Ramūnas Karbauskis: pasirūpinti žmonių gerove trukdo fiskalinės drausmės įstatymai
Anks­tes­nių val­džių pri­im­ti įsta­ty­mai, nu­ma­tan­tys fis­ka­li­nės draus­mės ap­ri­bo­ji­mus biu­dže­to de­fi­ci­tui ir iš­lai­doms aug­ti, ne­lei­džia pa­pil­do­mai gau­na­mų vals­ty­bės pa­ja­mų skir­ti žmo­nių ge­ro­vei di­din­ti, tvir­ti­na Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis.

„Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mai, ku­rie bu­vo pri­im­ti kri­zės me­tu, jie šian­dien ti­krai yra ne­rei­ka­lin­gi (...) Jie ne­sau­go nuo iš­lai­da­vi­mo vals­ty­bė­je, jie da­ro tai, kad iš mū­sų ša­lies iš­va­žiuo­ja de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių, ir tai ne­pa­tei­si­na­ma. Jei­gu skai­čiuo­tu­me, kas eko­no­mi­kai yra nau­din­giau, ar tie­siog grą­žin­ti vals­ty­bės sko­lą to­kiais tem­pais ko­kiais grą­ži­na­me ir mo­kant to­kias ma­žas pa­lū­ka­nas ko­kias da­bar, ar iš ti­krų­jų tuos pi­ni­gus in­ves­tuo­ti į mū­sų žmo­nių ge­ro­vę, at­sa­ky­mas bus vie­nas – aiš­ku, rei­kia in­ves­tuo­ti į žmo­nių ge­ro­vę“, – in­ter­viu por­ta­lui del­fi.lt ket­vir­ta­die­nį tvir­ti­no R.Kar­baus­kis.

Jis pa­brė­žė, kad dau­ge­lis vals­ty­bės iš­lai­das ri­bo­jan­čių tei­sės ak­tų pri­im­ti per eko­no­mi­nę kri­zę, ša­lį val­dant kon­ser­va­to­riaus Aud­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei.

„Kai ku­rie spren­di­mai, ku­rie šian­dien truk­do Lie­tu­vo­je pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mą, ryš­kiai pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mą, yra bū­tent pri­im­ti jų (kon­ser­va­to­rių – BNS) val­dy­mo lai­kais. Tai yra Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas kons­ti­tu­ci­nis ir dau­ge­lis ki­tų spren­di­mų, at­ly­gi­ni­mų įšal­dy­mai. (...) Aš ga­liu pa­sa­ky­ti tik vie­na – šiuo at­ve­ju tie, ku­rie la­biau­siai mums opo­nuo­ja, ir pri­ėmė tuos spren­di­mus, dėl ko mes šian­dien ne­ga­li­me vi­sų tų pi­ni­gų, ku­rie su­ren­ka­mi virš pla­no, pa­nau­do­ti, kad ge­rin­tu­me žmo­nių gy­ve­ni­mą. Jie vi­si nu­ei­na vals­ty­bės sko­lai deng­ti, nes to­kie yra pri­im­ti įsta­ty­mai“, – aiš­ki­no R.Kar­baus­kis.

Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas, ap­ri­bo­jan­tis viršp­la­ni­nių biu­dže­to pa­ja­mų pa­nau­do­ji­mą, pri­im­tas 2007-ųjų lap­kri­tį ir įsi­ga­lio­jo nuo 2008-ųjų pra­džios, ša­lį val­dant so­cial­de­mo­kra­to Ge­di­mi­no Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bei. 2014-ųjų lap­kri­tį, kai Vy­riau­sy­bei va­do­va­vo so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius, pri­im­tas Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, apib­rė­žian­tis ša­lies įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl at­sa­kin­gos fi­nan­sų po­li­ti­kos.

Kons­ti­tu­ci­niu įsta­ty­mu yra už­ti­krin­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) su­tar­ties dėl sta­bi­lu­mo, koor­di­na­vi­mo ir val­dy­se­nos Eko­no­mi­nė­je ir pi­ni­gų są­jun­go­je (ES fis­ka­li­nės draus­mės su­tar­tis) įgy­ven­di­ni­mas. Lie­tu­va šią su­tar­tį pa­si­ra­šė 2012 me­tų ko­vą, o Sei­mas ra­ti­fi­ka­vo tų pa­čių me­tų bir­že­lio 28 die­ną.

R.Kar­baus­kis sa­kė, kad Sei­me bus ieš­ko­ma su­ta­ri­mo dėl Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų.

