Radioaktyvios atliekos: pasauliui – sudėtinga problema, Lietuvai – formalumas
Šie­met Lie­tu­va kar­tu su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis pri­va­lo par­eng­ti pla­ną, kaip tvar­kys ra­dioak­ty­vią­sias at­lie­kas. Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės at­lie­kos da­bar sau­go­mos jė­gai­nės te­ri­to­ri­jo­je. Dau­gu­ma jų iš­liks pa­vo­jin­gos maž­daug 300 me­tų, o pa­nau­do­tas bran­duo­li­nis ku­ras – net iki mi­li­jo­no me­tų.

Nors pa­sau­ly­je nė­ra nė vie­no vei­kian­čio to­kių il­gaam­žių at­lie­kų ka­pi­ny­no, Lie­tu­va ku­ria am­bi­cin­gus pla­nus iki 2019-ųjų par­ink­ti ke­le­tą vie­tų gi­lu­mi­niam ka­pi­ny­nui įreng­ti ir pra­dė­ti jo sta­ty­bas 2039-ai­siais.

Bran­duo­li­nis ku­ras sau­go­mas vi­siš­kai už­pil­dy­to­je aikštelėje

Lie­tu­vo­je di­džio­ji da­lis ra­dioak­ty­vių at­lie­kų su­si­da­rė vei­kiant Ig­na­li­nos at­omi­nei elek­tri­nei (IAE) ir te­be­su­si­da­ro ją iš­mon­tuo­jant. Nors spe­cia­lis­tai šį dar­bą ly­gi­na su na­mo nu­grio­vi­mu, es­mi­nis skir­tu­mas ir yra šios at­lie­kos, ku­rias bū­ti­na šim­tams me­tų izo­liuo­ti nuo ap­lin­kos.

Lie­tu­vos įsta­ty­mai ne­drau­džia pa­nau­do­tą bran­duo­li­nį ku­rą ir ra­dioak­ty­vią­sias at­lie­kas iš­vež­ti su­tvar­ky­ti į už­sie­nį. Prieš ke­le­tą me­tų Lie­tu­va net bu­vo pri­si­jun­gu­si prie gru­pės ša­lių, ku­rios svars­tė bend­ro re­gio­ni­nio to­kių at­lie­kų ka­pi­ny­no įren­gi­mo ga­li­my­bę. Ta­čiau ne­at­si­ra­dus vals­ty­bės, ku­ri su­tik­tų to­kį ob­jek­tą įreng­ti pas sa­ve, šios min­ties at­si­sa­ky­ta.

Re­mian­tis ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi, ma­žiau ra­dioak­ty­vias at­lie­kas nu­ma­ty­ta su­dė­ti į du va­di­na­muo­sius pa­vir­ši­nius ka­pi­ny­nus, ku­rie bus įreng­ti ne­to­li bu­vu­sios jė­gai­nės, Sta­ba­tiš­kės kai­me. Pa­sak jė­gai­nės at­sto­vų, vie­nas jų jau bai­gia­mas pro­jek­tuo­ti ir šie­met jau pla­nuo­ja­ma skelb­ti tarp­tau­ti­nį kon­kur­są sta­ty­boms.

Tuo me­tu pa­čios pa­vo­jin­giau­sios at­lie­kos – pa­nau­do­tas bran­duo­li­nis ku­ras – jė­gai­nės vei­ki­mo me­tu bu­vo lai­ko­mas reak­to­rių ba­sei­nuo­se. Kaip pa­sa­ko­ja Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės vy­riau­sia­sis in­ži­nie­rius Vik­to­ras Og­ne­ru­bo­vas, maž­daug treč­da­lis yra iš­kel­ta ir sau­go­ma kon­tei­ne­riuo­se aikš­te­lė­je, ku­ri yra vi­siš­kai už­pil­dy­ta.

Nau­jos aikš­te­lės pro­jek­tas vė­luo­ja jau be­veik de­šimt­me­tį. Pla­nuo­ja­ma aikš­te­lės ati­da­ry­mo da­ta da­bar yra 2018 m. „Sau­gyk­los pa­sta­tas jau yra už­baig­tas ir vyks­ta par­ody­mas su ne­ra­dioak­ty­vio­mis at­lie­ko­mis, kad ji ga­li at­lik­ti vi­sas sa­vo funk­ci­jas. Nu­ma­ty­ta, kad ši pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­la tu­rės bū­ti už­pil­dy­ta ar­ba vi­sas ku­ras iš blo­kų tu­rės bū­ti iš­vež­tas 2021–2022 me­tais. Ti­kiuo­si, kad taip ir bus, o jos eksp­loa­ta­ci­jos lai­kas bus 50 me­tų“, – tei­gia V. Og­ne­ru­bo­vas.

