Ramūnas Karbauskis kritikos nemėgsta
Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ­ža­lių­jų są­jun­go­je (LVŽS) vis at­si­ran­da ne­pa­būgs­tan­čių va­dui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui ­šok­ti į akis. Jų li­ki­mas vie­no­das – liz­dą der­gian­čius pa­ukš­čius pa­pras­čiau­siai­ iš­me­ta lauk, ma­žiau pra­si­kal­tu­sius nu­stu­mia į šo­ną.

Nors atrodytų, kad LVŽS gyvena be didesnių vidinių sukrėtimų, pastaruoju metu akivaizdžiai matyti, kad didžiausioje valdančiojoje partijoje ne viskas taip gražu. Didžiausias įtampos ir partijos vadovo R. Karbauskio susierzinimo šaltinis – prieš srovę pasukę Seimo LVŽS frakcijos nariai. Su jais „tvarkomasi“ paprastai: vieni išmetami, kiti – neutralizuojami.

Šoko prieš – gavo „vilko bilietą“

„Prezidentauti“ savarankiškai panorusio buvusio LVŽS vicepirmininko ir Seimo „valstiečių“ frakcijos nario Mindaugo Puidoko pavyzdys tik patvirtina, kaip R. Karbauskis „likviduoja“ problemas. Jo iniciatyva nepaklusnus parlamentaras šiandien buvo paprasčiausiai pašalintas iš Seimo LVŽS frakcijos. Naglis Puteikis pareiškė pasitraukiantis pats. Artimiausiu metu gali spręstis ir R. Karbauskio linijai oponuojančio Seimo nario Tomo Tomilino likimas. Tai, kad takoskyra tik gilėja, aiškiai pademonstravo neseniai vykęs partijos suvažiavimas.

Dabar ta „lizinginė sistema“ yra plėtojama, vienas iš pavyzdžių – Klaipėda, kai kandidatas į merus su partija niekada nebuvo susijęs. Kita vertus, tokia politika skirta tik trumpai distancijai

Tai – ne pirmas atvejis, kai kritikuojantieji asmeniškai R. Karbauskį, jo veiklos metodus sulaukia atoveiksmio. Rudenį pasitraukti iš Seimo „valstiečių“ gretų buvo priverstas Justas Džiugelis, išvadinęs frakcijos seniūną patologiniu melagiu. Dar anksčiau išsiskyrus požiūriams LVŽS frakciją paliko Bronius Matelis, Dovilė Šakalienė, Povilas Urbšys.

Su R. Karbauskio nuomone nesutampančias mintis dėstantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau ne kartą sulaukė skaudžių kirčių. Iš tarpininku tarp konfliktuojančių prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio tapti užsimojusio parlamento vadovo buvo pasišaupyta – esą tik ieško pozicijos, kur galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas.

V. Pranckietį R. Karbauskis sumenkino ir per partijos suvažiavimą. Jis tiesiai šviesiai pareiškė į prezidentus remiantis S. Skvernelį, nes kitas pretendentas – Seimo pirmininkas neturi jokių šansų laimėti. V. Pranckietis tąsyk mestelėjo, kad LVŽS lyderis visada stengiasi ir stengsis įrodyti savo nuomonę, kurią galvoja esant tik vienintele teisinga.

Teigiama, kad R. Karbauskio nemalonėje yra atsidūrusi ir Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. Visada gana atvirai savo nuomonę dėstančiai „valstiečių“ partijos kūrėjai šįsyk vietos LVŽS vadovybėje neatsirado. Tokia buvo lyderio valia. Kalbama, kad R. Karbauskiui pageidaujant parlamento vicepirmininkei teko pakeisti vietą Seimo plenarinių posėdžių salėje, persėdant toliau nuo jo.

Ryškūs autoritariniai požymiai

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, R. Karbauskio veiksmai liudija jį esant autoritariniu lyderiu, siekiančiu bet kokia kaina kontroliuoti partiją. „Jo rankose ir siaurame rate aplink jį telkiamos visos sprendimų galios“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Pasak jo, kažkada LVŽS turėjo stiprią regioninę organizaciją, kuri dabar gerokai susilpnėjo, beliko kelios savivaldybės, kur „valstiečiai“ turi ženklesnę paramą.

