Ramūno Karbauskio veiklos pradžia – užmarštyje
Prieš 20 me­tų į di­džią­ją po­li­ti­ką įžen­gęs da­bar­ti­nis Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis, kaip ro­do ofi­cia­lūs Sei­mo do­ku­men­tai, veik­los pra­džio­je ne­bu­vo lin­kęs per­sis­teng­ti. Tuo me­tu gre­ta dir­bę po­li­ti­kai tei­gia ne­įsi­mi­nę ryš­kes­nių jo dar­bų, nors žo­džiais da­bar­ti­nis val­dan­čio­sios dau­gu­mos ly­de­ris bu­vo la­bai ak­ty­vus – da­li­jo pa­ža­dus, plie­kė ir opo­nen­tus, ir jam ne­pak­lu­su­sius bend­ra­žy­gius.

Prieš ket­ve­rius me­tus kan­di­da­tuo­da­mas į Sei­mą LVŽS pir­mi­nin­kas R. Kar­baus­kis siū­lė ap­mo­kes­tin­ti itin ga­lin­gus au­to­mo­bi­lius ir taip įpa­rei­go­ti jų sa­vi­nin­kus bent iš da­lies kom­pen­suo­ti ža­lą ap­lin­kai. Prieš ke­lis mė­ne­sius jis pats per­sė­do prie vie­no iš la­biau­siai ap­lin­ką ter­šian­čių vi­su­rei­gių „Ca­dil­lac Es­ca­la­de“ vai­ro.

Dar anks­čiau, 2000-ai­siais, ke­lią į di­džią­ją po­li­ti­ką R. Kar­baus­kiui nu­tie­sė di­džiu­lės žem­dir­bių pro­tes­to ak­ci­jos, bet prieš Sei­mo rin­ki­mus da­bar­ti­nis LVŽS ly­de­ris nuo jų at­si­ri­bo­jo, o ki­ti gar­siai nu­skam­bė­ju­sių ke­lių blo­ka­dų ved­liai bu­vo tei­sia­mi.

1996 me­tais pa­siek­ti per­ga­lę Sei­mo rin­ki­muo­se, pa­ties R. Kar­baus­kio tei­gi­mu, pa­dė­jo tė­vo – Šiau­lių ra­jo­ne ge­rai ži­no­mo ko­lū­kio pir­mi­nin­ko, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos (So­vie­tų Lie­tu­vos – aut.) de­pu­ta­to – var­das. Po­li­ti­niais dar­bais R. Kar­baus­kis tuo me­tu ne­gar­sė­jo: Sei­mo sta­tis­ti­ko­je jis įam­žin­tas tik kaip vie­nas dau­giau­sia po­sė­džių – be­veik pu­sę – per ket­ve­rius me­tus pra­lei­du­sių par­la­men­ta­rų.

Sąs­kai­to­je – ke­tu­ri projektai

Pir­mą­kart į Sei­mą tuo me­tu 26-erių R. Kar­baus­kis, jau įsu­kęs „Ag­ro­kon­cer­no“ veik­lą, pa­te­ko 1996-ai­siais, sa­va­ran­kiš­kai lai­mė­jęs rin­ki­mus Šiau­lių kai­miš­ko­jo­je apy­gar­do­je. „Tai, kad at­si­dū­riau Sei­me, lė­mė ke­lios ap­lin­ky­bės. Bu­vo ži­no­ma, jog ma­no kon­ku­ren­tas jau ir taip pa­te­ko į Sei­mą pa­gal kon­ser­va­to­rių są­ra­šus. An­tra, žmo­nės pra­dė­jo kal­bė­ti, kad obuo­lys nuo obels ne­to­li rie­dės, mi­nė­jo tė­vą, nors pats dėl to ne­bu­vau nu­si­pel­nęs. Tė­tis, kai li­ko ko­kios dvi die­nos iki rin­ki­mų, pa­sa­kė: Ra­mū­nai, tu lai­mė­jai“, – dien­raš­čiui „Lie­tu­vos ži­nios“ yra pa­sa­ko­jęs LVŽS ly­de­ris.

Par­la­men­te po­li­ti­kos nau­jo­kas dir­bo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te (KRK). „Bu­vo­me vie­na­me ko­mi­te­te, bet dau­giau nie­kaip ne­ga­lė­čiau jo iš­skir­ti. Žem­dir­bių in­te­re­sais tuo me­tu rū­pi­no­si vi­sas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, ir vi­si tai da­rė­me iš idė­jos“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė tuo­me­tis KRK na­rys so­cial­de­mo­kra­tas My­ko­las Pronc­kus.

Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, per ket­ve­rius sa­vo pir­mo­sios ka­den­ci­jos me­tus R. Kar­baus­kis iš vi­so pri­si­dė­jo prie ke­tu­rių tei­sės ak­tų pro­jek­tų ren­gi­mo. Tuo me­tu Sei­me ak­ty­viau­siai dir­bu­sios par­la­men­ta­rės El­vy­ros Ku­ne­vi­čie­nės „sąs­kai­to­je“ – 627 par­eng­ti do­ku­men­tai. Ta­čiau R. Kar­baus­kis ly­de­ria­vo ki­to­je sri­ty­je – per ka­den­ci­ją su­ge­bė­jo pra­leis­ti 48 proc. ple­na­ri­nių po­sė­džių.

Dve­jus me­tus pra­lei­dęs Sei­me, R. Kar­baus­kis ta­po Lie­tu­vos vals­tie­čių par­ti­jos (LVP) na­riu, o ne­tru­kus bu­vo iš­rink­tas jos pir­mi­nin­ku. „Į­si­vaiz­duo­ki­te – pa­ten­ki į Sei­mą ir pa­jun­ti, kad esi nie­kas, nu­lis, į ta­ve nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio. Gy­ve­ni iliu­zi­jo­mis, esi 26 me­tų ir ma­tai, kaip vis­kas iš tie­sų vyks­ta. Kad yra tam ti­kri su­si­ta­ri­mai, in­te­re­sai, ir jo­kios mei­lės tė­vy­nei. Bu­vau iš­tik­tas šo­ko. Ko­kius me­tus ar pu­san­trų į vis­ką rea­guo­da­vau emo­ciš­kai. Dėl vis­ko ne­rvin­da­vau­si, dėl vis­ko iš­gy­ven­da­vau, į vis­ką ban­dy­da­vau gi­lin­tis ir su­pras­da­vau, jog tai nie­kam ne­įdo­mu. Par­ti­jo­je bu­vo ki­tos ga­li­my­bės“, – apie ap­sisp­ren­di­mą pa­sa­ko­jo jis „Lie­tu­vos ži­nioms“.

Su pro­tes­tų vėliava

Į 2000-ųjų Sei­mo rin­ki­mus R. Kar­baus­kis ėjo skelb­da­mas pa­ža­dą ap­gin­ti Lie­tu­vos žem­dir­bių in­te­re­sus. Jo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos akom­pa­ni­men­tu ta­po tų me­tų pra­džio­je pra­si­dė­ju­sios žem­dir­bių ak­ci­jos, ku­rios pa­va­sa­riop iš­vir­to į vi­są ša­lį apė­mu­sią ke­lių blo­ka­dą. Tuo me­tu val­dan­čio­sios kon­ser­va­to­rių dau­gu­mos va­do­vy­bė šią ak­ci­ją pa­va­di­no „ne­są­ži­nin­ga rin­ki­mų kon­ku­ren­ci­ja“.

Dėl ke­lių blo­ka­dos vė­liau bu­vo tei­sia­mi aš­tuo­ni as­me­nys, tarp jų ir da­bar­ti­nis že­mės ūkio mi­nis­tras, tuo me­tu Pie­no ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Bro­nius Mar­kaus­kas. LVP pir­mi­nin­kas 2000-ųjų ko­vą vie­šai ža­dė­jo tei­sia­mus ūki­nin­kus gin­ti sa­vo lė­šo­mis, nors iš­si­gy­nė bu­vęs tarp pro­tes­to ak­ci­jų or­ga­ni­za­to­rių. „Aš jas rė­miau sa­vo par­eiš­ki­mais“, – sa­kė R. Kar­baus­kis.

Prieš pat Sei­mo rin­ki­mus, 2000-ųjų rugp­jū­tį, jis pa­skel­bė at­si­ri­bo­jan­tis nuo žem­dir­bių pro­tes­to ak­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mo. Ta­čiau, vie­šu par­eiš­ki­mu kreip­da­ma­sis į pre­zi­den­tą, prem­je­rą bei že­mės ūkio mi­nis­trą, R. Kar­baus­kis įspė­jo, jog vals­ty­bei ne­spren­džiant ūki­nin­kų prob­le­mų „žmo­nių nu­si­vy­li­mas ir pyk­tis gre­sia pe­raug­ti į ne­koor­di­nuo­tas ke­lių ir mui­ti­nių blo­ka­das“.

