Ragina naikinti diskriminaciją mokantis gimtosios kalbos
Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­rė Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čie­nė krei­pė­si į švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trę taip pat „dar­bie­tę“ Aud­ro­nę Pi­trė­nie­nę, pra­šy­da­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bę tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kams, be­si­mo­kan­tiems lie­tu­viš­ko­se mo­kyk­lo­se, kuo anks­čiau pra­dė­ti mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos.

Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­rė Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čie­nė krei­pė­si į švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trę taip pat „dar­bie­tę“ Aud­ro­nę Pi­trė­nie­nę, pra­šy­da­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bę tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kams, be­si­mo­kan­tiems lie­tu­viš­ko­se mo­kyk­lo­se, kuo anks­čiau pra­dė­ti mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos.

V. Fi­li­po­vi­čie­nė pri­me­na, kad jau de­vy­ne­rius me­tus Lie­tu­vo­je ga­lio­ja tvar­ka, pa­gal ku­rią lie­tu­viš­kas mo­kyk­las lan­kan­tys tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kai nuo an­tros kla­sės ga­li pra­dė­ti mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos. Ta­čiau dėl sa­vi­val­dy­bių at­sai­nu­mo, ši ga­li­my­bė vis dar yra ne­įgy­ven­din­ta.

Pa­sak Sei­mo na­rės, 2006 me­tų rugp­jū­čio 1 die­ną Švei­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) pa­tvir­tin­to Tau­ti­nės ma­žu­mos kal­bos mo­ky­mo­si or­ga­ni­za­vi­mo bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se re­ko­men­da­ci­jų ap­ra­šą, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, jog ten, kur tė­vai ir vai­kai no­ri, tu­ri bū­ti or­ga­ni­zuo­tas mo­ki­nių, pri­klau­san­čių tau­ti­nėms ma­žu­moms, gim­to­sios kal­bos mo­ky­mą­sis nuo an­tros kla­sės. „Tad jau de­vy­ne­rius me­tus tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kai, lan­kan­tys lie­tu­viš­kas mo­kyk­las, tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos, ta­čiau iki šiol Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­nos lie­tu­viš­kos mo­kyk­los, kur to­kia tvar­ka bū­tų įves­ta“, – pik­ti­na­si par­la­men­ta­rė. Jos tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bės pa­gal ŠMM ap­ra­šą tu­rė­jo par­uoš­ti ati­tin­ka­mas prog­ra­mas dėl gim­to­sios kal­bos mo­ky­mo­si, ta­čiau nė vie­na sa­vi­val­dy­bė Lie­tu­vo­je to dar ne­pa­da­rė.

V. Fi­li­po­vi­čie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­tu­vo­je daž­nai es­ka­luo­ja­mas tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų klau­si­mas, ta­čiau ne­pel­ny­tai pa­mirš­ta­mi tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kai, ku­rie pa­si­ren­ka mo­ky­mą­si lie­tu­viš­ko­se mo­kyk­lo­se ir ne­tu­ri ga­li­my­bės mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos. Pa­sak jos, to­kia tvar­ka, kai vie­ni vai­kai ga­li mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos nuo ma­žens, o ki­ti – ne, yra dis­kri­mi­na­ci­nė ir tu­ri bū­ti tai­so­ma.

„Len­kų, ru­sų, bal­ta­ru­sių ir ki­tų tau­ty­bių vai­kai šiuo me­tu ga­li pra­dė­ti mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos lie­tu­viš­ko­je mo­kyk­lo­je tik nuo šeš­tos kla­sės ir tik kaip an­trą­ją už­sie­nio kal­bą. Tai yra blo­gai, nes žmo­nės, pa­si­rin­kę ak­ty­vią in­teg­ra­ci­ją į lie­tu­vių vi­suo­me­nę, pra­ran­da ry­šį su sa­vo kul­tū­ra ir šak­ni­mis“, – pa­brė­žė Sei­mo na­rė. Anot jos, šis klau­si­mas la­biau­siai yra ak­tua­lus Vil­niaus ra­jo­no ir mies­to, Šal­či­nin­kų, Šven­čio­nių ir Klai­pė­dos gy­ven­to­jams. Po­li­ti­kės duo­me­ni­mis, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se tau­ti­nių ma­žu­mų vai­kai, lan­kan­tys lie­tu­viš­kas mo­kyk­las, su­da­ro apie pu­sę to­kio­se mo­kyk­lo­se be­si­mo­kan­čių moksleivių