„Akivaizdžiai suveikė centralizacijos procesai. Viena vertus, jie logiški, nes partija niekada nebuvo taip plačiai atstovaujama nacionaliniu mastu. Tad vienas būdų jai suvaldyti – centralizuoti ir koordinuoti veiksmus pačiu aukščiausiu lygiu. Tačiau tai neturi virsti partine autokratija. Dabar panašu, kad taip ir vyksta – lyderis ima valdžią į savo rankas“, – pastebėjo A. Krupavičius.

Kitas įdomi tendencija, jo požiūriu, mėginimai stiprinti LVŽS įtaką „lizinguojamų“ politikų pagalba. Ekspertas priminė, kad „lizingavimo“ procesai prasidėjo, kai „valstiečiai“ prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus pasikvietė Saulių Skvernelį.

„Dabar ta „lizinginė sistema“ yra plėtojama, vienas iš pavyzdžių – Klaipėda, kai kandidatas į merus su partija niekada nebuvo susijęs. Kita vertus, tokia politika skirta tik trumpai distancijai, nes finale į tvarkią politinę veiklą tikrai neveda“, – sakė A. Krupavičius.

Egzistuoja skilimo galimybė

Politologo nuomone, dabartinis LVŽS „paveikslas yra dviprasmiškas“.

„Esminė tendencija – veikiant išcentrinei jėgai, partija skaidosi. Jei 2016 metų Seimo rinkimuose LVŽS dalyvavo kaip savotiškas kumštis, buvo vieninga partinė organizacija, dabar joje atsirado ir maištininkų, ir tyliųjų nepatenkintųjų grupė. Pirmiausia tai vyksta dėl to, kad į partijos viršūnę atėjo naujų „lizinginių“ politikų, kurie savo vertybiniu politikos supratimu skiriasi nuo senųjų narių. Kol partija buvo stipri regionuose, senieji kadrai stengėsi palaikyti tamprius ryšius su bendruomenėmis. Dabar ta centrinė valdžia yra šiek tiek sau, Seimo frakcija – sau, regionai – taip pat sau“, – teigė A. Krupavičius.

Kadangi LVŽS vadovybei nesiseka organizacijos koordinuoti ir telkti, „matoma pasimetimo situacija“. Be kita ko, padėti blogina ir tai, kad rinkėjai gerokai nusivylė LVŽS.

„Lūkesčiai buvo dideli, buvo tikima, kad duoti pažadai bus įgyvendinami. O dabar jau patys „valstiečiai“ pripažįsta, kad tie pažadai nėra tenkinami. O jų sąrašas labai ilgas“, – pastebėjo politologas. Pasak jo, lūkesčių netenkinimas, neparengtų reformų įgyvendinimas, noras kontroliuoti ir centralizuoti partinę organizaciją „sukuria sprogstamąjį kokteilį“.

Todėl A. Krupavičius neatmetė galimybės, kad prieš 2020-ųjų Seimo rinkimus LVŽS suskils. „Tačiau labai rimtos persiskirstymo perspektyvos gali laukti po artimiausių rinkimų. Manau, R. Karbauskis supranta jų vertę, todėl mirk gyvenk jam reikia nors pusinės sėkmės. Bet kurios nesėkmės sistemines tendencijas tik stiprins. Dėlto viešojoje erdvėje ir kuriama istorija apie visų rinkimų nugalėtoją LVŽS“, – sakė politologas.

Virpesiai, bet ne drebėjimai

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, tai, kokia yra vidinė opozicija, geriausiai atspindi partijos pirmininko rinkimai, t.y. ar atsiranda tokių, kurie norėtų ir galėtų tapti politinės jėgos vadovais. Apie tai, kad LVŽS pirmininku galėtų būti ne R. Karbauskis, nėra net menkiausių užuominų.

