Radiacijos grėsmė – iš įvežamos medienos
Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­trui vie­nos bio­ku­ru kū­re­na­mos ka­ti­li­nės pe­le­nų ban­di­ny­je nu­sta­čius di­des­nį nei lei­džia­ma ra­dio­lo­gi­nį už­terš­tu­mą, grei­čiau­siai nu­lem­tą su­kū­ren­tos iš už­sie­nio įvež­tos me­die­nos, siū­lo­ma griež­tin­ti im­por­tuo­ja­mos ža­lia­vos rei­ka­la­vi­mus. Spe­cia­lis­tai ste­bi­si, ko­dėl pir­me­ny­bė ne­tei­kia­ma šva­riai lie­tu­viš­kai me­die­nai, ku­ri di­džiu­liais kie­kiais lie­ka ne­pa­nau­do­ta.

Prieš ke­lias sa­vai­tes ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tras, iš­ma­ta­vęs vie­nos di­džio­sios bio­ku­ro ka­ti­li­nės pa­teik­tą pe­le­nų mė­gi­nį, nu­sta­tė, kad jų už­terš­tu­mas ra­dioak­ty­viuo­ju ce­ziu ge­ro­kai vir­ši­ja nor­mas – tai yra mė­gi­nio re­zul­ta­tai at­si­dū­rė ties ri­ba, už ku­rios pe­le­nai bū­tų pri­ly­gi­na­mi ra­dioak­ty­vio­sioms at­lie­koms. Kaip ma­no­ma, ra­dia­ci­nis ak­ty­vu­mas mė­gi­ny­je vir­ši­jo nor­mą dėl ši­lu­mi­nės ka­ti­li­nės nau­do­ja­mos už­terš­tos at­vež­ti­nės me­die­nos.

„Mū­sų žmo­nės ne­re­tai įsi­vaiz­duo­ja, kad ra­dia­ci­nės sau­gos prob­le­ma ne­eg­zis­tuo­ja, – juk Ig­na­li­nos at­omi­nė elek­tri­nė už­da­ry­ta. Bet yra pa­cien­tų apš­vi­ta, ra­do­nas, da­bar dar ir pe­le­nų prob­le­ma at­si­ra­do. Iš tie­sų ji nė­ra nau­ja: po Čer­no­by­lio at­omi­nės elek­tri­nės ava­ri­jos nu­ken­tė­jo kai ku­rios Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ukrai­nos te­ri­to­ri­jos – jų tar­ša ce­ziu bei stron­ciu iš­lie­ka, tad kon­tro­lė bū­ti­na. Kal­ba­ma apie me­die­nos iš tų te­ri­to­ri­jų įve­ži­mą į Lie­tu­vą, o šiuo at­ve­ju – apie jos nau­do­ji­mo įta­ką pe­le­nų tar­šai ce­ziu“, - LŽ sa­kė Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro di­rek­to­rius Al­bi­nas Mas­taus­kas.

Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tras bei Ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja jau siū­lo tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mus, griež­ti­nant to­kių si­tua­ci­jų kon­tro­lę: spe­cia­lis­tų ma­ny­mu, Lie­tu­va tu­rė­tų ne tik ste­bė­ti ka­ti­li­nė­se su­si­da­ran­čių pe­le­nų ra­dia­ci­nį fo­ną, kaip da­ro­ma da­bar, bet ir la­biau ti­krin­ti im­por­tuo­ja­mos me­die­nos ža­lia­vos, į mū­sų ša­lį dau­giau­sia pa­ten­kan­čios iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos bei Ukrai­nos, ko­ky­bę.

Svei­ka­tai įta­kos neturi

De­gi­na­mos me­die­nos pe­le­nuo­se nu­sta­to­mo pa­di­dė­ju­sio ra­dia­ci­nio fo­no prob­le­ma iš­ki­lo jau prieš ke­le­rius me­tus, ga­vus in­for­ma­ci­jos, kad Ita­li­jo­je, iš­ty­rus vie­no gy­ven­to­jo na­muo­se su­si­kau­pu­sius pe­le­nus, bu­vo nu­sta­ty­tas ga­na di­de­lis jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės kie­kis, vir­ši­jan­tis Eu­ro­pos tei­sės ak­tuo­se nu­ro­dy­tą leis­ti­ną ri­bą. Ita­li­jos par­ei­gū­nams par­eiš­kus, kad me­die­nos gra­nu­lės bu­vo at­vež­tos iš Lie­tu­vos, ty­ri­mų ėmė­si mū­sų ša­lies spe­cia­lis­tai.

