Raudonojo Kryžiaus darbuotojų laukia nedarbas, globotinių – valstybės globa
Tva­res­ne or­ga­ni­za­ci­ja už­si­mo­jęs tap­ti Lie­tu­vos Rau­do­na­sis Kry­žius (LRK) ėmė at­lei­di­nė­ti dar­buo­to­jus, už­da­ro­mos re­gio­nuo­se vei­ku­sių sky­rių pa­tal­pos.

24 Lietuvos vietovėse dirbantys LRK darbuotojai nerimauja dėl savo pačių ir dėl žmonių, kurių labui dirba, ateities. Nerimą jiems sukėlė LRK vadovybės paskleista žinia, kad šios organizacijos skyriuose turėtų nebelikti už atlyginimą dirbančių žmonių, o visa veikla privalo būti vykdoma savanorystės pagrindais.

„Neabejoju, jog toks sumanymas lems tai, kad dirbti liks vien Raudonojo Kryžiaus funkcionieriai Vilniuje. Jų, kiek žinau, yra net 21. Pusšimtis regionų darbuotojų, kurių darbas – senukų, neįgaliųjų, ligonių lankymas ir pagalba jiems, tampa nebereikalingi“, – teigė iš darbo atleista buvusi LRK Panevėžio skyriaus sekretorė Nijolė Montautienė.

LRK generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė „Lietuvos žinioms“ raštu paaiškino, jog šioje organizacijoje vykstantys pokyčiai, susiję su darbuotojų atleidimu, yra skirti visuomenės gerovei.

Patarė persikelti į kavines

Iš darbo atleista buvusi LRK Panevėžio skyriaus sekretorė N. Montautienė pabrėžė šiuo metu iš pareigos ir prieraišumo prie žmonių dar nueinanti pas apsitarnauti nepajėgiančius panevėžiečius. Jų jos žinioje buvo 14, o iš viso Aukštaitijos sostinėje Raudonasis Kryžius pagalbą teikė 28 asmenims, kuriems reikalinga globa. Jais drauge su N. Montautiene rūpinosi dar viena atlyginimą gaudavusi LRK darbuotoja. N. Montautienės mėnesio uždarbis siekė 188 eurus.

„Netekome darbo, slaugomieji – mūsų pagalbos. Negana to, esame priversti išsikraustyti iš patalpų, kurias Lietuvos Raudonasis Kryžius pagal panaudos sutartį yra gavęs iš Panevėžio savivaldybės, bet nebenori jomis toliau naudotis“, – tikino N. Montautienė. Ji tvirtino, jog į šią žinią itin skaudžiai sureagavo Panevėžio gyventojai, kuriems Raudonojo Kryžiaus būstinė buvo tapusi susibūrimų, bendravimo vieta.

„Organizacijos vadovė pasiūlė mums burtis kavinėse. Suprantu, jog jauna LRK generalinė sekretorė siekia permainų ir nori, kad žmonės dirbtų savanoriškai, tad vykdo kardinalią organizacijos pertvarką. Bet drauge man peršasi mintis, kad situaciją ji vertina iš Vilniaus ir nesuvokia padėties regionuose“, – kalbėjo N. Montautienė. Ji pažymėjo, kad jaunimui išvažiavus į užsienį ar išsikrausčius gyventi į sostinę regionuose liko daug garbaus amžiaus žmonių, kuriems tarnavo ir tebetarnauja Raudonasis Kryžius. „Gaila, kad nuo tų žmonių nusisukta, jie atstumti“, – sakė buvusi LRK darbuotoja. Anot jos, po reorganizacijos bent jau Panevėžyje LRK struktūrą, veiklą, tradicijas teks kurti iš naujo.

„Galbūt ateityje pertvarkos pasitvirtins, bet dabar jos mums smogė visu stiprumu“, – apgailestavo buvusi LRK Panevėžio skyriaus sekretorė.