Lie­tu­vo­je yra vie­tų, kur ga­li­ma pa­lai­do­ti pa­nau­do­tą bran­duo­li­nį kurą

Nors pu­sė šim­to me­tų at­ro­do il­gai, pa­sau­lio ša­lių pa­tir­tis ro­do, kad jau maž­daug tiek lai­ko nie­kam ne­pa­vyks­ta ras­ti pa­ti­ki­mo bū­do, kaip su­tvar­ky­ti pa­nau­do­tą bran­duo­li­nį ku­rą. Per­dir­bi­mo ir pa­kar­to­ti­nio pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bės ri­bo­tos, o vei­kian­čio to­kių il­gaam­žių at­lie­kų ka­pi­ny­no iki šiol ne­tu­ri nė vie­na ša­lis.

Sie­kiant spręs­ti šią prob­le­mą, ES pir­mo­ji ša­lis na­res įpa­rei­go­jo iki 2015 m. rugp­jū­čio par­eng­ti na­cio­na­li­nes prog­ra­mas. Šie do­ku­men­tai tu­ri apim­ti vi­sus šių at­lie­kų tvar­ky­mo eta­pus, įskai­tant tech­no­lo­gi­jų par­in­ki­mą ir vi­suo­me­nės įtrau­ki­mą.

Sta­sys Mo­tie­jū­nas, Ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo agen­tū­ro­je va­do­vau­jan­tis Ra­dioak­ty­vių­jų tlie­kų lai­do­ji­mo sky­riui, yra vie­nas iš mi­nė­to do­ku­men­to pro­jek­to ren­gė­jų. Pa­sak spe­cia­lis­to, Lie­tu­vo­je yra tin­ka­mų vie­tų pa­lai­do­ti pa­nau­do­tą bran­duo­li­nį ku­rą.

„Iš­si­ru­tu­lio­jo trys ga­li­mos ty­ri­mų kryp­tys. Tai kris­ta­li­nis pa­ma­tas Ry­tų Lie­tu­vo­je, ruo­že nuo Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės iki Drus­ki­nin­kų. Ir yra dvi te­ri­to­ri­jos, ku­rio­se ga­lė­tų bū­ti pri­tai­ky­tos mo­lin­gos uo­lie­nos. Tai – šiau­rės ry­ti­nė da­lis, į ku­rią pa­kliū­va IAE, ir piet­va­ka­ri­nė Lie­tu­vos da­lis, be­veik vi­sas sie­nos su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi ruo­žas“, – kal­ba S. Mo­tie­jū­nas.

Pla­nai par­em­ti se­nais duomenimis

Prieš dve­jus me­tus Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mą lai­do­ti il­gaam­žes at­lie­kas ver­ti­no Tarp­tau­ti­nės at­omi­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros eks­per­tai. Jų iš­va­do­se at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad Lie­tu­vos pla­nai re­mia­si itin se­nais geo­lo­gi­niais duo­me­ni­mis, ir re­ko­men­duo­ja­ma la­biau įtrauk­ti vi­suo­me­nę ir ki­tas su­in­te­re­suo­tas pu­ses.

Ta­čiau S. Mo­tie­jū­nas sa­ko, kad, ne­pai­sant eks­per­tų pa­sta­bų, ren­giant prog­ra­mą ne­bu­vo ga­li­my­bių at­lik­ti nau­jų ty­ri­mų, o, nu­ma­tant tech­no­lo­gi­jas, dau­giau­sia rem­ta­si Šve­di­jos pa­tir­ti­mi: „Taip, iš ti­krų­jų mes ne­at­li­ko­me jo­kių grę­ži­mo dar­bų, pra­ktiš­kai ne­at­li­ko­me la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų, bu­vo ap­si­ri­bo­ta esa­ma geo­lo­gi­ne in­for­ma­ci­ja. Tu­ri­me at­li­kę ke­le­tą stu­di­jų, nors di­de­liu moks­li­niu įdir­biu pa­si­gir­ti ne­ga­li­me. Ty­ri­mai, skai­čia­vi­mai bu­vo at­lik­ti 2004–2005 m. re­mian­tis šve­dų kon­cep­ci­ja ir ver­ti­ni­mo mo­de­liais. Tai bu­vo at­lik­ta kris­ta­li­niam pa­ma­tui, t. y. gra­ni­tui, ir tai­kant šve­dų kon­cep­ci­ją, t. y. va­rio kon­tei­ne­rius.“