„Tam, kad juos pa­keis­tu­me, rei­kia kons­ti­tu­ci­nės dau­gu­mos, ir aš ma­nau, kad apie tai tu­ri­me šne­kė­tis ir su opo­zi­ci­ja, ir su po­zi­ci­ja tu­ri­me šne­kė­tis. Ar mes to­liau ste­bė­si­me, kaip žmo­nės pa­lie­ka Lie­tu­vą ir nie­ko ne­ga­lė­si­me pa­da­ry­ti, nes mū­sų ran­kos yra su­riš­tos, tie­siog įsta­ty­mas yra apib­rė­žęs, kiek vals­ty­bė ga­li tu­rė­ti pi­ni­gų dau­giau ki­tais me­tais, ne­gu šiais me­tais (...) No­rint iš ti­krų­jų pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ni­mą, mums rei­kia ryž­tis šiuos spren­di­mus pri­imi­nė­ti.(...) Bet ko­kiu at­ve­ju nė­ra pa­si­rin­ki­mo, jei mes to­liau taip tvar­ky­si­mės, kaip šian­dien tvar­ko­mės, su to­kiais rei­ka­la­vi­mais, ko­kius anos val­džios yra pri­ėmu­sios, mes tie­siog ne­tu­rė­si­me ko­ky­bi­nio šuo­lio į prie­kį“, – por­ta­lui del­fi.lt tei­gė R.Kar­baus­kis.

„Kiek mes be­su­rink­tu­me dau­giau biu­dže­te pi­ni­gų, kiek mes su­ge­bė­tu­me ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja ir vi­sais ki­tais da­ly­kais, mes tie­siog esa­me pa­pras­čiau­siai su­riš­ti sa­vo pa­čių ran­ko­mis. Mū­sų val­džios bu­vu­sios su­si­ri­šo tas ran­kas, ir jei mes da­bar jų ne­at­si­ri­ši­me, tai to­liau kri­si­me į tą pa­čią duo­bę“, – pri­dū­rė jis.

Anot „vals­tie­čių“ ly­de­rio, bū­tent fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mai ne­lei­džia iš­nau­do­ti ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mo gy­ven­to­jų ge­ro­vei di­din­ti.

„A­tei­da­mi ir for­muo­da­mi val­dan­čią­ją dau­gu­mą mes ne­bu­vo­me vi­siš­kai įsi­gi­li­nę į tai, kiek mū­sų ran­kos bus su­riš­tos. Tas klau­si­mas dėl fis­ka­li­nės draus­mės ap­ri­bo­ji­mų mums ti­krai yra pa­grin­di­nis ri­bo­jan­tis fak­to­rius, kad pa­nau­do­tu­me tai, ką va­di­na eko­no­mi­kos au­gi­mu. Šian­dien vi­si šne­ka­me apie tai, kad 4 proc. mū­sų eko­no­mi­ka au­ga, tai duo­da pa­pil­do­mas pa­ja­mas į biu­dže­tą, šian­dien su­ren­ka­ma virš pla­no, jei ne­suk­ly­siu, 171 mln. eu­rų, ir mes tie­siog tų pi­ni­gų ne­ga­li­me pa­nau­do­ti, nes pa­gal įsta­ty­mą da­bar jie bus ski­ria­mi sko­lai ma­žin­ti“, – aiš­ki­no R.Kar­baus­kis.

Jo tei­gi­mu, pa­pil­do­mas biu­dže­to pa­ja­mas Lie­tu­va pir­miau­siai ga­lė­tų pa­nau­do­ti vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti.

„Jei­gu šian­dien šne­kė­tu­me apie mo­ky­to­jus, me­di­kus ir ki­tus žmo­nes, ku­rie gau­na at­ly­gi­ni­mus iš vals­ty­bės, tai pa­dė­tis yra ti­krai la­bai la­bai su­dė­tin­ga. Šne­kė­tant apie vals­ty­bės tar­ny­bą, ten kaip su­ma­ži­no ir įšal­dė at­ly­gi­ni­mus, taip jie ir nė­ra pa­lies­ti jau ei­lę me­tų. Ir šian­dien jau yra prob­le­ma, kaip pri­šauk­ti žmo­nes į vals­ty­bės tar­ny­bą, nes ti­krai daug sa­vi­val­dy­bė­se ir vals­ty­bės įstai­go­se yra tuš­čių dar­bo vie­tų, ku­rios ne­su­ran­da sa­vo dar­buo­to­jo, nes at­ly­gi­ni­mas yra per ma­žas. Iš jo iš­gy­ven­ti yra ne­įma­no­ma“, – sa­kė R.Kar­baus­kis.

Anot jo, šiuo me­tu vals­ty­bė pa­pras­čiau­siai ne­tu­ri re­sur­sų, pa­vyz­džiui, mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams pa­di­din­ti.