Gintarė Guzevičiūtė: „Norime tapti ne tik valstybės pagalbininke, bet ir tolygia jos partnere. To siekdami esame priversti atleisti dalį darbuotojų.“

Paminamos dešimtmečių tradicijos

LRK Klaipėdos skyriaus sekretorė Dalia Fabijonavičienė teigė, jog šis skyrius kol kas dirba, nes vykdo pačių parengtą neįgaliųjų integracijos į darbo rinką projektą. „Iki šių metų pradžios už tai, kad slaugiau 17 pagalbos reikalingų žmonių, gaudavau 230 eurų. Be to, už tuos pačius pinigus dirbau telkdama savanorius, organizuodama Raudonojo Kryžiaus renginius, rašydama projektus ir darydama įvairius kitus darbus“, – sakė ji.

Gintarė Guzevičiūtė.BNS nuotrauka

D. Fabijonavičienė teigė iš Vilniuje dirbančių LRK atstovų sužinojusi, jog nuo šių metų atlyginimas jai nebus mokamas. „Iš pareigos nueinu pas tuos žmones, kuriuos daug metų lankiau. Tačiau suprantu, kad turiu ieškotis kito darbo, nes negaudama atlyginimo tiesiog neišgyvensiu“, – kalbėjo moteris. Ji apgailestavo, kad LRK Klaipėdos skyriaus veiklos tradicijos buvo kuriamos dešimtmečius, o dabar viskas bus sunaikinta.

Apie tai, kad numatytos ir jau vykdomos permainos skaudina LRK regioninius darbuotojus bei kelią nerimą iš šios organizacijos pagalbą gaunantiems asmenims, „Lietuvos žinioms“ kalbėjo ir LRK Anykščių skyriaus sekretorė Rasa Palevičienė.

LRK Telšių skyriaus sekretorė Valė Beržienė teigė šioje organizacijoje esanti savanorė, kaip, beje, ir visi šio skyriaus nariai, tad vykstant pertvarkai jiems nekyla grėsmė negauti atlyginimo. „Tačiau mes, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Telšių skyriaus savanoriai, nerimaujame, kad galime netekti patalpų, kurias mums yra nupirkę Švedijos Raudonojo Kryžiaus atstovai“, – pridūrė ji.

Pasirūpins valstybė

LRK vadovybė su „Lietuvos žiniomis“ bendravo raštu. Iš organizacijos generalinės sekretorės G. Guzevičiūtės atsakymų paaiškėjo, kad LRK įgyvendina kompleksinius pokyčius, kuriais siekiama tapti efektyvesne, stipresne, tvaresne, savanoryste grįsta organizacija. Anot jos, šie pokyčiai yra susiję su visais LRK padaliniais ir organizacijoje dirbančiais žmonėmis, kurių iš viso yra 73. G. Guzevičiūtė pabrėžė, jog siekiama, kad ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, ir darbuotojai būtų itin kompetentingi, turėtų reikiamų įgūdžių.

Generalinė sekretorė paaiškino, kad reforma negalima be dalies darbuotojų atleidimo, o tai kelia ir neigiamų išgyvenimų, ir priešpriešos, ir kritikos permainų vykdytojams. „Tačiau tai neišvengiama organizacijos modernizavimosi dalis“, – aiškino G. Guzevičiūtė. Ji teigė, jog šiuo metu vyksta LRK skyrių darbo vertinimas, pokalbiai su darbuotojais – vertinami jų įgūdžiai, noras ir pasirengimas persikvalifikuoti. Nuo rezultatų priklausys galutiniai sprendimai dėl skyrių ateities.

„Reformų imtasi todėl, jog Lietuvos Raudonasis Kryžius siekia tapti stipria ir solidžia nevyriausybine organizacija. Norime tapti ne tik valstybės pagalbininke, bet ir tolygia jos partnere. To siekdami esame priversti atleisti dalį darbuotojų“, – pažymėjo G. Guzevičiūtė.

Anot jos, žmonėmis, kuriais iki šiol rūpinosi LRK darbuotojai, privalu pasirūpinti valstybei, nes tai ir yra jos pagrindinė pareiga.