R. Karbauskis: tai ne grasinimas
Sei­mo val­dan­čią­ją dau­gu­mą bur­ti bai­gian­čios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis tvir­ti­na esąs ti­kras – už jo par­ti­jos pa­siū­ly­mus par­la­men­te ga­li bū­ti bal­suo­ja­ma įvai­riai, ta­čiau ini­cia­ty­va dėl al­ko­ho­lio par­da­vi­mo ri­bo­ji­mo su­lauks ab­so­liu­taus pa­lai­ky­mo. Ki­taip kiek­vie­nas rin­kė­jas gaus kon­kre­čią in­for­ma­ci­ją, ku­ris po­li­ti­kas ir dėl ko­kių prie­žas­čių pa­si­sa­kė „prieš“.

„Tai ne gra­si­ni­mas. Tai rei­kia pa­da­ry­ti, jog kiek­vie­nas rin­kė­jas pa­ga­liau su­pras­tų, kad jis ren­ka Sei­mo na­rius tar­nau­ti. Jei­gu šie nu­tar­tų, kad no­ri ne­be tar­nau­ti, bet gin­ti kaž­kie­no in­te­re­sus, jie ne­be­tu­rė­tų bū­ti an­trą kar­tą iš­ren­ka­mi. Rin­kė­jai tu­ri ži­no­ti, ko­dėl ir kaip jie bu­vo iš­duo­ti“, – in­ter­viu dien­raš­čiui „Lie­tu­vos ži­nios“ sa­kė LVŽS pir­mi­nin­kas R. Kar­baus­kis.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­tar­tį su Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (LSDP) šian­dien ke­ti­nan­čių pa­si­ra­šy­ti „vals­tie­čių“ ly­de­ris, ža­dan­tis grą­žin­ti ga­lios cen­trą iš Vy­riau­sy­bės į par­la­men­tą, aiš­ki­no, kad Sei­mo pir­mi­nin­ku taps žmo­gus, ku­ris „ne­pa­da­rys gė­dos Lie­tu­vai“, o jo va­do­vau­ja­ma LVŽS frak­ci­ja ne tik ne­iš­si­laks­tys, kaip kar­tais prog­no­zuo­ja­ma, bet ir at­vers du­ris ki­tų par­ti­jų at­sto­vams.

Ar­gu­men­tas – žmo­nės pageidauja

– Šian­dien LVŽS ke­ti­na pa­si­ra­šy­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­tar­tį su so­cial­de­mo­kra­tais. Ar par­tne­riai per de­ry­bas pa­tei­kė ko­kių nors pri­nci­pi­nių rei­ka­la­vi­mų?

– Ne, de­ry­bos vy­ko mū­sų prog­ra­mos pa­grin­du. Ne­siū­lė­me su­si­tar­ti dėl kai ku­rių ver­ty­bi­nių da­ly­kų – šei­mos apib­rė­ži­mo, par­tne­rys­tės klau­si­mų, as­men­var­džių ra­šy­mo, Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos (su­si­ta­ri­mo dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ša­li­ni­mo – aut.) ra­ti­fi­ka­vi­mo, žmo­gaus gy­vy­bės nuo pra­si­dė­ji­mo mo­men­to ap­sau­gos. Ma­no­me, kad šiuos klau­si­mus spręs vi­sas Sei­mas – ra­miai tam už­si­ti­krin­si­me 100 ar dau­giau par­la­men­ta­rų par­amą. Kam mums at­si­sa­ky­ti sa­vo ver­ty­bių, kai so­cial­de­mo­kra­tų po­žiū­ris į juos Sei­me bus ma­žu­mos po­žiū­ris?

– LVŽS bei LSDP per de­ry­bas su­ta­rė ne tik ati­dė­ti Dar­bo ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mą, bet ir ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių. Ar tai nė­ra po­pu­lis­ti­nis su­ma­ny­mas?

– Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją vi­si be iš­im­ties sa­kė, kad par­la­men­ta­rų tu­rė­tų ma­žė­ti, nes pa­si­kei­tė gy­ven­to­jų skai­čius, be to, žmo­nės to pa­gei­dau­ja. Iki šiol bu­vu­sios val­džios – tiek so­cial­de­mo­kra­tų, tiek kon­ser­va­to­rių – di­džiau­sia prob­le­ma bu­vo ta, kad jie tau­tos nuo­mo­nę lai­kė po­pu­liz­mu. Da­bar, pir­mą­kart po tiek me­tų, yra di­džiu­lis po­li­ti­nis po­ky­tis, nu­lem­tas žmo­nių spren­di­mo. Tai įvy­ko dėl to, kad žmo­nės pa­si­gen­da jų „gir­dė­ji­mo“. Su­tin­ku, ne­ga­li­me svar­bių klau­si­mų spręs­ti aikš­tė­se, mi­tin­guo­se. Bet jei kal­ba­me apie Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mo lo­gi­ką – ji yra. Ki­taip bū­tų ga­li­ma svars­ty­ti tik ta­da, jei ne­ma­ty­tu­me tų 800 tūkst. ar mi­li­jo­no emig­ra­vu­sių žmo­nių.

Ar Sei­mo na­rių bus 141, ar 121, pri­nci­pi­nės įta­kos par­la­men­to dar­bo ko­ky­bei ne­tu­rės. To­dėl šį siū­ly­mą ga­li­ma bū­tų teik­ti kar­tu su vi­sos rin­ki­mų sis­te­mos pa­kei­ti­mais ir spręs­ti komp­lek­siš­kai. Ma­no nuo­mo­ne, pa­kei­ti­mus ga­lė­tų įtvir­tin­ti re­fe­ren­du­mas, ren­gia­mas kar­tu su sa­vi­val­dos ar pre­zi­den­to rin­ki­mais, vyk­sian­čiais po dve­jų me­tų – ta­da tau­ta pa­sa­ky­tų, ko­kio va­rian­to no­ri.

– LVŽS įvar­di­ja­mas kan­di­da­tas į fi­nan­sų mi­nis­trus Sta­sys Ja­ke­liū­nas pra­ėju­sią sa­vai­tę pra­bi­lo apie tai, kad var­gu ar nau­jie­ji par­la­men­ta­rai tu­rės ga­li­my­bę iš es­mės ko­re­guo­ti at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­to pro­jek­tą. Tai reiš­kia, kad ki­tą­met vals­ty­bę tvar­ky­si­te pa­gal so­cial­de­mo­kra­tų par­eng­tą pla­ną?

– Yra su­tar­ta, kad mū­sų at­sto­vai gaus vi­są in­for­ma­ci­ją, lei­sian­čią įver­tin­ti, ko­kių biu­dže­to pro­jek­to pa­kei­ti­mų rei­kia – pir­miau­sia kal­bant apie Dar­bo ko­dek­są ir so­cia­li­nį mo­de­lį. Į tai gal dar spė­si­me įsi­gi­lin­ti. Kal­bant apie kar­di­na­lius po­ky­čius, jie ga­li at­si­ras­ti tik ei­nant me­tams. La­bai blo­gai, kad pa­gal da­bar­ti­nę sis­te­mą Sei­mo rin­ki­mus ren­giant ru­de­nį nau­jiems par­la­men­ta­rams ten­ka la­bai ma­žai lai­ko per­žiū­rė­ti biu­dže­tą: jau lap­kri­čio 23 die­ną Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas tu­rė­tų ap­tar­ti ga­lu­ti­nius pa­siū­ly­mus, o svars­ty­mas Sei­me nu­ma­ty­tas lap­kri­čio 25-ąją. Gal­būt ge­ra ži­nia ta, kad mū­sų po­ten­cia­lūs par­tne­riai su šiuo biu­dže­tu dir­bo ir vi­sa in­for­ma­ci­ja no­riai da­li­ja­si.

