši­nio­vui, Ber­ly­nui, Pra­hai, Bu­cha­reš­tui, Belg­ra­dui, Var­šu­vai, Bra­tis­la­vai, Vie­nai“, – ra­šo R. Ka­čins­kas. Ir klau­sia: ar­gi tai – ne al­ter­na­ty­va Eu­ro mo­ne­toms, ant ku­rių taip pat vaiz­duo­ja­mi skir­tin­gų ša­lių sim­bo­liai ar at­vaiz­dai? Tie­sa, šie par­en­ka­mi ne Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko, o iš­lei­džian­čios ša­lies ban­ko.

Ga­liau­siai R. Ka­čins­kas pri­me­na apie šią die­ną – 1940 me­tų rugp­jū­čio 3-ią­ją anek­suo­ta Lie­tu­va.