R. Štreimikis: „Kiekvienas galite būti herojais mums“
Lie­tu­vos mo­ki­nių par­la­men­to at­sto­vo, Aly­taus gim­na­zis­to Ro­ko Štrei­mi­kio kal­ba iš­kil­min­ga­me mi­nė­ji­me Sei­me.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Mi­nis­tre Pir­mi­nin­ke, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­riai, par­la­men­ta­rai, par­la­men­to sve­čiai, po­nai ir po­nios,

Esu be ga­lo dė­kin­gas už ga­li­my­bę šian­dien kal­bė­ti Lie­tu­vos mo­ki­nių bal­su.

Ko­vo 11-to­ji man aso­ci­juo­ja­si su he­ro­jais. Daž­nai bi­jo­ma šio žo­džio, mat jis ga­li skam­bė­ti kiek per­dė­tai. Ta­čiau ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip ki­taip mes, moks­lei­viai, ga­lė­tu­me pa­va­din­ti žmo­nes, ku­rių dar­bai ir žy­giai lė­mė tai, kad mes net ne­įsi­vaiz­duo­ja­me, ką reiš­kia gy­ven­ti ne­lais­vo­je vals­ty­bė­je.

Šiais moks­lo me­tais mo­kyk­las bai­gian­ti abi­tu­rien­tų kar­ta gi­mė jau sep­tin­tai­siais at­kur­tos Ne­prik­lau­so­my­bės me­tais, grei­čiau­siai to­dėl mes, moks­lei­viai, daž­nai esa­me kal­ti­na­mi, kad ne­ver­ti­na­me ne­prik­lau­so­my­bės, ne­ver­ti­na­me lais­vės, ar ne­tgi Lie­tu­vos. Taip ti­krai nė­ra. Mums iš tie­sų be ga­lo svar­bu vis­kas, ką tu­ri­me, mes bran­gi­na­me Lie­tu­vą ne ką ma­žiau, nei žmo­nės, iš­gy­ve­nę oku­pa­ci­jos me­tus. Mes be ga­lo džiau­gia­mės lais­ve, mes džiau­gia­mės ga­li­my­be vie­šai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir lais­vai siek­ti sa­vo tiks­lų.

Ti­kiu, kad Ko­vo 11-oji yra ta die­na, ku­ri tu­rė­tų pa­ska­tin­ti kiek­vie­ną lie­tu­vį ne tik džiaug­tis lais­ve, bet ir pri­siim­ti su lais­ve su­si­ju­sią at­sa­ko­my­bę. At­sa­ko­my­bę bū­ti šių die­nų he­ro­jais, at­sa­ko­my­bę vals­ty­bei, bend­ruo­me­nei, šei­mai, o svar­biau­sia pa­čiam sau.

Ger­bia­mie­ji Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, tik Jū­sų ir žmo­nių, ko­vo­ju­sių dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės dė­ka mes ga­li­me bū­ti šių die­nų he­ro­ju­mi. De­ja, da­bar, 26-ai­siais at­kur­tos Ne­prik­lau­so­my­bės me­tais, vis ma­žiau ir ma­žiau tuo nau­do­ja­mės ir tuo džiau­gia­mės. Ir kal­bu ne tik apie mo­ki­nius, kal­bu apie vi­sus lie­tu­vius.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai, vi­si lie­tu­viai, kiek­vie­nas Jū­sų ga­li­te bū­ti he­ro­jais mums, moks­lei­viams. To­dėl pra­šau ir lin­kiu Jums pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę tiek prieš žmo­nes, ko­vo­ju­sius už Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bę, tiek prieš mus, at­ei­ties kar­tas. Bū­tent Jūs da­bar ir čia ku­ria­te Lie­tu­vą, ku­rio­je gy­ven­si­me mes, to­dėl kvie­čia­me Jus dirb­ti taip, kad kai po tris­de­šim­ties me­tų ma­no vie­to­je sto­vės koks nors moks­lei­vis ga­lė­tų jau Jums pa­sa­ky­ti „dė­kui, už tai, kad bu­vo­te he­ro­jais“.

Svei­ki­nu Jus vi­sus Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo die­na ir lin­kiu, kad kiek­vie­nas tap­tu­me he­ro­ju­mi, ku­rian­čiu sa­vo Lie­tu­vą.