Albinas Mastauskas: „Mūsų didžiausias rūpestis - kad užterštais pelenais nebūtų tręšiami laukai." /chernobyl-funds.eu nuotrauka

Nors tuo me­tu kons­ta­tuo­ta, kad di­džio­ji da­lis ga­mi­nių yra šva­rūs ir ne­vir­ši­ja nor­mų, kon­tro­lė bu­vo su­griež­tin­ta. Nuo 2013 me­tų pa­va­sa­rio svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tro įsa­ky­mu bu­vo įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad di­džio­sio­se bio­ku­rą nau­do­jan­čio­se ka­ti­li­nė­se (bū­tent jos, A. Mas­taus­ko tei­gi­mu, pa­ten­ka į ri­zi­kos zo­ną) re­gu­lia­riai tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi pe­le­nų ra­dio­lo­gi­niai ty­ri­mai. Šių at­sar­gu­mo prie­mo­nių im­ta­si, nes, de­gi­nant ku­rą di­džiu­liais kie­kiais, jei jo tar­ša nors šiek tiek di­des­nė, per il­ges­nį lai­ką pe­le­nuo­se ga­li su­si­kon­cen­truo­ti ra­dioak­ty­vių­jų me­džia­gų. Ži­nant, kad me­die­nos ku­ro pe­le­nai nau­do­ja­mi kaip trą­ša že­mės ūky­je, at­si­ran­da ri­zi­ka, kad į kon­kre­čius lau­kus nuo­lat pa­ten­kan­tis di­de­lis už­terš­tas jų kie­kis ga­lė­tų tu­rė­ti įta­kos gy­ven­to­jų svei­ka­tai, nors iki šiol to­kių at­ve­jų nu­sta­ty­ta ne­bu­vo.

„Mū­sų di­džiau­sias rū­pes­tis - kad už­terš­tais pe­le­nais ne­bū­tų trę­šia­mi lau­kai. Iki šiol iš vi­sų tir­tų pe­le­nų ban­di­nių tam ne­ti­ko vos 4-8 pro­cen­tai. Jų tar­ša taip pat ne­bu­vo di­de­lė: to­kius pe­le­nus ga­li­ma nau­do­ti tie­siant ke­lius, den­giant miš­ko pa­klo­tę, nes apš­vi­tos pa­vo­jaus jie ne­ke­lia“, - LŽ aiš­ki­no A. Mas­taus­kas.

Rei­ka­laus sertifikatų

Šį kar­tą, ga­vę nor­mas vir­ši­jan­čius pe­le­nų ty­ri­mų re­zul­ta­tus, Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro spe­cia­lis­tai at­li­ko ty­ri­mus to­se vie­to­se, kur pe­le­nai bu­vo iš­pil­ti – Tra­kų miš­kuo­se. Ma­ta­vi­mai par­odė, kad pa­gal reg­la­men­tuo­ja­mus tar­šos ly­gius pe­le­nai jo­kios pa­pil­do­mos įta­kos gy­ven­to­jų apš­vi­tai ne­tu­ri. „Kaip ir ma­nė­me, tai bu­vo tik vie­nas ban­di­nys, tu­rė­jęs to­kią di­de­lę tar­šą ce­ziu, o per me­tus jų pa­ti­kri­na­me apie 300“, - kal­bė­jo cen­tro di­rek­to­rius.

Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro ini­cia­ty­va jau ke­le­rius me­tus ban­do­ma kon­tro­liuo­ti ir į Lie­tu­vą įve­ža­mos me­die­nos ko­ky­bę. Prieš ku­rį lai­ką sie­nos kir­ti­mo punk­tuo­se bei mui­ti­nė­se bu­vo įreng­ti spe­cia­lūs ra­dia­ci­jos kon­tro­lės var­tai: dėl jų rod­me­nų jau ne kar­tą į Lie­tu­vą ne­bu­vo leis­ta įvež­ti me­die­nos iš Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos.

„Pa­tai­kė­me į de­šim­tu­ką ma­ny­da­mi, kad si­tua­ci­ją rei­kia ste­bė­ti, nes di­dė­jant bio­ku­ro pa­klau­sai au­ga ir ri­zi­ka, kad ža­lia­va ga­li bū­ti ve­ža­ma iš už­terš­tų te­ri­to­ri­jų. Vis dėl­to net ir tais at­ve­jais, kai ra­dia­ci­nės pa­ti­kros var­tai į me­die­nos tar­šą ne­rea­guo­ja, tai ne­reiš­kia, kad la­biau už­terš­ta ža­lia­va ne­pa­ten­ka į Lie­tu­vą. To­kį at­ve­jį da­bar ir nu­sta­tė­me. To­dėl stip­rin­si­me me­die­nos prie­žiū­ros reg­la­men­ta­vi­mą: siū­ly­si­me rei­ka­lau­ti iš ati­tin­ka­mos ša­lies me­die­nos ku­ro eks­por­tuo­to­jų ra­dio­lo­gi­nių ty­ri­mų ser­ti­fi­ka­tų“, - aiš­ki­no A. Mas­taus­kas.