Įžvel­gia ga­li­mas klastas

– Ste­bint iš ša­lies su­si­da­ro įspū­dis, kad dėl kiek­vie­no svar­baus klau­si­mo, ypač to­kio, ku­rio ne­pa­lai­kys koa­li­ci­jos par­tne­riai, jums teks po vie­ną me­džio­ti rė­mė­jų bal­sus. Juk nie­ka­da ne­bus ga­ran­ti­jos, jog LVŽS frak­ci­ja, ku­rios di­džią­ją da­lį su­da­ro ne­par­ti­niai, tai­gi bend­rai draus­mei ne­pri­va­lan­tys pa­klus­ti po­li­ti­kai, tam ti­krais klau­si­mais kal­bės vie­nin­gai?

– Nors mums tai ban­dė pri­mes­ti kaip gre­sian­čią prob­le­mą, toks li­ki­mas iš­ti­ko bū­tent apie mus kal­bė­ju­sias par­ti­jas. Kon­ser­va­to­riai tu­ri dau­gy­bę vi­di­nių prob­le­mų, so­cial­de­mo­kra­tai – taip pat. Mes ne­tu­ri­me jo­kių vi­di­nių prob­le­mų. Ne­sa­kau, kad vi­sa LVŽS frak­ci­ja tu­rės dirb­ti taip, kaip lieps kaž­koks nuo­mo­nės for­muo­to­jas – veik­si­me de­mo­kra­tiš­kai. Ta­čiau Lie­tu­vos po­li­ti­nės sis­te­mos de­mo­kra­ti­nė bran­da dar yra to­kia men­ka, jog šian­dien ga­li­me teig­ti, kad mū­sų frak­ci­jos na­riai, pa­lai­kan­tys tas pa­čias ver­ty­bes, dirbs kur kas vie­nin­giau nei bet ku­rios par­ti­jos, su­bur­tos par­ti­nių bi­lie­tų pa­grin­du, at­sto­vai. Esa­me tar­pu­sa­vy­je daug ką ap­ta­rę, taip pat tai, kad nuo­mo­nės įvai­riais klau­si­mais ga­li bū­ti skir­tin­gos. Bet kaip frak­ci­ja pri­im­si­me spren­di­mus, ir, ne­sant kaž­ko­kių ypa­tin­gų ap­lin­ky­bių, net ir tie žmo­nės, ku­rie gal­vos ki­taip, bal­suos „už“, pa­lai­ky­da­mi bend­rą spren­di­mą.

– Ta­čiau klup­čio­ji­mai ma­to­mi jau da­bar: anks­čiau kal­bė­jo­te, kad į Sei­mo pir­mi­nin­ko pos­tą siū­ly­si­te il­ga­me­tę par­la­men­ta­rę Ri­mą Baš­kie­nę, bet, re­gis, ji to­kios gar­bės ne­no­ri?

– Ra­si­me žmo­gų, ku­ris gė­dos Sei­mui ir Lie­tu­vai ti­krai ne­pa­da­rys. Jį žmo­nės su lai­ku pa­mils.

– Jū­sų par­tne­riai so­cial­de­mo­kra­tai – pa­ty­rę po­li­ti­kos žai­dė­jai, ge­ban­tys pa­si­nau­do­ti po­li­ti­kos nau­jo­kais. Ar ne­jau­čia­te to­kios grės­mės?

– Ma­nęs nuo­lat klau­sia, ko­dėl ne­inu į Vy­riau­sy­bę ar ki­tus pos­tus. Bū­siu Sei­me ir da­ry­siu tai, kad nie­kas jo­kiu bū­du ne­ga­lė­tų pra­dė­ti griau­ti bend­ro dar­bo. Nes jei­gu nie­kas ne­ban­dy­tų vie­ny­ti frak­ci­jos, per tam ti­krą lai­ką kaž­kas, kad ir so­cial­de­mo­kra­tai, ga­lė­tų pa­ban­dy­ti su­kur­ti, pa­va­din­ki­me, skir­tin­gas in­te­re­sų gru­pes. Aš už­ti­krin­siu, kad to ne­at­si­tik­tų.