Už riau­šių or­ga­ni­za­vi­mą kar­tu su ki­tais žem­dir­bių at­sto­vais tuo me­tu teis­tas Že­mės ūkio rū­mų pir­mi­nin­kas Jo­nas Ra­mo­nas vie­šai rė­žė: R. Kar­baus­kis pui­kiai mo­ka su­kel­ti ažio­ta­žą, bet žem­dir­bių nau­dai ne­pa­da­rė be­veik nie­ko. „Man liūd­na, kad kai­mo žmo­nės to ne­sup­ran­ta, juk iš tie­sų dau­gu­ma jiems nau­din­gų spren­di­mų pri­im­ta tik Že­mės ūkio rū­mų, Ūki­nin­kų są­jun­gos, Že­mės ūkio bend­ro­vių aso­cia­ci­jos dė­ka. Esu be­veik ti­kras, kad tarp mąs­tan­čių ir skai­čiuo­jan­čių ūki­nin­kų R. Kar­baus­kis nė­ra po­pu­lia­rus. Jis po­pu­lia­rus tarp ma­ža­že­mių, ne­iš­si­la­vi­nu­sių žem­dir­bių ir kai­mo pen­si­nin­kų“, – 2000-ai­siais skel­bė J. Ra­mo­nas.

Pir­ma­sis nu­ša­lin­tas Sei­mo vadovas

Į 2000-ųjų rin­ki­mus R. Kar­baus­kio ve­da­mi „vals­tie­čiai“ ėjo su di­de­lės per­ga­lės vil­ti­mis: pla­na­vo lai­mė­ti tiek vie­tų, kad be jų pri­ta­ri­mo par­la­men­te ne­bū­tų įma­no­ma pa­tvir­tin­ti ša­lies biu­dže­to ar for­muo­ti že­mės ūkio po­li­ti­kos. Rea­ly­bė pa­si­ro­dė ki­to­kia – LVP ne­per­žen­gė par­ti­joms nu­sta­ty­to rin­ki­mų bar­je­ro, tad Sei­me at­si­dū­rė tik ke­tu­ri vien­man­da­tė­se iš­rink­ti jos na­riai, tarp jų ir R. Kar­baus­kis.

Net toks bal­sų skai­čius pa­ver­tė „vals­tie­čius“ gei­džia­mais tiek kai­rių­jų, tiek li­be­ra­lių jė­gų, ne­tu­rin­čių aiš­kios bal­sų pers­va­ros, bet sie­kian­čių for­muo­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją, par­tne­riais. R. Kar­baus­kis iš pra­džių svars­tė dė­tis prie so­cial­de­mo­kra­tų, bet ne­tru­kus su­ti­ko par­em­ti va­di­na­mą­ją Nau­jo­sios po­li­ti­kos koa­li­ci­ją, su­da­ry­tą so­cial­li­be­ra­lų, li­be­ra­lų, cen­tris­tų ir mo­der­nių­jų krik­de­mų. Tie­sa, tap­ti koa­li­ci­jos da­li­mi LVP ne­su­ti­ko – įsi­pa­rei­go­jo tik bal­suo­ti už val­dan­čių­jų siū­lo­mą Sei­mo pir­mi­nin­ką bei Vy­riau­sy­bės prog­ra­mą. Mai­nais už tai ofi­cia­liai pra­šy­ta „kai ku­rių žem­dir­biams pa­lan­kių spren­di­mų“, taip pat su­de­rė­ta dėl Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko pos­to, ati­te­ku­sio R. Kar­baus­kiui.

Nau­jo­sios po­li­ti­kos koa­li­ci­ja gy­va­vo vos pus­me­tį, ta­čiau R. Kar­baus­kis pos­to ne­te­ko dar grei­čiau: vers­ti iš Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kų jis bu­vo pra­dė­tas 2000-ųjų gruo­dį, kai pa­si­sa­kė prieš kai­mui esą ne­pa­lan­kų vals­ty­bės biu­dže­tą, o 2001 me­tų lie­pą bu­vo nu­ša­lin­tas, dau­gu­mai slap­tai bal­sa­vu­sių par­la­men­ta­rų par­eiš­kus ne­pa­si­ti­kė­ji­mą. Jis bu­vo pir­mas to­kiu bū­du pos­to ne­te­kęs Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo.

An­tro­sios R. Kar­baus­kio ka­den­ci­jos dar­bo sta­tis­ti­ka – iš­kal­bin­ga. Per ket­ve­rius me­tus jis pa­tei­kė 126 tei­sės ak­tų pro­jek­tus (ly­de­riu ta­pęs so­cial­de­mo­kra­tas Aloy­zas Sa­ka­las – 1107), bet ta­po ab­so­liu­čiu po­sė­džių ne­lan­ky­mo ly­de­riu. Iš 573 po­sė­džių, vy­ku­sių tos ka­den­ci­jos me­tu, jis pra­lei­do 227.