Pa­tvir­ti­nu­si di­des­nius įve­ža­mos me­die­nos rei­ka­la­vi­mus, Lie­tu­va at­si­dur­tų vie­no­je gre­to­je su Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis, ki­taip nei dau­gu­ma Eu­ro­pos vals­ty­bių, tai­kan­čio­mis to­kias kon­tro­lės prie­mo­nes. Dar griež­tes­nis reg­la­men­ta­vi­mas įdieg­tas Ru­si­jo­je bei Bal­ta­ru­si­jo­je, vis dar jau­čian­čio­se Čer­no­by­lio ava­ri­jos pa­sek­mes. Pa­sak A. Mas­taus­ko, bū­tent dėl šios prie­žas­ties bio­ku­ro tie­kė­jams ne­tu­rė­tų kil­ti di­des­nių prob­le­mų, ap­si­rū­pi­nant ser­ti­fi­ka­tais. Juos, lai­ky­da­mie­si sa­vo ša­lies tei­sės ak­tų, pri­va­lo tu­rė­ti vi­si Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos me­die­nos tie­kė­jai, ži­no­ma, jei­gu par­da­vi­nė­ja le­ga­lią pro­duk­ci­ją.

Ne­igia pavojų

Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro ini­cia­ty­vą pa­lai­ko ir Ši­lu­mos tie­kė­jų, ku­rių ka­ti­li­nė­se de­gi­na­mas bio­ku­ras, aso­cia­ci­ja. Šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­to Vy­tau­to Sta­siū­no tei­gi­mu, ši­lu­mi­nin­kai jau krei­pė­si į Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją bei į ener­gi­jos iš­tek­lių bir­žą „Balt­Pool“, siū­ly­da­mi ra­dio­lo­gi­niu po­žiū­riu ti­krin­ti ne tik ka­ti­li­nė­se su­si­da­ran­čius pe­le­nus, ku­rie tė­ra de­gi­ni­mo pro­ce­so pa­sek­mė, bet ir ka­ti­li­nėms tie­kia­mą bio­ku­rą.

„Ta­da ne­kil­tų klau­si­mų, kaip su­si­da­ro to­kios si­tua­ci­jos. Bio­ku­ro tie­kė­jai, par­duo­dan­tys pro­duk­ci­ją per bir­žą, tu­rė­tų už­ti­krin­ti jos ati­tik­tį ra­dia­ci­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mams“, - kal­bė­jo V. Sta­siū­nas.

Vytautas Stasiūnas: "Biokuro tiekėjai, parduodantys produkciją per biržą, turėtų užtikrinti jos atitiktį radiacinės saugos reikalavimams.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Prob­le­mų įdie­giant ra­dia­ci­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mus dėl įve­ža­mos me­die­nos ne­ma­to ir Bio­ku­ro bir­žos vers­lo li­ni­jos va­do­vas Vai­do­tas Jo­nu­tis. „Jei yra prob­le­ma, be abe­jo­nės, bū­tų pro­tin­ga di­din­ti kon­tro­lės rei­ka­la­vi­mus. Tuo la­biau kad Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja, iš ku­rių ve­ža­ma me­die­na, jau yra įdie­gu­sios la­bai griež­tą pa­ti­krą dėl Čer­no­by­lio ava­ri­jos. Tie­kė­jai ati­tin­ka­mas sau­gos pa­žy­mas, ma­nau, gau­tų leng­vai, o ser­ti­fi­ka­vi­mo prie­vo­lė ne tik nie­kam ne­pa­kenk­tų, bet, prieš­in­gai, tik pa­ge­rin­tų si­tua­ci­ją“, - aiš­ki­no jis.

Me­die­nos skied­ras iš Bal­ta­ru­si­jos įve­žan­čios bend­ro­vės „Gret­vi­ta“ di­rek­to­rius Da­rius Čes­nu­lai­tis sa­vo ruo­žtu tvir­ti­no, kad ra­dio­lo­gi­nius pro­duk­ci­jos ty­ri­mus jie at­lie­ka nuo­lat. „Jei bū­tų pa­pra­šy­ta pa­teik­ti pa­žy­mas iš Bal­ta­ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jų, gau­tu­me ir iš ten, bet Lie­tu­vo­je tai pa­da­ry­ti ga­li­me ope­ra­ty­viau. Iš es­mės vi­si im­por­tuo­to­jai anks­čiau ar vė­liau tai da­ro. Vis dėl­to ne­ma­nau, kad į Lie­tu­vą ga­li bū­ti įve­ža­mas bio­ku­ras, už­terš­tas ra­dia­ci­ja. Mąs­ty­ki­me blai­viai: ve­ža­me me­die­ną, ku­ri Bal­ta­ru­si­jo­je ker­ta­ma 50 ki­lo­me­trų nuo Vil­niaus, - to­kiu at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti už­terš­ti ir mū­sų pa­sie­nio miš­kai“, - kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