– Va­di­na­si, įžvel­gia­te grės­mes ir są­mo­nin­gai ren­ka­tės pri­žiū­rė­to­jo vaid­me­nį?

– Di­džiau­sia grės­mė ky­la ne mums. Ži­no­te, kad tarp so­cial­de­mo­kra­tų vyks­ta di­de­lė vi­di­nė ko­va – jiems rei­kia pir­ma iš­spręs­ti sa­vo prob­le­mas. Ki­ta ver­tus, jie dar nie­ka­da ne­bu­vo val­džio­je kaip ma­ža­sis par­tne­ris. Šiuo at­ve­ju no­ras di­dė­ti yra nor­ma­lus ir su­pran­ta­mas, bet la­biau­siai jie tu­rė­tų gal­vo­ti, kaip ne­su­ma­žė­ti. Mes nu­si­tei­kę dirb­ti taip at­sa­kin­gai ir skaid­riai, kad žmo­nėms, ku­rie pa­ma­tys, jog kaž­kas pa­si­kei­tė iš es­mės, ga­li tap­ti la­bai įdo­mu dė­tis bū­tent prie mū­sų, o ne lik­ti par­ti­jo­se, ku­rio­se to­kių tra­di­ci­jų ne­bu­vo. La­bai lin­ki­me, kad so­cial­de­mo­kra­tams at­si­ras­tų tra­di­ci­ja siek­ti ne nau­dos, bet po­ky­čių. Kol kas jiems bus ne­leng­va, kaip ir kon­ser­va­to­riams, ki­toms par­ti­joms.

Ti­ki­si paramos

– At­ski­rais klau­si­mais Sei­me ke­ti­na­te siek­ti ki­tų par­ti­jų, pir­miau­sia Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) par­amos. Ar pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis iš abie­jų sto­vyk­lų sklin­dan­tys ap­si­žo­džia­vi­mai ne­su­truk­dys bend­ra­dar­bia­vi­mui?

– Tie TS-LKD žmo­nės, ku­rie yra iš­rink­ti, ypač tie, ku­rie jau yra bu­vę Sei­mo na­riais, ma­nau, su­pran­ta sa­vo at­sa­ko­my­bę rin­kė­jams. Jiems da­bar la­bai ne­leng­va. Pa­kar­to­siu, ką esu sa­kęs: iš kar­to po rin­ki­mų kon­ser­va­to­riai aps­kai­čia­vo, kad jiems jo­kiu bū­du ne­ap­si­mo­ka ei­ti į val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. Ati­tin­ka­mai vi­sa tai, kas vyks­ta iki šiol ir ką va­di­na­te ap­si­žo­džia­vi­mu, yra ban­dy­mas sa­vo rin­kė­jams pa­aiš­kin­ti, ko­dėl jie ne­ga­li bū­ti koa­li­ci­jo­je.

– Kai ku­rie kon­ser­va­to­riai sa­ko taip: jei R. Kar­baus­kis nuo­šir­džiai bū­tų no­rė­jęs su­da­ry­ti su mu­mis koa­li­ci­ją, bū­tų pa­siel­gęs taip, kaip de­ra so­li­džiam po­li­ti­kui – ofi­cia­liai pa­kvie­tęs de­rė­tis iš­kart po rin­ki­mų?