Šiuo me­tu pa­sau­ly­je vy­rau­ja nuo­sta­ta, kad nė­ra ki­to bū­do, kaip tik lai­do­ti pa­nau­do­tą bran­duo­li­nį ku­rą gi­liai po že­me. Prieš dau­giau kaip tris de­šimt­me­čius ėmu­sios ieš­ko­ti vie­tos to­kiam gi­lu­mi­niam ka­pi­ny­nui Šve­di­ja ir Suo­mi­ja yra lai­ko­mos la­biau­siai pa­žen­gu­sio­mis šio­je sri­ty­je. Jos ke­ti­na ka­pi­ny­ną įreng­ti kris­ta­li­nio pa­ma­to uo­lie­no­se maž­daug pu­sės ki­lo­me­tro gy­ly­je po jū­ra.

Abe­jo­ja­ma, ar va­rio kon­tei­ne­riai tin­ka at­lie­koms laidoti

Jo­ha­nas Swah­nas, va­do­vau­jan­tis Šve­di­jos ne­vy­riau­sy­bi­nei or­ga­ni­za­ci­jai, ku­ri ste­bi ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo pro­ce­są ša­ly­je, pa­sa­ko­ja, kad vie­na prie­žas­čių, ko­dėl strin­ga sau­gyk­los li­cen­ci­ja­vi­mas, yra abe­jo­nės, ar va­rio kon­tei­ne­riai aps­kri­tai tin­ka­mi toms at­lie­koms lai­do­ti, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta.

„Tai prob­le­ma ne tik Lie­tu­vo­je. Šve­di­jos at­omi­nės ener­ge­ti­kos pra­mo­nė šį bū­dą pro­pa­ga­vo tarp­tau­ti­niu ly­giu, tai­gi ir Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Ka­na­do­je, ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se ma­no­ma, kad šis bū­das pa­dės iš­spręs­ti pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro lai­do­ji­mo prob­le­mas. Ta­čiau, ka­dan­gi pa­na­šu, jog šis me­to­das vis dėl­to prob­le­mi­nis, bū­tų iš­min­tin­ga juo per­ne­lyg ne­si­rem­ti. Bent jau kol ne­taps aiš­kiau, kur link ju­da mi­nė­tas gi­lu­mi­nės sau­gyk­los li­cen­ci­ja­vi­mo pro­ce­sas Šve­di­jo­je“, – ne­sle­pia J. Swah­nas.

Anot jo, tai ak­tua­lu ir Eu­ro­pos Są­jun­gai, be­si­dai­ran­čiai į Šve­di­ją, Suo­mi­ją ir Pra­ncū­zi­ją, kaip į pa­vyz­di­nius mo­de­lius, ku­riais va­do­vau­jan­tis tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­mos ra­dioak­ty­vios at­lie­kos at­ei­ty­je. „Pats esu fi­zi­kas, va­rio ko­ro­zi­jos prob­le­mo­mis do­miuo­si jau sep­ty­ne­rius me­tus ir ma­tau la­bai aiš­kių ženk­lų, kad pra­mo­nė tu­ri di­de­lių su­nku­mų“, – tei­gia moks­li­nin­kas.

Apie šve­dų su­nku­mus lie­tu­viai negirdėjo

Lie­tu­vos ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo agen­tū­ra sa­ko ne­gir­dė­ju­si apie su­nku­mus, su ku­riais su­si­du­ria ko­le­gos Šve­di­jo­je. Jų pla­nuo­se – am­bi­ci­jos jau iki 2019 m. par­ink­ti ke­le­tą vie­to­vių gi­lu­mi­niam ka­pi­ny­nui įreng­ti ir pra­dė­ti jo sta­ty­bas 2039 m. S. Mo­tie­jū­no žo­džiais, kon­tei­ne­rių nau­do­ji­mo truk­mė yra 50–60 me­tų, tai­gi, va­do­vau­jan­tis šiuo ter­mi­nu, pa­si­rink­tas tas lai­kas, ka­da 500 me­trų ar di­des­nia­me gy­ly­je tu­rė­tų bū­ti įreng­tas at­lie­ky­nas.

