Ragina nesirinkti pabėgėlių pagal šeimą ar religiją
Tei­si­nin­kai ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai kri­ti­kuo­ja Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se nu­ma­to­mus pa­bė­gė­lių at­ran­kos pri­ori­te­tus, sa­ky­da­mi, kad as­me­nų iš­sky­ri­mas pa­gal re­li­gi­ją ar­ba šei­mi­nę pa­dė­tį ga­li bū­ti dis­kri­mi­na­ci­nis bei ne­ga­ran­tuos in­teg­ra­ci­jos sėk­mės.

Ket­vir­ta­die­nį Vil­niu­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je apie pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo iš­šū­kius Lie­tu­vo­je My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė, prie­globs­čio tei­sės spe­cia­lis­tė Ly­ra Ja­ku­le­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad nė­ra moks­liš­kai įro­dy­tas ry­šys tarp iš­si­la­vi­ni­mo ar re­li­gi­jos bei sėk­mės in­teg­ruo­jan­tis ki­to­je kul­tū­ri­nė­je ap­lin­ko­je.

„Net ir ži­nant vi­sas kva­li­fi­ka­ci­jas, mo­ty­va­ci­ją ir vi­sus ki­tus da­ly­kus, nu­sa­ky­ti jo (pa­bė­gė­lio) in­teg­ra­ci­jos sėk­mę pra­ktiš­kai yra ne­įma­no­ma. Tai įro­dy­ta moks­liš­kai, kad ko­re­lia­ci­jos yra la­bai ne­ryš­kios, ne­aiš­kios: ti­krai nie­kas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti, kad krikš­čio­nys ge­riau in­teg­ruo­sis Lie­tu­vo­je nei mu­sul­mo­nas ar as­muo su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu leng­viau su­si­ras dar­bą Lie­tu­vo­je nei as­muo, ku­ris bus pa­si­ruo­šęs bet ko­kio dar­bo im­tis ir leng­viau įsi­lies į dar­bo rin­ką. Tie rei­ka­la­vi­mai yra ga­na stip­riai kri­ti­kuo­ja­mi“, – sa­kė L.Ja­ku­le­vi­čie­nė.

Ji pri­pa­ži­no, kad vyk­dant pa­bė­gė­lių at­ran­ką, dau­gu­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių tai­ko at­ran­kos kri­te­ri­jus, su­si­ju­sius su as­mens šei­mos su­dė­ti­mi, su am­žiu­mi, svei­ka­tos būk­le, re­li­gi­ne, et­ni­ne kil­me.

„Vi­si kal­ba apie tai, kad tai yra dis­kri­mi­na­ci­niai kri­te­ri­jai. Ir jie blo­gi ne tik dėl to, kad jie ne­bū­ti­nai nu­lems in­teg­ra­ci­jos sėk­mę, bet ir dėl to, kad ak­cen­tas bus ne as­me­nims, ku­riuos la­biau­siai rei­kia per­kel­ti. (...), sa­ky­ki­me, as­me­nys, ku­riems gre­sia fi­zi­nis pa­vo­jus ar as­me­nys, ku­rims ky­la pa­vo­jus dėl svei­ka­tos būk­lės“, – sa­kė ji.

Tei­si­nin­kė pa­tei­kė Vo­kie­ti­jos pa­vyz­dį, ku­ri dar 2008-ai­sias bu­vo pri­ėmu­si spren­di­mą per­kel­ti tik krikš­čio­nis iš Ira­ko. Ji su­ti­ko, kad tai yra pri­im­ti­niau Va­ka­rų vi­suo­me­nei, bet ki­tų pa­grįs­tų ar­gu­men­tų to­kiam at­ran­kos kri­te­ri­jui esą nė­ra.