– Lai­kas pa­tvir­tins, kad sa­kau tie­są: jie ši­to ne­no­rė­jo. Kvie­tė­me juos vi­sais bū­dais. Bet jau pir­mą die­ną po rin­ki­mų iš­gir­do­me kon­ser­va­to­rių ke­lia­mas są­ly­gas. Tur­būt jau nak­tį po rin­ki­mų jie aps­kai­čia­vo, kad jiems ap­si­mo­ka lik­ti opo­zi­ci­jo­je. Juk tap­da­mi ma­žuo­ju par­tne­riu jie bū­tų ri­zi­ka­vę: jei bend­ras dar­bas sek­tų­si, LVŽS dar la­biau stip­rė­tų nei kon­ser­va­to­riai, ki­tu at­ve­ju jie nu­ken­tė­tų kaip ir mes. Va­di­na­si, ge­riau­sias va­rian­tas – ne­bū­ti to­kio­je koa­li­ci­jo­je. So­cial­de­mo­kra­tai šiuo at­ve­ju pa­si­rin­ko ki­taip, nes to­je par­ti­jo­je at­si­ra­do dau­giau žmo­nių, ma­nan­čių, kad at­si­sa­ky­mo ei­ti į koa­li­ci­ją ne­bus kaip pa­aiš­kin­ti rin­kė­jams. Ar­ba rei­kė­tų tam su­kur­ti ko­kią nors keis­tą ver­si­ją – kon­ser­va­to­riai ją ir ku­ria iki šios die­nos.

Ta­čiau TS-LKD yra vi­so­kių žmo­nių. Su­pran­tu, kad net tais klau­si­mais, ku­riais mū­sų po­zi­ci­jos yra ver­ty­biš­kai ar­ti­mos, da­lis jų ne­su­ge­bės per­ženg­ti per sa­ve, da­rys vis­ką, kad mū­sų koa­li­ci­jai bū­tų kuo blo­giau. Yra ki­ti, ku­rie la­bai aiš­kiai su­pran­ta, kad ver­ty­bės tu­ri bū­ti gi­na­mos, ir kai rei­kės jų bal­sų to­kiais klau­si­mais, jie mus pa­lai­kys. To­dėl sa­kau: ne­si­ti­kiu, kad ka­da nors su­lauk­si­me vi­sos kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos pa­lai­ky­mo, bet di­de­lė jų da­lis at­liks par­ei­gą sa­vo rin­kė­jams.

– Iki an­tro­jo rin­ki­mų tu­ro vie­šo­jo­je erd­vė­je vy­ra­vo įsi­ti­ki­ni­mas, kad pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė yra TS-LKD rė­mė­ja. Ta­čiau po rin­ki­mų ji iš­reiš­kė par­amą LVŽS. Ka­da už­si­mez­gė kon­tak­tai su ša­lies va­do­ve?

– Ma­nau, pre­zi­den­tū­ro­je yra žmo­nių, ir pa­ti pre­zi­den­tė pui­kiai su­pran­ta, kad kon­ser­va­to­riai nuo pat pra­džių ne­no­rė­jo į koa­li­ci­ją. Ki­ta ver­tus, rin­ki­mų re­zul­ta­tas toks aki­vaiz­dus, kad jo ig­no­ruo­ti ne­įma­no­ma.

Iki rin­ki­mų san­ty­kių su pre­zi­den­te ne­bu­vo. Kaip ga­lė­jo bū­ti, jei mes iki šiol tu­rė­jo­me vie­ną Sei­mo na­rę? Nors per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją daž­nai pa­sa­ky­da­vo­me ma­nan­tys, jog vi­sos trys pa­grin­di­nės vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos – Sei­mas, pre­zi­den­tū­ra, Vy­riau­sy­bė – tu­ri dirb­ti iš­vien, kad ne­sup­ran­ta­me, kaip ga­li su­sik­los­ty­ti si­tua­ci­ja, kai pre­zi­den­tė ir prem­je­ras pu­sę me­tų ne­si­kal­ba, ir pa­na­šiai. Be abe­jo­nės, tai bu­vo mū­sų ži­nia pre­zi­den­tū­rai, kad si­tua­ci­ją ma­to­me ki­taip. Bet kal­bos, jog bu­vo­me su­si­ta­rę, kad mū­sų koa­li­ci­ja pa­lai­min­ta iš anks­to, – ne­tie­sa.