„Jei­gu bus spren­di­mas iš ti­krų­jų keis­ti Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mą, tai to­kiu at­ve­ju tie re­sur­sai ga­li at­si­ras­ti. Ir ši­to­je vie­to­je ma­nau, kad vi­sos vi­suo­me­nės su­pra­ti­mas ir pa­lai­ky­mas bus taip pat rei­ka­lin­gas“, – tei­gė R.Kar­baus­kis.

Eko­no­mis­tai ver­ti­na neigiamai

Eko­no­mis­tai Ne­ri­jus Ma­čiu­lis ir Gi­ta­nas Nau­sė­da ne­igia­mai ver­ti­na „vals­tie­čių“ ly­de­rio Ra­mū­no Kar­baus­kio no­rą keis­ti fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mus, nes jie ša­lį ap­sau­go nuo po­li­ti­kų už­gai­dų iš­leis­ti dau­giau nei yra su­ren­ka­ma ša­lies biu­dže­te, o tai ga­li iš­pūs­ti vals­ty­bės sko­lą ir su­ma­žin­ti ša­lies eko­no­mi­kos sta­bi­lu­mą.

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas G.Nau­sė­da BNS kal­bė­jo, kad fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mai pa­de­da už­ti­krin­ti sta­bi­lu­mą ir yra nau­din­gi.

„Tai nė­ra su­gal­vo­ta dėl to, kad kaž­kam ap­ri­bo­ti ga­li­my­bes iš­lai­dau­ti ir leis­ti pi­ni­gus. Tuo pir­miau­sia sie­kia­ma už­ti­krin­ti sta­bi­lu­mą ša­lims, ku­rios dėl sa­vo po­li­ti­nių ypa­ty­bių, pri­stin­ga po­li­ti­nės va­lios to sta­bi­lu­mo lai­ky­tis. Tai su­gal­vo­ta kaip tam ti­kras apy­nas­ris, no­rin­tiems pa­iš­lai­dau­ti po­li­ti­kams. (...) Jei­gu apy­nas­rio ne­bū­tų, ta­da la­bai gra­žių tiks­lų var­dan bū­tų lei­džia­mi šim­tai mi­li­jo­nų eu­rų įvai­riems vi­suo­me­nei nau­din­giems tiks­lams, tik vi­so to pa­bai­ga bū­tų di­džiu­lė sko­lų kup­ra ir di­džiu­lės pa­lū­ka­nos, ku­rias tek­tų mo­kė­ti už tas sko­las“, – kal­bė­jo G.Nau­sė­da.

„Swed­bank“ vy­riau­sias eko­no­mis­tas N.Ma­čiu­lis BNS tei­gė, jog fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mai Lie­tu­vai per­nai pa­dė­jo pir­mą kar­tą su­ba­lan­suo­ti vie­šuo­sius fi­nan­sus.

„Ne­su­tik­čiau, kad ne­at­lie­ka jo­kio vaid­mens tie įsta­ty­mai – bū­tent dėl šių įsta­ty­mų per­nai ir tu­rė­jo­me pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je su­ba­lan­suo­tus fi­nan­sus. Aiš­ku, kai eko­no­mi­ka yra pa­ki­li­mo lai­ko­tar­py­je, kai ga­li­ma sko­lin­tis už ma­žą kai­ną, vi­suo­met yra pa­gun­da di­din­ti val­džios sek­to­riaus iš­lai­das. Ypač ar­tė­jant rin­ki­mams, įvai­riau­sioms so­cia­li­nėms reik­mėms, ta­čiau il­guo­ju lai­ko­tar­piu tai yra la­bai ri­zi­kin­ga stra­te­gi­ja, ypač da­bar, kai eko­no­mi­ka yra iš da­lies jau kais­tan­ti“, – tvir­ti­no N.Ma­čiu­lis.

Sa­vo ruo­žtu G.Nau­sė­da tvir­ti­no, jog įta­kin­giems po­li­ti­kams rei­kė­tų at­sar­giau kal­bė­ti apie no­rus keis­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kos sta­bi­lu­mui svar­bius įsta­ty­mus.