„Kitaip tariant, tai yra gana griežtai vieno žmogaus valdoma, jo paties artimai aplinkai susikurta partija. Manau, ji tokia ir išliks. Natūralu, kad netgi nenorima pernelyg plėsti jos narių skaičių, nes didesnis jų skaičius reiškia sudėtingesnę žmonių kontrolę. Įsileisti pernelyg daug žmonių yra netgi rizikinga. Matome gana aiškiai, griežtai sustruktūruotą partijos valdymą. Opozicija, kuri laikas nuo laiko išlenda, baigiasi tuo, kad oponuojantys žmonės pasitraukia iš frakcijos ar kartu ir iš partijos. Realiai jokių žemės drebėjimų, išskyrus lengvą suvirpinimą, neįvyksta. Nemanau, kad ir įvyks“, – sakė politologė.

Politikai puikiai supranta, kad reikia konflikto, dramos, aukos vaidmens, kad būtum pamatytas politiniame lauke.

R. Urbonaitės nuomone, tokie „disidentai“, kaip T. Tomilinas, suranda savo nišą – pabando šiek tiek oponuoti partijos viduje, bet jie negalėtų surengti perversmų. Pasak politologės, turint tokio dydžio frakciją, kokią parlamente turi „valstiečiai“, – susiformavusią labai dirbtinai, nes rinkimų sąrašai buvo sudaromi gerai neapgalvojus, matyt, nesitikint laimėti tiek mandatų, tam tikri narių nubyrėjimai, konfliktai yra natūralūs.

„Politikai puikiai supranta, kad reikia konflikto, dramos, aukos vaidmens, kad būtum pamatytas politiniame lauke. Tad visi tie nubyrėjimai yra normalūs, kažkokios didelės dramos ir grėsmės LVŽS frakcijai nematyčiau. Lygiai kaip neįžvelgčiau to, kad atsirastų rimta vidinė opozicija dabartinei grupei žmonių, laikančiai partijos ir frakcijos vairą“, – įvertino ji.

Primena UAB‘o valdymą

Didžiausia problema LVŽS R. Urbonaitė vadino ryškių lyderių nebuvimą. R. Karbauskio ir S. Skvernelio tandemas jai atrodo pakankamai keistai.

„Jie turi savo du flangus, bet kai labai reikia suranda bendrą vardiklį ir laikosi įsikibę vienas kito, nors yra labai skirtingi. Norėtųsi, kad būtų daugiau veidų ir kadrų, kurie taip pat galėtų pretenduoti tapti lyderiais partijoje, o ne techniniais vieno ar dviejų asmenų sprendimų įgyvendintojais. Kitose partijose galbūt tokių žmonių, kaip ryškių asmenybių, yra daugiau ir tai sudaro galimybes opozicijai. „Valstiečių“ partijoje viso to yra šiek tiek mažiau“, – pastebėjo politologė.

Versle jam tai yra gerai, nes jis turi daug pinigų ir gali greitai viską padaryti, idėją paversti kūnu. Atrodo, kad tą patį principą jis nori įgyvendinti ir politikoje. Tačiau čia tie principai ne visada veikia.

R. Karbauskio vadovavimo modelis R. Urbonaitei primena UAB‘o valdymą – kai yra direktorius, kurio žodis yra paskutinis. „Tai nėra visai būdinga politinėms partijoms. Tačiau R. Karbauskis yra pakankamai nemažai to atsinešęs. Jeigu jam gimė idėja, jis iš karto bando ją įgyvendinti. Versle jam tai yra gerai, nes jis turi daug pinigų ir gali greitai viską padaryti, idėją paversti kūnu. Atrodo, kad tą patį principą jis nori įgyvendinti ir politikoje. Tačiau čia tie principai ne visada veikia ir ne visada turėtų veikti. Politikoje diskusijos nėra, kaip dažnai mėgstama pateikti, tuščias laiko leidimas. Jose gali gimti kompromisiniai sprendimai, kartais – net geriausi. Diskusijos turbūt nėra R. Karbauskio stiprybė. Jo tolerancija šitam dalykui ir tokiai opozicijai, matyt, vis dėlto kiek ribota. Nors, jo paties žodžiais, yra visiškai priešingai. Tačiau veiksmai rodo truputėlį ką kita“, – pabrėžė MRU dėstytoja.