Par­la­men­ti­niam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui (bū­tent ja­me, o ne Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te 2000–2004 me­tais dir­bo LVP ly­de­ris) va­do­va­vęs li­be­ra­las Kęs­tu­tis Gla­vec­kas ne­ga­lė­jo pri­si­min­ti R. Kar­baus­kio to me­to dar­bų. „R. Kar­baus­kis nie­kuo ne­iš­sis­ky­rė. Per ma­no pen­kias Sei­mo ka­den­ci­jas par­la­men­ti­nia­me Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te dir­bo apie 50 po­li­ti­kų. Iš jų ko­kius 8 ga­li­ma pri­si­min­ti, nes jie bu­vo ar­ba sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai, ar­ba pa­si­žy­mė­jo iš­skir­ti­nė­mis po­li­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis. O di­džio­ji dau­gu­ma bu­vo ra­mūs, pa­pras­ti žmo­ne­liai, ku­rie, pa­te­kę į ko­mi­te­tą, plau­kė pa­sro­viui, taip pat ir R. Kar­baus­kis“, – sa­kė jis.

Drau­gys­tė ir skyrybos

Mi­ni­mu lai­ko­tar­piu pra­si­dė­jo bruz­dė­ji­mai ir R. Kar­baus­kio va­do­vau­to­je LVP. 2001-ųjų pa­va­sa­rį šios par­ti­jos Kau­no ra­jo­no sky­rius at­si­ri­bo­jo nuo „kai­mui ža­lin­gos R. Kar­baus­kio veik­los“, pra­bil­ta apie ini­cia­ty­vas per­rink­ti pir­mi­nin­ką ir net par­ti­jos ski­li­mą. Ta­čiau ne­tru­kus maiš­ti­nin­kai bu­vo pa­ša­lin­ti iš LVP, Kau­no ra­jo­no sky­rius per­for­muo­tas, o R. Kar­baus­kis per­rink­tas par­ti­jos pir­mi­nin­ku.

Tų pa­čių me­tų gruo­dį LVP su­si­jun­gė su eksp­rem­je­rės Ka­zi­mie­ros Pruns­kie­nės va­do­vau­ja­ma Nau­jo­sios de­mo­kra­ti­jos par­ti­ja (NDP), jos ly­de­rei bu­vo pa­ti­kė­tas jung­ti­nės Vals­tie­čių liau­di­nin­kų są­jun­gos (VLS) pir­mi­nin­ko pos­tas. Pats R. Kar­baus­kis jau tuo me­tu kal­bė­jo ne­ke­ti­nan­tis dau­giau da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je – jis at­si­sa­kė kan­di­da­tuo­ti Sei­mo rin­ki­muo­se, ku­rie vy­ko 2004 me­tais.

Bū­tent ši kam­pa­ni­ja, par­ti­jai va­do­vau­jant K. Pruns­kie­nei, „vals­tie­čiams“ bu­vo sėk­min­giau­sia iš vi­sų anks­tes­nių: jie iš­ko­vo­jo 10 man­da­tų, ta­po so­cial­de­mo­kra­tų bur­tos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos da­li­mi. Ta­čiau 2008-ai­siais at­si­ra­do įtam­pa tarp K. Pruns­kie­nės ir R. Kar­baus­kio. Tų me­tų pra­džio­je per VLS su­va­žia­vi­mą ne­pa­sie­kęs, kad bū­tų bal­suo­ja­ma dėl pa­si­ti­kė­ji­mo juo, kaip par­ti­jos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ju, R. Kar­baus­kis par­eiš­kė aps­kri­tai pa­si­trau­kian­tis iš par­ti­jos.

Tuo me­tu nu­ga­lė­ju­si K. Pruns­kie­nė ne­gai­lė­jo R. Kar­baus­kiui ir kan­džių rep­li­kų. Pa­sak jos, par­ti­ja per ke­le­rius me­tus „jau pri­pra­to“ prie ka­te­go­riš­kų ir emo­cin­gų R. Kar­baus­kio veiks­mų. „Vie­nas na­rys ne­ga­li vis­ko ap­vers­ti. De­mo­kra­ti­jos nie­kas ši­taip ne­sup­ran­ta, kad vie­nas žmo­gus nu­spren­džia už dau­gu­mą. R. Kar­baus­kiui ne­įti­kau, nes ne­klau­siau taip, kaip jam no­rė­tų­si“, – kal­bė­jo po­li­ti­kė.