„Aš ma­ny­čiau, kad to­kią re­to­ri­ką reik­tų reikš­ti la­bai at­sar­giai, nes be ki­ta ko įta­kin­gų po­li­ti­kų kal­bas įsik­lau­so ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai, ir vers­lo bend­ruo­me­nė, ku­riai pa­na­šūs pa­si­sa­ky­mai ke­lia la­bai rim­tų klau­si­mų, ar ši ša­lis ne­no­rė­tų tru­pu­tį pa­iš­lai­dau­ti įvai­riais pre­teks­tais. Ma­nau, kad pa­si­ti­kė­ji­mo mū­sų eko­no­mi­kos sta­bi­lu­mu ar in­ves­ti­ci­niu pa­trauk­lu­mu dėl šios prie­žas­ties ti­krai ne­pa­dau­gė­ja“, – tvir­ti­no G.Nau­sė­da.

Tiek N.Ma­čiu­lis, tiek G.Nau­sė­da tvir­ti­no, jog fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mus bū­tų su­nku keis­ti, nes Lie­tu­va – įsi­pa­rei­go­ju­si Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES), kad at­sa­kin­gai val­dys sa­vo vie­šuo­sius fi­nan­sus. N.Ma­čiu­lis dar pri­dū­rė, kad trum­puo­ju lai­ko­tar­piu, pa­kei­tus fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mus, di­de­lio eko­no­mi­nio po­vei­kio ne­bū­tų.

„Trum­puo­ju lai­ko­tar­piu kaž­ko­kio di­de­lio eko­no­mi­nio po­vei­kio ne­bū­tų, bet, aš ma­nau, kad jei tai bū­tų sim­bo­li­niai po­ky­čiai, gal nie­ko ne­bū­tų, bet ga­lė­tu­me ti­kė­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mo, kad Lie­tu­va ga­li­mai at­si­trau­kia nuo jau ra­ti­fi­kuo­tos Lie­tu­vo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos fis­ka­li­nės su­tar­ties“, – kal­bė­jo „Swed­bank“ vy­riau­sias eko­no­mis­tas.

Anot jo, eko­no­mi­kos pa­ki­li­mo me­tu per­tek­li­nes biu­dže­to pa­ja­mas nau­din­giau­sia kaup­ti.

„Es­mė yra kaup­ti lė­šas ir ne­iš­lai­dau­ti, kai eko­no­mi­ka ir taip au­ga, o biu­dže­to pa­ja­mos di­dė­ja ir taip reikš­min­gai. Ir bū­tent pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu vals­ty­bė tu­ri kaup­ti re­zer­vą nuo­smu­kiui, čia yra kla­si­ki­nė eko­no­mi­nė teo­ri­ja, ku­ri yra užp­rog­ra­muo­ta įsta­ty­muo­se. (...) Dar vie­nas efek­tas yra ir pa­pil­do­mas spau­di­mas inf­lia­ci­jai – ti­krai daug iš­min­tin­giau tas per­tek­li­nes pa­ja­mas kaup­ti ne­ti­kė­tu­mams ar il­ga­lai­kiams stra­te­gi­niams tiks­lams, o ne pra­val­gy­ti“, – sa­kė N.Ma­čiu­lis.

„Vals­tie­čių“ ly­de­ris R.Kar­baus­kis ket­vir­ta­die­nį in­ter­viu por­ta­lui del­fi.lt tei­gė, jog anks­tes­nių val­džių pri­im­ti įsta­ty­mai, nu­ma­tan­tys fis­ka­li­nės draus­mės ap­ri­bo­ji­mus biu­dže­to de­fi­ci­tui ir iš­lai­doms aug­ti, ne­lei­džia pa­pil­do­mai gau­na­mų vals­ty­bės pa­ja­mų skir­ti žmo­nių ge­ro­vei di­din­ti.

Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas, ap­ri­bo­jan­tis viršp­la­ni­nių biu­dže­to pa­ja­mų pa­nau­do­ji­mą, pri­im­tas 2007-ųjų lap­kri­tį ir įsi­ga­lio­jo nuo 2008-ųjų pra­džios, ša­lį val­dant so­cial­de­mo­kra­to Ge­di­mi­no Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bei. 2014-ųjų lap­kri­tį, kai Vy­riau­sy­bei va­do­va­vo so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius, pri­im­tas Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, apib­rė­žian­tis ša­lies įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl at­sa­kin­gos fi­nan­sų po­li­ti­kos.

Kons­ti­tu­ci­niu įsta­ty­mu yra už­ti­krin­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) su­tar­ties dėl sta­bi­lu­mo, koor­di­na­vi­mo ir val­dy­se­nos Eko­no­mi­nė­je ir pi­ni­gų są­jun­go­je (ES fis­ka­li­nės draus­mės su­tar­tis) įgy­ven­di­ni­mas. Lie­tu­va šią su­tar­tį pa­si­ra­šė 2012 me­tų ko­vą, o Sei­mas ra­ti­fi­ka­vo tų pa­čių me­tų bir­že­lio 28 die­ną.