Pa­klaus­tas, ko­dėl ti­ki­ma­si tai pa­da­ry­ti, nors ne­pa­vyks­ta net šve­dams, S. Mo­tie­jū­nas sa­ko, kad pro­jek­tą ver­ti­nant kaip tech­ni­nį už­da­vi­nį, vi­sa tai iš­spręs­ti ga­li­ma: „Prob­le­mų ke­lia fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai, ku­rių šve­dai ne­tu­ri. Tam ti­kros prob­le­mos – gal­būt ir vi­suo­me­nės nuo­mo­nė, pri­ta­ri­mas. Tad, jei žiū­rė­si­me į šį pro­jek­tą žiū­rė­si­me kaip į vi­su­mą, ta­da, ži­no­ma, pers­pek­ty­va ga­li bū­ti ir ne to­kia, am­bi­ci­jos ga­li ne­pa­si­tei­sin­ti.“

Ne­pai­sant to, be pri­va­lo­mų sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nės, pra­ne­ši­mų spau­do­je bei ke­lių spaus­din­tų lei­di­nių ir pa­skai­tų mo­kyk­lo­se, agen­tū­ros at­sto­vai ne­ga­lė­jo iš­sa­miau įvar­dy­ti, kaip ren­gia­si bend­ra­dar­biau­si su vi­suo­me­ne, kad už­kirs­tų ke­lią, jų žo­džiais, ažio­ta­žui, kai teks par­ink­ti vie­tą am­ži­nų­jų at­lie­kų lai­do­ji­mui.

Anot S. Mo­tie­jū­no, Lie­tu­vos vi­suo­me­nės elg­se­na kar­tais par­adok­sa­li – ar­ba ji vi­sai ne­si­do­mi, ar­ba stai­ga ky­la ypač di­de­lis su­si­do­mė­ji­mas. „Šią prog­ra­mą mes pa­skel­bė­me in­ter­ne­te, sa­vo sve­tai­nė­je, apie tai bu­vo in­for­muo­ta ir „Lie­tu­vos ry­te“. Bet ga­vo­me vie­ną vie­nin­te­lį at­si­lie­pi­mą, bet ne iš vi­suo­me­nės, o iš įmo­nės, ku­ri rū­pi­na­si nau­jos at­omi­nės elek­tri­nės vys­ty­mo pro­jek­tu. Ži­no­ma, jei įvar­din­tum kon­kre­čią vie­tą ir pra­dė­tum kon­kre­čius veiks­mus, ta­da tur­būt kil­tų ažio­ta­žas, ku­rio są­ly­go­mis tur­būt ne­bū­tų įma­no­ma dirb­ti“, – kal­ba spe­cia­lis­tas.

Bū­ti­na įtrauk­ti visuomenę

J. Swah­nas pa­žy­mi, kad, sie­kiant ras­ti sau­giau­sią bū­dą, kaip šim­tams tūks­tan­čių me­tų pa­lai­do­ti pa­vo­jin­gas at­lie­kas, vi­suo­me­nės in­for­muo­ti ne­už­ten­ka. Jai bū­ti­na su­da­ry­ti są­ly­gas rea­liai įsi­trauk­ti į spren­di­mų pri­ėmi­mą, nes tai pa­di­din­tų sis­te­mų sau­gu­mą, pa­ge­rin­tų spren­di­mų pri­ėmi­mų pro­ce­są: „Pa­gal Or­hu­so kon­ven­ci­ją vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mas bū­ti­nas tam, kad ji ga­lė­tų da­ry­ti įta­ką pro­ce­sams, tai api­ma ir tei­sę kreip­tis į teis­mus, ku­ri ES kol kas nė­ra įgy­ven­di­na­ma.“

Prieš de­šimt­me­tį, sa­ko J. Swah­nas, Šve­di­jos vy­riau­sy­bė nu­spren­dė, kad šis klau­si­mas yra toks svar­bus, jog bū­ti­na tam skir­ti spe­cia­lių lė­šų. Iš spe­cia­lio­jo Ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų fon­do bu­vo skir­ta lė­šų Šve­di­jos ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­joms, to­dėl at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­sam­dy­ti eks­per­tų, ku­rie ak­ty­viai da­ly­vau­ja ir pri­si­de­da pri­imant spren­di­mus. „Taip už­ti­kri­na­ma, kad bū­tų ras­tas sau­giau­sias spren­di­mas šioms at­lie­koms su­tvar­ky­ti. Ma­nau, kad to rei­kia vi­so­je Eu­ro­po­je“, – įsi­ti­ki­nęs J. Swah­nas.

Pa­bai­go­je svar­bu pa­mi­nė­ti, kad Lie­tu­vos ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo prog­ra­mos pro­jek­tas bei stra­te­gi­nis pa­sek­mių ap­lin­kai ver­ti­ni­mas vi­suo­me­nės ko­men­ta­rams yra pa­teik­ti agen­tū­ros sve­tai­nė­je www.ra­ta.lt. Pa­siū­ly­mų lau­kia­ma iki sau­sio pa­bai­gos, o su­pa­žin­di­ni­mas su do­ku­men­tais vyks agen­tū­ros pa­tal­po­se va­sa­rio 3 die­ną.