Per­ga­le K. Pruns­kie­nė gar­džia­vo­si ne­il­gai. Tais pa­čiais 2008-ai­siais VLS triuš­ki­na­mai pra­lai­mė­jo Sei­mo rin­ki­muo­se – kaip teig­ta, ne be R. Kar­baus­kio pa­stan­gų. Prieš pat Sei­mo rin­ki­mus jis „Ag­ro­kon­cer­no gru­pės“ bend­ro­vė­se iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad jis pats ne­bal­suos už VLS jun­gą ir ne­pa­ta­ria to da­ry­ti ki­tiems. R. Kar­baus­kis ti­ki­no ne­agi­ta­vęs prieš sa­vo bu­vu­sią par­ti­ją – tie­siog at­sa­kęs dar­buo­to­jams į nuo­lat skam­ban­tį klau­si­mą „už ką bal­suo­ti“.

Iš­kart po rin­ki­mų R. Kar­baus­kis pa­skel­bė siek­sian­tis iš­vers­ti K. Pruns­kie­nę iš par­ti­jos pir­mi­nin­ko pos­to ir taip iš­gel­bė­ti VLS nuo pra­žū­ties. Jis su­grį­žo į par­ti­ją, bet tei­gė ne­pre­ten­duo­jan­tis į pir­mi­nin­kus, esą šis pos­tas la­biau tik­tų VLS sen­bu­viui, tuo­me­čiam Ig­na­li­nos ra­jo­no me­rui Bro­niui Ro­pei. Vis dėl­to 2009-ųjų va­sa­rį per VLS su­va­žia­vi­mą ši kan­di­da­tū­ra ne­bu­vo iš­kel­ta. Nu­ga­lė­jęs var­žy­tis at­si­sa­kiu­sios K. Pruns­kie­nės re­mia­mą kan­di­da­tą eu­ro­par­la­men­ta­rą Gin­ta­rą Di­džio­ką, R. Kar­baus­kis grį­žo prie „vals­tie­čių“ vai­ro.

„Ža­lios“ idė­jos nepadėjo

2012 me­tų pra­džio­je, prieš ei­li­nius Sei­mo rin­ki­mus, pa­va­di­ni­mą į Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gą pa­kei­tę R. Kar­baus­kio bend­ra­žy­giai var­žy­tis dėl per­ga­lės pa­trau­kė pa­si­tel­kę „ža­lias“ idė­jas. Vie­na jų – sie­kis įves­ti „ža­lią­jį“ mo­kes­tį au­to­mo­bi­liams, ku­rių va­rik­lio tū­ris vir­ši­ja 1,5 ar 2 li­trus. Pa­sak R. Kar­baus­kio, toks spren­di­mas ga­lė­tų pa­ska­tin­ti gy­ven­to­jus va­ži­nė­ti ma­žiau ap­lin­ką ter­šian­čiais au­to­mo­bi­liais, o mo­kes­čio mo­kė­to­jai bent iš da­lies kom­pen­suo­tų ap­lin­kai da­ro­mą ža­lą. „Ma­ši­nos, kai jos nau­do­ja­mos tam, kad tvar­ky­tum ūki­nius rei­ka­lus, – čia ki­tas klau­si­mas. Bet daž­niau­siai žmo­nės iki par­duo­tu­vės va­žiuo­ja to­kio­mis ma­ši­no­mis. Te­gul mo­ka“, – kal­bė­jo jis.

Tuo me­tu LVŽS agi­ta­vo ir prieš at­omi­nės elek­tri­nės sta­ty­bas. Bū­tent šią stra­te­gi­ją R. Kar­baus­kis įvar­di­jo kaip pa­grin­di­nę prie­žas­tį, ko­dėl par­ti­jai rin­ki­muo­se ir vėl ne­pa­si­se­kė. „Šne­kant apie re­zul­ta­tus aki­vaiz­du, kad ža­lio­ji po­li­ti­ka Lie­tu­vo­je dar ne­pas­te­bė­ta, bet rei­kia la­bai daug dar­bo įdė­ti, ir ji ga­li bū­ti pa­ste­bė­ta. Bend­ras par­ti­jos re­zul­ta­tas ge­rė­ja, tai ro­do, kad jei­gu dir­ba­ma kryp­tin­gai, ža­lią­sias idė­jas ga­li rink­tis ir mies­to rin­kė­jai, ypač jau­nes­ni“, – prieš ket­ve­rius me­tus kal­bė­jo R. Kar­baus­kis.