R. Karbauskiui nepavyko perrengti Lietuvos
Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Ra­mū­no Kar­baus­kio idė­ja po­pu­lia­rin­ti tau­ti­nį kos­tiu­mą ne­su­lau­kė at­gar­sio vi­suo­me­nė­je. Siu­vė­jų ne­užp­lū­do klien­tai, no­rin­tys da­bin­tis lie­tu­viš­kais tau­ti­niais ap­da­rais. Pa­grin­di­niai tau­ti­nių kos­tiu­mų už­sa­ko­vai te­bė­ra me­no ko­lek­ty­vai.

Šiemet minimi Tautinio kostiumo metai, rengiamasi kitąmet vyksiančiai ypatingai šventei – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tačiau šios progos ir valdančiųjų „valstiečių“ entuziazmas neprivertė gyventojų suskubti užsisakyti tautinių rūbų.

Menotyrininkė Teresė Jurkuvienė pažymi, kad mūsų tautinis kostiumas buvo gerokai nususintas sovietmečiu, o žmonės atprato jį turėti asmeniškai.

Kostiumų pageidauja emigrantai

Pasak tautinių kostiumų audimu ir siuvimu užsiimančios bendrovės „Pas Mariją“ direktorės Marijos Simonavičienės, sujudimas dėl tautinių kostiumų juntamas bemaž dešimtmetį, nuo tada, kai tokių drabužių įsigijimą moksleivių mėgėjų meno kolektyvams pradėjo remti valstybė.

„Prieš 10–15 metų sakydavo: „Mūsų niekas neremia, nefinansuoja. Kiek pas jus kainuoja tautinis kostiumas?“ Ir ką gali žmogui pasakyti. Tačiau dabar Lietuva jau apsirengusi, tai matėme praėjusioje Dainų šventėje. Yra koofinansavimo programa, šiemet daug moksleivijos kolektyvų bus aprengta iki Dainų šventės“, – kalbėjo ji.

M. Simonavičienė pasakojo, kad tautinius kostiumus gausiai siūdinasi ne tik meno kolektyvai, bet ir emigrantai. Ji išskyrė Norvegijoje gyvenančius lietuvius.

„Kai jie mato norvegiškais tautiniais kostiumais vilkinčius žmones, galvoja, o kodėl jie turi būti kitokie? Pagyvenę ten keletą metų, jie jau nori rengtis savo kostiumu. Kasmet artėjant Norvegijos nepriklausomybės dienai visą laiką būna prašymų, nes lietuviai nori rengtis savais rūbais ir taip save reprezentuoti“, – sakė bendrovės vadovė.

Paprasti šalies gyventojai neskuba užsisakyti tautinių kostiumų. M. Simonavičienė teigė, kad tarp klientų daugiausia yra vyresnio amžiaus žmonių, taip pat tų, kurie vyksta į užsienį atstovauti Lietuvai ir pan.

Nepigus malonumas

Įmonės „Rūta žalioji“ savininkė Danutė Tamošaitienė sakė, kad norinčių įsigyti tautinį kostiumą padaugėjo tik šiek tiek. Didesnio pagyvėjimo tikimasi artėjant kitąmet vyksiančiai Dainų šventei.

Norint pakeisti požiūrį į mūsų tautinį kostiumą, reikia imtis jo populiarinimo priemonių.

D. Tamošaitienės teigimu, dažniausiai tautinį kostiumą nori pasisiūdinti šviesuomenės atstovai. „Žmonės, kurie jau pradeda suprasti, kad reikia tautinio kostiumo“, – aiškino ji. Daugiausia įmonė pasiuva Aukštaitijos krašto tautinių kostiumų. Moterys tokius drabužius siūdinasi dažniau negu vyrai. Anot D. Tamošaitienės, tautinis kostiumas niekada nebuvo pigus, nes tai – iš esmės rankų darbo kūrinys.

Siuvimu taip pat užsiimančios įmonės „Tautiniai rūbai“ atstovė Lolita Vilimienė skaičiavo, kad kostiumą mergaitei galima pasiūti maždaug už 160 eurų, berniukui – už 140 eurų. Moteriško tautinio kostiumo kaina šioje įmonėje gali siekti apie 260 eurų, vyriško – apie 200 eurų.

Konservatorė Agnė Bilotaitė retsykiais dabinasi tradiciniu Klaipėdos krašto kostiumu.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kaip pasakojo L. Vilimienė, žmonės nori ne tik įsigyti tautinių kostiumų, bet ir teiraujasi apie galimybę juos išsinuomoti, nes prisireikia tam tikriems renginiams ar progoms. Ji sakė, kad justi susidomėjimo tautiniu kostiumu pagyvėjimas. Tai L. Vilimienė siejo su tuo, kad 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Užsakymai nesilieja

Zarasuose veikiančios Tautinių ir sceninių kostiumų kūrybos artelės vadovė Rima Vitaitė tikino, kad šiemet užsakymų nepadaugėjo. Pavyzdžiui, šią vasarą įmonėje buvo užsakytos vos kelios prijuostės ir nuometai.

„Jeigu pagyvėjimas bus, tai jis bus labiau prieš Dainų šventę. Tačiau individualių kostiumų nelabai užsisakoma. Nesame artelė, kuri gamina labai daug, viską darome tradiciniu būdu. Vienas žmogus ne visą kostiumą gali paruošti per mėnesį, nes visas detales audžiame ir siuvame. Dažniausiai yra detalių, nuometų, prijuosčių poreikis. Sijonų užsakoma mažiau, bet jei jau norima, tai išskirtinių“, – pasakojo ji.