Vis dėl­to D. Čes­nu­lai­tis ne­nei­gė, kad jų tie­kia­mų skied­rų pe­le­nuo­se ra­dio­lo­gai „kaž­ko­kį pa­di­din­tą kie­kį bu­vo ra­dę“. „Bet ne­ma­nau, kad tai tu­ri ką nors bend­ra su tuo, iš kur me­die­na įvež­ta“, - tvir­ti­no jis.

Lie­tu­viš­ka me­die­na neišperkama

Pa­sak D. Čes­nu­lai­čio, vež­da­mi me­die­ną iš Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos vers­li­nin­kai taip kom­pen­suo­ja vie­ti­nės ža­lia­vos trū­ku­mą: esą Lie­tu­va sa­vo pro­duk­ci­ją mie­liau iš­ga­be­na į Skan­di­na­vi­jos ša­lis, Ki­ni­ją ar Vo­kie­ti­ją. „Be to, im­por­tas iš tre­čių­jų ša­lių – ska­tin­ti­nas da­ly­kas, nes taip sau­go­me sa­vo gam­tos iš­tek­lius, pa­lik­da­mi juos at­ei­ties kar­toms“, - kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

Gintaras Visalga: "Kylant rizikai, kad į Lietuvą gali patekti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos medienos iš užsienio, vietinę žaliavą naudoti būtų racionaliau.“ /manoukis.lt nuotrauka

Lie­tu­vos miš­ki­nin­kai ne­igia, kad vie­ti­nės me­die­nos di­džio­ji da­lis iš­ve­ža­ma, to­dėl šios ža­lia­vos mū­sų ša­ly­je trūks­ta. „Į­si­gy­ti vie­ti­nės me­die­nos tie­kė­jams su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos. Šiuo me­tu rin­ko­je su­sik­los­tė to­kia pa­dė­tis, kad lie­tu­viš­ka me­die­na, pa­ga­mi­na­ma vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se, iš­per­ka­ma ne vi­sa: per pir­mą­jį pus­me­ti­nį šių me­tų auk­cio­ną li­ko ne­par­duo­ta 30 proc. siū­ly­to kie­kio. Tai­gi, lie­tu­viš­kos me­die­nos sty­giaus ti­krai ne­jau­čia­me. Ky­lant ri­zi­kai, kad į Lie­tu­vą ga­li pa­tek­ti ra­dioak­ty­vio­sio­mis me­džia­go­mis už­terš­tos me­die­nos iš už­sie­nio, vie­ti­nę ža­lia­vą nau­do­ti bū­tų ra­cio­na­liau“, - LŽ aiš­ki­no ge­ne­ra­li­nio miš­kų urė­do pa­va­duo­to­jas Gin­ta­ras Vi­sal­ga.

Už lie­tu­viš­kos me­die­nos, ku­ri, dau­ge­lio ty­ri­mų duo­me­ni­mis, yra šva­ri, di­des­nį pa­nau­do­ji­mą pa­si­sa­ko ir Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro va­do­vas A. Mas­taus­kas. Pa­sak jo, de­gi­nant vie­ti­nę ža­lia­vą, prob­le­mų dėl už­terš­tu­mo ce­ziu ne­kil­tų.

Tuo me­tu Ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to V. Sta­siū­no tei­gi­mu, ši­lu­mi­nin­kai iš tie­sų net ne­ži­no, ko­kią bio­ku­ro ža­lia­vą jie įsi­gy­ja. „Sa­vo sek­to­riu­je kas­met skel­bia­me vi­sus duo­me­nis – pra­de­dant tuo, kiek ir ko su­kū­re­no­me, iki ši­lu­mos bei karš­to van­dens nu­te­kė­ji­mo iki kiek­vie­no bu­to čiau­po. De­ja, apie tai, ko­kį bio­ku­rą de­gi­na­me, ne­tu­ri­me jo­kios in­for­ma­ci­jos: iš ko­kių ša­lių, iš ko­kių miš­kų jis pri­sta­to­mas į bir­žą, kas jį tie­kia ir pa­na­šiai. Aš taip pat gal­vo­ju, ko­dėl Lie­tu­vos miš­kuo­se lie­ka ne­pa­nau­do­tos me­die­nos, ko­dėl jos rei­kia įsi­vež­ti iš ki­tų ša­lių. De­ja, at­sa­ky­mų ne­ran­du“, - kal­bė­jo V. Sta­siū­nas.