„Ši po­zi­ci­ja bu­vo la­bai kri­ti­kuo­ja­ma ir pa­ti Vo­kie­ti­ja tą po­zi­ci­ją vė­liau pa­kei­tė, ka­dan­gi ar­gu­men­tų, ko­dėl tu­ri bū­ti per­ke­lia­mi tik krikš­čio­nys, ma­tyt, ne­su­ra­do“, – sa­kė ji.

Re­li­gi­jo­ty­ri­nin­kas, ar­ti­mų­jų ry­tų eks­per­tas Eg­dū­nas Ra­čius taip pat kri­ti­kuo­ja svars­ty­mus, jog Lie­tu­va tu­rė­tų pri­im­ti tik krikš­čio­nis. Anot jo, leng­viau­siai čia in­teg­ruo­tų­si bū­tent mu­sul­mo­nai su­ni­tai, nes jų re­li­gi­nė tra­di­ci­ja Lie­tu­vo­je yra se­niau­sia ir ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta­ma.

„Mes daž­nai tu­ri­me ne­pag­rįs­tus lū­kes­čius, kai kal­ba­me, kas at­vyks (...) Aš rea­guo­da­mas į tai pa­sa­ky­čiau, kad Lie­tu­va iš pri­nci­po tu­ri pa­sa­ky­ti: ve­ža­mės tik mu­sul­mo­nus su­ni­tus. Ko­dėl? To­dėl, kad mes su­ni­ti­nį is­la­mą pri­pa­žįs­ta­me kaip tra­di­ci­nę re­li­gi­ją. Tu­ri­me muf­tia­tą, muf­ti­jus tu­ri ne­tgi dip­lo­ma­ti­nę ne­lie­čia­my­bę, yra ly­giai to­kia pat ver­ty­bė vals­ty­bės aky­se kaip ir ka­ta­li­kų kar­di­no­las. Vis­ka tu­ri­me, tu­ri­me struk­tū­rą, 700 me­tų tu­ri­me jau čia mu­sul­mo­nus“, – ti­ki­no E.Ra­čius.

Pa­sak jo, mu­sul­mo­nų su­ni­tų re­li­gi­nė bend­ruo­me­nė Lie­tu­vo­je in­teg­ruo­tų šią gru­pę „be jo­kių prob­le­mų“, o kai ku­rių ki­tų at­mai­nų mu­sul­mo­nų in­teg­ra­ci­ja, jo nuo­mo­ne, ga­lė­tų su­kel­ti di­de­lių prob­le­mų.

Eks­per­tas taip pat pa­žy­mė­jo, jog lie­tu­viams la­bai trūks­ta kul­tū­ri­nio iš­pru­si­mo ir prie to pri­si­de­da spra­gos švie­ti­mo sis­te­mo­je.

„Kaž­ku­ri mi­nis­te­ri­ja, o ji va­di­na­si ŠMM (Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja) – ji tu­rė­tų dirb­ti: pa­žiū­rė­ki­te, kaip at­ro­do va­do­vė­liai – is­to­ri­jos, eti­kos, ar bet ku­rie ki­ti, ku­riuo­se kal­ba­ma apie ki­tas kul­tū­ri­nes ter­pes. Yra bai­su, ką su­nku įsi­vaiz­duo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je (...). Prob­le­ma tai, kad mes ne­ma­to­me prob­le­mos, bet ten nie­ko nė­ra ge­rai, nes kas no­rė­tų, ga­lė­tų pa­duo­ti į teis­mą va­do­vė­lių au­to­rius kaip ne­apy­kan­tos re­li­gi­niu pa­grin­du ska­tin­to­jus“, – prob­le­mą įvar­di­jo jis.