Standartinis tautinio kostiumo pirkėjas, anot R. Vitaitės, yra folkloro ansamblio narys. Tačiau užsako ir paprasti gyventojai, užsienio lietuviai. Ji prisiminė, kad neseniai kolegė siuvo tautinius drabužius JAV gyvenančiai lietuvių šeimai.

Šioje artelėje moteriškas tautinis kostiumas kainuoja nuo 500 iki 600 eurų. Vyriški kostiumai – brangesni, atsieina 600–700 eurų, nes siuvama ir sermėga.

Bendrovės „Gertrūdos tautiniai drabužiai“ vadovė Gertrūda Kliučinskienė teigė, kad įmonė daugiausia pasiuva Aukštaitijos ir Suvalkijos etnografinių regionų tradicinių apdarų. Tačiau šiemet užsakymų pasiūti tautinį kostiumą dar nesulaukė.

Tradiciją prigesino sovietmetis

Tai, kad minint Tautinio kostiumo metus ir rengiantis Valstybės atkūrimo šimtmečiui nėra didelio sujudimo dėl tautinių drabužių, pažymėjo ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vedėja T. Jurkuvienė.

„Kiek daugiau sujudimo bandė padaryti kultūros įstaigos. Nors lyg ir žadėtas šioks toks finansavimas, labai daug per Kultūros tarybą pateiktų projektų jo tiesiog negavo arba gavo labai menkutį. Todėl, kiek žinau, teko atšaukti ne vieną numatytą parodą. Pavyzdžiui, Nacionalinis muziejus turėjo atsisakyti gana nemažos tautinio kostiumo parodos ir surengė tik Dalios Mataitienės darbų, kadaise darytų lietuvių folkloro teatrui, parodą. Man regis, kad visai paramos negavęs Dailės muziejus surengė tokią, kokią galėjo parodą, kur kas mažiau prašmatnią, nei būtų buvę galima“, – pasakojo menotyros mokslų daktarė.

T. Jurkuvienės teigimu, nėra ir didelio tautinių kostiumų užsakymų padidėjimo. „Manau, kad šiemet jis galėtų būti šiek tiek padidėjęs labai natūraliai, nes kitais metais vyks Dainų šventė, o prieš ją vis tiek bandoma pasitempti“, – kalbėjo ji.

Tautinio kostiumo dėvėjimo tradicijos kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje, yra labai stiprios, ten vyksta tautiniais drabužiais vilkinčių žmonių paradai, gyventojai skatinami rengtis tokiais rūbais.

Pasak T. Jurkuvienės, tradicija dėvėti tautinį kostiumą Lietuvoje buvo numarinta sovietmečiu. Tačiau tam tikri teigiami pasikeitimai vyksta, tarkime, treji metai Liepos 6-ąją minima Tautinio kostiumo diena.

„Tautinis kostiumas pas mus atsirado vėlai, tik XX amžiuje, gana sunkiai po Pirmojo pasaulinio karo. Paskui jau buvo prasidėjusi plėtra. Kaip ir visose šalyse, paprastai žmogus tautinį kostiumą siuvasi sau, už savo pinigus, prisitaiko savo poreikiams, jeigu dalyvauja kokioje saviveikloje ar dar kur nors. Sovietiniais laikais ši tradicija prigeso, nes visi neformalūs susibūrimai ar panaši veikla realiai buvo draudžiama ir labai kontroliuojama, tad viskas susitraukė iki scenos. Viską pradėta daryti centralizuotai, pagal masinius užsakymus, iš karto galvota, kaip atpiginti, supaprastinti. Tautinis kostiumas buvo gerokai nususintas, o žmonės tiesiog atprato jį turėti asmeniškai. Iš naujo jie pratinasi sunkiai. Negalima sakyti, kad niekas neturi tautinio kostiumo, bet tai yra labai mažas procentas“, – aiškino menotyrininkė.

Tautiniais rūbais puošiasi ir kita konservatorė Rasa Juknevičienė. Alinos Ožič nuotrauka

Drabužis visam gyvenimui

Norint pakeisti požiūrį į mūsų tautinį kostiumą, paskatinti daugiau žmonių jį dėvėti, T. Jurkuvienės nuomone, reikia imtis jo populiarinimo priemonių.

Derėtų leisti daugiau leidinių apie tradicinius lietuviškus liaudies drabužius, reklamuoti juos, formuoti teigiamą požiūrį, kad tai – gražus, patogus rūbas, kurį turėti yra racionalu.

„Pavyzdžiui, Norvegijoje manoma, kad turėti tautinį kostiumą yra labai ekonomiška. Tai – drabužis visam gyvenimui, visą laiką atsiranda progų jį vilkėti“, – pažymėjo ji.

T. Jurkuvienė priminė, kad Lietuvoje yra politikų, mielai pasipuošiančių tautiniu kostiumu. Kartais jį dėvi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tradicinį žemaitišką kostiumą yra pasisiuvęs Seimo narys Valentinas Bukauskas. Juo vilkėdamas parlamentaras dalyvavo ir tautinio kostiumo konkurse. Parlamentarė Agnė Bilotaitė per dvi priesaikos davimo Seime ceremonijas buvo pasipuošusi gimtojo Klaipėdos krašto rūbais. Tautiniais rūbais puošiasi ir konservatorė Rasa Juknevičienė.

Tiesa, T. Jurkuvienė blogu įpročiu laiko tai, kad kai kurie politikai nesisiuva tautinių kostiumų, o juos nuomojasi tam tikromis progomis. „Tai labai neprestižiška. Jis nėra toks brangus, kad nebūtų galima jo įsigyti pačiam“, – akcentavo menotyros mokslų daktarė.