– Ta­čiau LVŽS rin­ki­mų kam­pa­ni­ja iš es­mės bu­vo grįs­ta pre­zi­den­tės te­zė­mis dėl dar­nios šei­mos, al­ko­ho­liz­mo stab­dy­mo ir pa­na­šiai?

– To ne­da­rė­me są­mo­nin­gai, tai 100 proc. aiš­ku. Prog­ra­mą ren­gė­me pa­tys: tie, ku­rie ži­no, kiek žmo­nių da­ly­va­vo, kaip tai da­rė­me, iš­kart pa­sa­ky­tų, kad jo­kių ki­tų siū­ly­mų, kaip pa­grin­do, ne­tu­rė­jo­me. Ki­ta ver­tus, jei­gu yra su­ta­pi­mų tarp to, ką sa­kė­me mes, ir to, ką kal­bė­jo pre­zi­den­tė, tai tik dėl to, kad mes ak­cen­ta­vo­me tai, kas skau­džiau­sia vi­suo­me­nei, kaip ir ji.

Su­ži­nos visi

– Vie­nas pa­grin­di­nių jū­sų prog­ra­mos ak­cen­tų – pre­ky­bos al­ko­ho­liu ri­bo­ji­mai. Ir to­liau gal­vo­ja­te apie šios sri­ties mo­no­po­li­za­vi­mą?

– Kai skai­tau kri­ti­ką dėl vals­ty­bi­nio al­ko­ho­lio mo­no­po­lio, ne­ma­tau jo­kios lo­gi­kos. Par­eng­si­me na­cio­na­li­nę Al­ko­ho­lio kon­tro­lės prog­ra­mą, ją pa­teik­si­me vi­suo­me­nei, pra­šy­si­me ak­ty­viai reikš­ti nuo­mo­nę. Ta­da be­liks vie­nas klau­si­mas, apib­rė­žia­mas ne įsta­ty­mais ar prog­ra­mo­mis, bet rei­ka­lau­jan­tis Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų – dėl pre­ky­bos mo­no­po­lio.

Ne­re­tai klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad kal­ba­ma, kas to­liau val­dys pre­ky­bos al­ko­ho­liu taš­kus. No­riu ak­cen­tuo­ti: bus tik kon­kre­tus spe­cia­li­zuo­tų al­ko­ho­lio par­duo­tu­vių skai­čius, ne­svar­bu, pre­kiaus vals­ty­bė ar pri­va­ti­nin­kai. Dau­ge­lis, ma­tyt, ne­sup­ran­ta, kad tų par­duo­tu­vių bus šim­tai, bet ne de­šim­tys tūks­tan­čių, ir jos bus iš­dės­ty­tos pa­gal gy­ven­to­jų tan­ku­mą, kaip Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se. Man tik ky­la klau­si­mas, kam tu­rė­tų ati­tek­ti jų pel­nas – vals­ty­bei ar pri­va­ti­nin­kams, nes vi­sas prob­le­mų, su­si­ju­sių su al­ko­ho­lio var­to­ji­mu, iš­lai­das den­gia mo­kes­čių mo­kė­to­jai. Jei­gu klau­si­mas bus ke­lia­mas taip, tur­būt ir Sei­mo na­riai bal­suo­da­mi pa­sa­kys: ži­no­ma, tei­sin­ga bū­tų, kad pa­ja­mas gau­tų vals­ty­bė.

– Esa­te kal­bė­jęs, kad prie vi­sų iki šiol dir­bu­sių po­li­ti­nių par­ti­jų bū­riuo­ja­si in­te­re­sų gru­pės, stab­dan­čios pa­kei­ti­mus al­ko­ho­lio pre­ky­bos sri­ty­je. Ar ne­ky­la ri­zi­kos, kad tos gru­pės sieks pa­veik­ti ir LVŽS spren­di­mus – ne­bū­ti­nai veik­da­mos fi­nan­siš­kai, gal­būt pa­kirs­da­mos pa­si­ti­kė­ji­mą?