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vęs Eti­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to moks­li­nis dar­buo­to­jas dr. Ka­ro­lis Ži­bas BNS sa­kė, kad Lie­tu­va ne­tu­rė­tų sek­ti kai ku­rių ša­lių pa­vyz­džiu tai­kant at­ran­ką pa­gal įvai­rius as­pek­tus, tie­sio­giai ne­su­si­ju­sius su in­teg­ra­ci­jos sėk­me. Jis ne­abe­jo­ja, kad sau­gu­mo pri­nci­pu mig­ran­tai bus at­ren­ka­mi jau sto­vyk­lo­se ir tai vyk­dys Ita­li­ja, Grai­ki­ja, pa­de­da­ma Jung­ti­nių Tau­tų, ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų – tuo­met tu­rė­tų bū­ti at­si­jo­ja­mi ir eko­no­mi­niai mig­ran­tai.

„O jei mes pa­tys im­ame įsi­ves­ti pa­pil­do­mus re­li­gi­jos, šei­mos as­pek­tus – ne­ma­nau, kad tai ga­li pa­dė­ti tiek at­ran­kos pro­ce­dū­rai, tiek in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sui“, – BNS sa­kė jis.

K.Ži­bas taip pat ste­bė­jo­si, ko­dėl at­ran­ką Ita­li­jo­je ir Grai­ki­jo­je pla­nuo­ja vyk­dy­ti tik Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

„Ma­nau, kad tu­rė­tų va­žiuo­ti ir da­lis So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos eks­per­tų, ku­rie at­sa­kin­gi už pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­ją, už už­sie­nie­čių in­teg­ra­ci­ją aps­kri­tai ir stam­bios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios dir­ba šio­je sri­ty­je bent 10 me­tų. To nė­ra“, – BNS sa­kė ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas.

Jo nuo­mo­ne, tai ga­lė­tų iš es­mės pa­keis­ti da­bar nu­ma­to­mus at­ran­kos me­cha­niz­mus ir tuo­met at­si­ras­tų žmo­nių, ku­rie į Lie­tu­vą no­rė­tų at­vyk­ti ne pri­ver­ti­nai, o sa­va­no­riš­kai.

„Bū­tų už­ti­krin­tas ir tam ti­kras žmo­gaus tei­sių at­sto­va­vi­mo me­cha­niz­mas bū­tent at­ran­kos pro­ce­dū­ro­je, nes ži­no­me, kad ne vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos vals­ty­bi­nės yra pa­kan­ka­mai su­vo­kian­čios žmo­gaus tei­sių klau­si­mą ir tie at­ran­kos me­cha­niz­mai ga­li bū­ti par­em­ti tik sau­gu­mu, bet ne žmo­gaus tei­sė­mis“, – sa­kė jis.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nis­tras Al­gir­das Še­šel­gis BNS sa­kė ne­ma­tan­tis po­rei­kio, kad pa­bė­gė­lių at­ran­ką ste­bė­tų mi­nis­te­ri­jos žmo­nės.

„Ma­nau, kad tai yra ne mū­sų funk­ci­ja truk­dy­ti ten. Ką jie ten veiks nu­va­žia­vęs? Ką ten veik­ti, ka­da vyks­ta tūks­tan­čiai žmo­nių, rei­kia įfor­min­ti do­ku­men­tus, su­ti­krin­ti svei­ka­tą. Jei iš­kils bū­ti­ny­bė, at­si­ras funk­ci­ja, ku­rią tu­ri at­lik­ti – ta­da taip“, – BNS pa­ti­ki­no jis.

Ko­kioms pa­bė­gė­lių gru­pėms bū­tų tei­kia­mas pri­ori­te­tas, Lie­tu­va ža­da in­for­muo­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją iki spa­lio 30 die­nos. Vy­riau­sy­bės vi­ce­kanc­le­ris Ri­man­tas Vait­kus yra įvar­di­jęs, kad Lie­tu­va pri­ori­te­tą teiks ne pa­vie­niams as­me­nims, bet šei­moms. Dau­giau kri­te­ri­jų jis ne­atsk­lei­dė tvir­tin­da­mas, kad tai yra kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja. Par­ei­gū­nai vie­šai ti­ki­na, kad Lie­tu­va ne­si­rinks pa­bė­gė­lių pa­gal re­li­gi­ją.