– Tai jau vyks­ta. Ne­rei­kia bū­ti la­bai įsi­gi­li­nu­siam į Lie­tu­vos spe­ci­fi­ką no­rint su­pras­ti, kas ir ko­dėl tai da­ro. Ta­čiau ga­liu už­ti­krin­ti, kad jo­kiais gra­si­ni­mais, spau­di­mais ar įta­ka mū­sų siū­ly­mo su­stab­dy­ti ne­įma­no­ma.

Su­pran­tu, jog ir koa­li­ci­jos par­tne­riai ga­li iki ga­lo ne­rem­ti mū­sų siū­ly­mų, bet tai ir ne­bū­ti­na. Net ne­abe­jo­ju, kad dau­gu­ma Sei­mo na­rių pa­si­sa­kys „už“. Ki­tu at­ve­ju, sto­vė­da­mas Sei­mo sa­lė­je, pa­klau­siu par­la­men­ta­rų, ar dar kaž­kur jie tu­ri ga­ba­liu­ką są­ži­nės, nes be­veik vi­sos par­ti­jos ir vi­si Sei­mo na­riai rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu aiš­kiai pa­si­sa­kė už al­ko­ho­liz­mo stab­dy­mą. Jei­gu rei­kės, kiek­vie­no ra­jo­no lai­kraš­ty­je spaus­din­si­me duo­me­nis, ku­ris Sei­mo na­rys, kaip ir ko­dėl bal­sa­vo šiuo klau­si­mu, la­bai aiš­kiai pa­klau­si­me vi­suo­me­nės, ar ji tą po­zi­ci­ją ži­no­jo, kai pa­ti­kė­jo man­da­tą tiems žmo­nėms.

– Gra­si­na­te Sei­mui?

– Tai ne gra­si­ni­mas. Tai rei­kia pa­da­ry­ti, kad kiek­vie­nas rin­kė­jas pa­ga­liau su­pras­tų, jog jis ren­ka Sei­mo na­rius tar­nau­ti. Jei­gu šie nu­tar­tų, kad no­ri ne­be tar­nau­ti, bet gin­ti kaž­kie­no in­te­re­sus, jie ne­be­tu­rė­tų bū­ti an­trą kar­tą iš­ren­ka­mi. Rin­kė­jai tu­ri ži­no­ti, ko­dėl ir kaip jie bu­vo iš­duo­ti.

Pa­vyz­džių yra. Tie Sei­mo na­riai, ku­rie bal­sa­vo už Dar­bo ko­dek­są, da­bar, ne­pa­te­kę į Sei­mą, ga­li įver­tin­ti, jog tai bu­vo vie­na prie­žas­čių, dėl ku­rių žmo­nės nuo jų nu­si­su­ko. Kai ku­rio­se apy­gar­do­se ti­krai bu­vo su­nku pa­ti­kė­ti, kad kon­kre­tus po­li­ti­kas, dir­bęs ten nuo­sek­liai ir il­gą lai­ką, ne­bus iš­rink­tas. Bet už­te­ko Dar­bo ko­dek­so. Už­te­ko žmo­nėms su­pras­ti, kad jie bu­vo ap­gau­ti dėl kaž­ko­kių in­te­re­sų. Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mas yra vie­nas iš dau­ge­lio klau­si­mų, kai žmo­nės tu­ri ge­rai ži­no­ti, kaip jų iš­rink­tie­ji bal­suo­ja. Dėl to man ne­ky­la abe­jo­nių, kad šis klau­si­mas bus pri­im­tas, ne­prik­lau­so­mai nuo pa­stan­gų iš ša­lies.